Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Varšuva Terespolis geležinkelio linija lenk Linia kolejowa nr 2 Kolej Warszawsko Terespolska geležinkelio linija rytų Le
Varšuva Terespolis geležinkelio linija
Varšuva-Terespolis geležinkelio linija (lenk. Linia kolejowa nr 2, Kolej Warszawsko-Terespolska) - geležinkelio linija rytų Lenkijoje, Liublino vaivadijoje ir Mazovijos vaivadijoje. Linija jungia Varšuvos ir Terespolio miestus. Linija priklauso tarptautinei , kuri jungia Berlyno ir Maskvos miestus. Linijos ilgis 211,3 km, didžiausias greitis 160 km/h, visa linija yra elektrifikuota.
| Varšuva-Terespolis geležinkelio linija | ||
|---|---|---|
| Valstybė | Lenkija | |
| Vaivadijos | Liublino vaivadija, Mazovijos vaivadija | |
| Linijos numeris | 2 | |
| Ilgis | 211.3 km | |
| Geležinkelio vėžės | 1435 mm | |
| Didžiausias greitis | 160 km/h | |
Istorija
Linija buvo nutiesta 1866-1867 m., verslininko iniciatyva. Tai buvo trečia geležinkelio linija nutiesta Lenkijos Kongreso karalystėje po Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelio ir linijų. 1871 m. buvo nutiesta linija per Vakarinio Bugo upę nuo Terespolio iki Bresto miesto. Vykstant I pasauliniam karui vokiečių valdžia pakeitė geležinkelio vėžės plotį į 1435 mm vėžę. 1937 m. buvo elektrifikuota linijos dalis nuo Varšuvos iki Mazovijos Minsko, o 1980 m. gruodžio 15 d. buvo baigta visos linijos elektrifikacija.
Stotys ir stotelės
- Mazovijos vaivadijoje:
- ;
- ;
- ;
- ;
- ;
- ;
- ;
- ;
- ;
- ;
- ;
- ;
- ;
- ;
- ;
- ;
- ;
- ;
- ;
- ;
- ;
- ;
- ;
- ;
- Sedlcų geležinkelio stotis;
- ;
- ;
- ;
- ;
- ;
- ;
- Liublino vaivadijoje:
- ;
- ;
- ;
- ;
- ;
- ;
- Misių geležinkelio stotelė;
- Palenkės Mendzižeco geležinkelio stotis;
- Sitno geležinkelio stotelė;
- Šachų geležinkelio stotelė;
- Sokulės geležinkelio stotis;
- Porosiukų geležinkelio stotelė;
- Palenkės Bialos geležinkelio stotis;
- Palenkės Bialos Rozžondovos geležinkelio stotis;
- Ogrodnikų geležinkelio stotelė;
- Perkovicės geležinkelio stotelė;
- Chotiluvo geležinkelio stotis;
- Dobrinkos geležinkelio stotelė;
- Malaševiče Poludniovės geležinkelio stotis;
- Malaševičės geležinkelio stotis;
- Kobilani Tovarovė geležinkelio stotis;
- Kobilanų geležinkelio stotis;
- Terespolio geležinkelio stotis;
- Terespolio-Bresto geležinkelio pasienio punktas.
Nuorodos
- Aprašymas apie liniją (lenk.).
Literatūra
- J Śniechowski. Zarys rozwoju kolejnictwa polskiego w zaborze rosyjskim. „Inżynier Kolejowy”. 1926. nr 8-9.
- Praca zbiorowa: 60 lat elektryfikacji PKP. oprac. Feliks Frontczak. Warszawa: Centralna Dyrekcja Okręgowa Kolei Państwowych, 1996. ISBN 83-90408-80-6.
- „Raport Roczny PKP Polskie Linie Kolejowe S.A.”. 2006. Warszawa. ISSN 1643-7500.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Varšuva Terespolis geležinkelio linija, Kas yra Varšuva Terespolis geležinkelio linija? Ką reiškia Varšuva Terespolis geležinkelio linija?
Varsuva Terespolis gelezinkelio linija lenk Linia kolejowa nr 2 Kolej Warszawsko Terespolska gelezinkelio linija rytu Lenkijoje Liublino vaivadijoje ir Mazovijos vaivadijoje Linija jungia Varsuvos ir Terespolio miestus Linija priklauso tarptautinei kuri jungia Berlyno ir Maskvos miestus Linijos ilgis 211 3 km didziausias greitis 160 km h visa linija yra elektrifikuota Varsuva Terespolis gelezinkelio linijaValstybe LenkijaVaivadijos Liublino vaivadija Mazovijos vaivadijaLinijos numeris 2Ilgis 211 3 kmGelezinkelio vezes 1435 mmDidziausias greitis 160 km hGreicio pajegumu pasiskirstymas visoje linijojeSulejuvek Milosnos stoties statybos 1866 m Lukuvo stotis pastatyta 1866 m Palenkes Mendzyzeco stotis pastatyta 1867 m Palenkes Bialos stotis pastatyta 1867 m Vikiteka Varsuva Terespolis gelezinkelio linija vaizdine ir garsine medziagaIstorijaLinija buvo nutiesta 1866 1867 m verslininko iniciatyva Tai buvo trecia gelezinkelio linija nutiesta Lenkijos Kongreso karalysteje po Sankt Peterburgo Varsuvos gelezinkelio ir liniju 1871 m buvo nutiesta linija per Vakarinio Bugo upe nuo Terespolio iki Bresto miesto Vykstant I pasauliniam karui vokieciu valdzia pakeite gelezinkelio vezes plotį į 1435 mm veze 1937 m buvo elektrifikuota linijos dalis nuo Varsuvos iki Mazovijos Minsko o 1980 m gruodzio 15 d buvo baigta visos linijos elektrifikacija Stotys ir stotelesMazovijos vaivadijoje Sedlcu gelezinkelio stotis Liublino vaivadijoje Misiu gelezinkelio stotele Palenkes Mendzizeco gelezinkelio stotis Sitno gelezinkelio stotele Sachu gelezinkelio stotele Sokules gelezinkelio stotis Porosiuku gelezinkelio stotele Palenkes Bialos gelezinkelio stotis Palenkes Bialos Rozzondovos gelezinkelio stotis Ogrodniku gelezinkelio stotele Perkovices gelezinkelio stotele Chotiluvo gelezinkelio stotis Dobrinkos gelezinkelio stotele Malasevice Poludnioves gelezinkelio stotis Malasevices gelezinkelio stotis Kobilani Tovarove gelezinkelio stotis Kobilanu gelezinkelio stotis Terespolio gelezinkelio stotis Terespolio Bresto gelezinkelio pasienio punktas NuorodosAprasymas apie linija lenk LiteraturaJ Sniechowski Zarys rozwoju kolejnictwa polskiego w zaborze rosyjskim Inzynier Kolejowy 1926 nr 8 9 Praca zbiorowa 60 lat elektryfikacji PKP oprac Feliks Frontczak Warszawa Centralna Dyrekcja Okregowa Kolei Panstwowych 1996 ISBN 83 90408 80 6 Raport Roczny PKP Polskie Linie Kolejowe S A 2006 Warszawa ISSN 1643 7500