Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Julianas TuvimasGimė 1894 m rugsėjo 13 d Lodzė LenkijaMirė 1953 m gruodžio 27 d 59 metai Zakopanė LenkijaTautybė lenkų ž
Julian Tuwim
| Julianas Tuvimas | |
|---|---|
| Gimė | 1894 m. rugsėjo 13 d. Lodzė, Lenkija |
| Mirė | 1953 m. gruodžio 27 d. (59 metai) Zakopanė, Lenkija |
| Tautybė | lenkų/žydų |
| Veikla | Poetas |
| Sritis | |
| Vikiteka | Julian Tuwim |
Julianas Tuvimas (lenk. Julian Tuwim, 1894 m. rugsėjo 13 d., Lodzėje – 1953 m. gruodžio 27 d., Zakopanėje) – lenkų poetas. Jis taip pat buvo rašytojas, operečių libreto ir dainų tekstų autorius.
Savaitės laikraščio „Wiadomości Literackie“ (liet. Literatūros žinios) bendraautorius.
Poetas turėjo daugybę slapyvardžių: „Oldlen“, „Tuvim“, „Schyzio Frenik“, „Jan Wim“, „Pikador“, „Roch Pekiński“, „Owóż“, „Atoli“ ir kiti.
Biografija
Jaunystė
Poetas gimė Lodzėje, Widzewskos gatvėje (šiuo metu Kalińskiego), asimiliuotų Lenkijos žydų šeimoje. 1904–1914 m. lankė Valstybinę berniukų gimnaziją (lenk. Męskie Gimnazjum Rządowe) Lodzėje. Mokėsi prastai, ypač blogai išmanė matematiką, dėl to kartojo 6-ą klasę. Mirus Juliano tėvui, jo motinai pablogėjo psichinė sveikata, dėl ko ji atsidūrė psichiatrijos ligoninėje. Sunkumai šeimoje paveikė būsimojo poeto psichiką: paauglystėje kentėjo nuo depresijos, turėjo daugybę fobijų bei priklausomybę nuo alkoholio.
1916 m. persikėlė į Varšuvą, kur Varšuvos universitete pradėjo studijuoti filosofiją ir teisę. Tačiau jau po pirmo semestro nutraukė studijas. 1916 m. Julianas Tuvimas kartu su savo kolegomis rašytojais Antanu Slonimskiu (Antoni Słonimski) ir Jaroslavu Ivaškevičiumi (Jarosław Iwaszkiewicz) įkūrė poetų grupę „Skamander“.
Domėjosi politika. Po 1918 m. kelis metus buvo susižavėjęs atsikuriančia Lenkija ir valstybės vadovu Juzefu Pilsudskiu. Lenkijos ir bolševikų karo metais jis dirbo vyriausiojo vado Juzefo Pilsudskio (Józef Piłsudski) spaudos tarnyboje. Vėliau jo pažiūros pakrypo į kairę, tačiau tai netrikdė santykių su valstybiniais sluoksniais. Jo eilėraštis "Pokylis operoje" (Bal w operze), kuriame aštriai kritikuotas tuometinis elitas buvo uždraustas cenzūros.
Scenos artistų ir kompozitorių sąjungos (lenk. Związek Artystów i Kompozytorów Scenicznych (ZAiKS)) steigėjas.
Emigracija
Prasidėjus Antrojam pasauliniam karui išvyko į Rumuniją, vėliau keliavo per Jugoslaviją ir Italiją. Galiausiai sustojo Prancūzijoje. 1940 m. vasarą jis išvyko į Portugaliją, Lisaboną, o iš ten, po mėnesio atvyko į Braziliją, Rio de Žaneirą, kur prie jo prisijungė Kazimeras Vieržinskis (Kazimierz Wierzyński). Ten poetas pradėjo kurti poemą „Lenkijos gėlės“ (lenk. Kwiaty polskie). Vėliau J. Tuvimas kartu su kolega persikėlė į JAV, kur apsigyveno Niujorke penkeriems metams (1942–1946).
Būdamas emigracijoje J. Tuvimas dirbo žurnalo „Naujoji Lenkija“ (Nowa Polska) redaktoriumi. Keliaudamas, rašytojas visą savo biblioteką, kurioje buvo keli tūkstančiai tomų ir jo rankraščių vežėsi bagaže, kuris vėliau buvo pamestas.
Grįžimas į Lenkiją
1946 m. birželio mėn. Julianas Tuwimas grįžo į tėvynę ir tapo Lenkijos armijos muzikinės komedijos teatro (Teatr Komedii Muzycznej WP) vadovu, o po metų – Naujojo teatro Varšuvoje (Teatr Nowy) vadovu.
Julianas Tuvimas lenkų antisemitams, ypač tarpukariu, išliko žydu per amžius ir todėl buvo žiaurių išpuolių objektas. Jis buvo apkaltintas „vartojimu“: „Tuwim nerašo lenkiškai, o tik lenkų kalba (…), o jo dvasia silpna“ (lenk. Tuwim nie pisze po polsku, lecz tylko w polskim języku (…), a jego duch szwargoce (Prosto z mostu, 1930)). Daugeliui žydų jis buvo išdavikas, pasirinkęs lenkiškumą. Prieš Antrąjį pasaulinį karą jis visgi pasisakė už žydų asimiliaciją.
Po karo Tuvimų šeima gavo apleistą namą Anine, kur apsigyveno kartu su poeto seserimi Irena Tuwim. 1953 m. gruodžio 27 d. J. Tuvimas mirė Zakopanėje nuo staigaus širdies smūgio. Palaidotas Varšuvoje, karių kapinėse.
Šeima
Poeto tėvas Izor Tuwim (1858–1935) baigė mokyklą Karaliaučiuje, studijavo Paryžiuje. Mirė 1935 m., palaidotas naujosiose žydų kapinėse, Lodzėje. Juliano Tuvimo motina, Adela Krukovska, gimė 1872 m. sausio 9 d., Marijampolėje. Po vyro mirties ją ištiko sunki psichinė liga: ji bandė nusižudyti. Paskutinius savo gyvenimo metus ji praleido psichiatrijos ligoninėje Otvocke, Lenkijoje. Žuvo Holokausto metu. Sesuo - lenkų poetė Irena Tuwim.
J. Tuvimas 1919 m. balandžio 30 d. Didžiojoje Sinagogoje, Lodzėje, vedė Stefaniją Marchviovną (Stefania Marchwiówna). Poetui grįžus iš emigracijos, pora įsivaikino dukrą Evą iš Otvocko vaikų namų.
Kūryba
Kaip rašytojas debiutavo 1911 m., kai išvertė į esperanto kalbą Leopoldo Staffo eilėraščius, kuriuos publikavo laikraštis „Pola esperantisimio“. 1913 m. laikraštyje „Kurier Warszawski“ pasirodė jo pirmas eilėraštis „Prośba“ (liet. „Prašymas“). Kūrinį rašytojas pasirašė „St. M.“ – savo būsimos žmonos Stefanijos Marchviuvnos (lenk. Stefania Marchwiówna) inicialais.
1919 m. su bendraminčiais įsteigė poetų grupę „Skamander“.
Poezijai būdingas subtilus jumoras. J.Tuvimas yra lyriškų eilėraščių (rink. „Siódma jesień“ (liet. „Septintasis ruduo“), „Sokrates tańczący“ (liet. „Šokantis Sokratas“) ir kt.) ir satyrinių kūrinių autorius. Poezija suaugusiems nėra vienareikšmiška bei lengvai suprantama. Juos sunku suprasti dėl poeto įžvalgaus ir gilaus požiūrio į kalbą: J. Tuvimas savo eilėraščiuose naudojo daugybę skirtingų žodžių virsmų bei reikšmių. Julianas Tuvimas rašė ne tik grožiu ir kultūra pasižyminčius kūrinius, tačiau sukūrė eilėraščių paprasta, šnekamąja kalba („Į paprastą žmogų“ (lenk. Do prostego czlowieka)).
Literatūrinių žurnalų „Skamander“, „Wiadomości Literackie“ (liet. „Literatūros žinios“), „Cyrulik Warszawski“ bendraautorius ir redaktorius.
Vertė poeziją iš prancūzų, vokiečių ir lotynų kalbų. Taip pat vertė iš rusų kalbos – Aleksandro Puškino, Michailo Lermontovo, Nikolajaus Gogolio, Boriso Pasternako kūrinius.
Populiariausia poeto kūrybos dalis yra eilėraščiai vaikams: „Lokomotywa“ (liet. „Lokomotyvas“), „Pan Hilary“ (liet. „Ponas Hilaris“), „Ptasie radio“ (liet. „Paukščių radijas“), „Bambo“ (liet. „Bembis“), „Słoń Trąbalski“ ir kt. Onomatopėjos meistras (geriausias pavyzdys - eilėraštis "Lokomotyvas").
Antrojo pasaulinio karo metu tremtyje J.Tuvimas parašė savo svarbiausią kūrinį - epą "Lenkiškos gėlės". Po grįžimo iš Amerikos į pokarinę Lenkiją dėjo dideles viltis, tačiau po valstybinės cenzūros išpuolių užsidegimas priblėso. Susidūręs su pirmųjų pokario metų realybe rašė mažai. Palinko į literatūrinių įdomybių ir įvairenybių, kurias spausdino mėnraštyje "Problemy" ir išleido tritomiu Cicer cum Caule.
Svarbiausi kūriniai
- Czyhanie na Boga (Atsisukimas nuo Dievo, 1918 m.)
- Sokrates tańczący (Šokantis Sokratas, 1920 m.)
- Siódma jesień (Septintasis ruduo, 1921 m.)
- Wierszy tom czwarty (Eilėraščiai, ketvirtas tomas, 1923 m.)
- Murzynek Bambo (Juodasis berniukas Bambo, 1923-1924 m.)
- Czary i czarty polskie (1924 m.)
- Wypisy czarnoksięskie (1924 m.)
- A to pan zna? (Ar tu tai žinai, pone?, 1925 m.)
- Czarna msza (Juodosios Mišios, 1925 m.)
- Słowa we krwi (Žodžiai kraujyje, 1926 m.)
- Tajemnice amuletów i talizmanów (Amuletų ir talismanų paslaptys, 1926 m.)
- Biblia cygańska i inne wiersze (Čigonų Biblija ir kiti eilėraščiai, 1932 m.)
- Bal w operze (Pokylis operoje, 1936 m., publikuota 1946 m.)
- Rzepka (Ropė, 1938 m.)
- Lokomotywa (Lokomotyvas, 1938 m.)
- Kwiaty polskie (Lenkiškos gėlės, 1940–1946 m., publikuota 1949m.)
- Piórem i piórkiem (Su plunksna ir plunksnele, 1951 m.)
Išnašos
- Julianas Tuvimas pasiūlė pavadinimą „Wiadomości Literackie” (Literatūros Žinios), kaip tiesioginį vertimą iš prancūzų laikraščio titulo „Nouvelles Littéraires”
- Julian Tuwim: Józef Piłsudski. in: Julian Tuwim: Wiersze 2. Czytelnik Warszawa 1986 str. 387-388 ISBN 83-07-01018-7 ISBN 83-07-01019-5.
- https://culture.pl/en/article/julian-tuwim-the-quirks-and-dark-secrets-of-a-polish-jewish-poet
- http://www.kulturalna.warszawa.pl/osoby,1,99,Julian_Tuwim.html?locale=pl_PL Archyvuota kopija 2020-09-24 iš Wayback Machine projekto.
- Bettina Kümmerling-Meibauer: Holly-Jane Rahlens, in: Bettina Kümmerling-Meibauer (Hrsg.): Jüdische Kinderliteratur : Geschichte, Traditionen, Perspektiven. Ausstellungskatalog. Wiesbaden 2005, nuo 134 p.
- http://www.tuwim.org/index.php?s=12
- http://juliantuwim.pl/tworczosc.php Archyvuota kopija 2019-12-18 iš Wayback Machine projekto.
- https://wikisource.org/wiki/Czyhanie_na_Boga
Bibliografija
- Keane, Barry (2004) "Skamander. The Poets and Their Poetry. ", Agade: Warszawa, ISBN 83-87111-29-5.
- Mortkowicz-Olczakowa, Hanna (1961). „Bunt wspomnień.“ Państwowy Instytut Wydawniczy.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Julian Tuwim, Kas yra Julian Tuwim? Ką reiškia Julian Tuwim?
Julianas TuvimasGime 1894 m rugsejo 13 d Lodze LenkijaMire 1953 m gruodzio 27 d 59 metai Zakopane LenkijaTautybe lenku zyduVeikla PoetasSritisVikiteka Julian Tuwim Julianas Tuvimas lenk Julian Tuwim 1894 m rugsejo 13 d Lodzeje 1953 m gruodzio 27 d Zakopaneje lenku poetas Jis taip pat buvo rasytojas opereciu libreto ir dainu tekstu autorius Savaites laikrascio Wiadomosci Literackie liet Literaturos zinios bendraautorius Poetas turejo daugybe slapyvardziu Oldlen Tuvim Schyzio Frenik Jan Wim Pikador Roch Pekinski Owoz Atoli ir kiti BiografijaJaunyste Poetas gime Lodzeje Widzewskos gatveje siuo metu Kalinskiego asimiliuotu Lenkijos zydu seimoje 1904 1914 m lanke Valstybine berniuku gimnazija lenk Meskie Gimnazjum Rzadowe Lodzeje Mokesi prastai ypac blogai ismane matematika del to kartojo 6 a klase Mirus Juliano tevui jo motinai pablogejo psichine sveikata del ko ji atsidure psichiatrijos ligonineje Sunkumai seimoje paveike busimojo poeto psichika paauglysteje kentejo nuo depresijos turejo daugybe fobiju bei priklausomybe nuo alkoholio 1916 m persikele į Varsuva kur Varsuvos universitete pradejo studijuoti filosofija ir teise Taciau jau po pirmo semestro nutrauke studijas 1916 m Julianas Tuvimas kartu su savo kolegomis rasytojais Antanu Slonimskiu Antoni Slonimski ir Jaroslavu Ivaskeviciumi Jaroslaw Iwaszkiewicz įkure poetu grupe Skamander Domejosi politika Po 1918 m kelis metus buvo susizavejes atsikuriancia Lenkija ir valstybes vadovu Juzefu Pilsudskiu Lenkijos ir bolseviku karo metais jis dirbo vyriausiojo vado Juzefo Pilsudskio Jozef Pilsudski spaudos tarnyboje Veliau jo paziuros pakrypo į kaire taciau tai netrikde santykiu su valstybiniais sluoksniais Jo eilerastis Pokylis operoje Bal w operze kuriame astriai kritikuotas tuometinis elitas buvo uzdraustas cenzuros Scenos artistu ir kompozitoriu sajungos lenk Zwiazek Artystow i Kompozytorow Scenicznych ZAiKS steigejas Emigracija Prasidejus Antrojam pasauliniam karui isvyko į Rumunija veliau keliavo per Jugoslavija ir Italija Galiausiai sustojo Prancuzijoje 1940 m vasara jis isvyko į Portugalija Lisabona o is ten po menesio atvyko į Brazilija Rio de Zaneira kur prie jo prisijunge Kazimeras Vierzinskis Kazimierz Wierzynski Ten poetas pradejo kurti poema Lenkijos geles lenk Kwiaty polskie Veliau J Tuvimas kartu su kolega persikele į JAV kur apsigyveno Niujorke penkeriems metams 1942 1946 Budamas emigracijoje J Tuvimas dirbo zurnalo Naujoji Lenkija Nowa Polska redaktoriumi Keliaudamas rasytojas visa savo biblioteka kurioje buvo keli tukstanciai tomu ir jo rankrasciu vezesi bagaze kuris veliau buvo pamestas Grįzimas į Lenkija 1946 m birzelio men Julianas Tuwimas grįzo į tevyne ir tapo Lenkijos armijos muzikines komedijos teatro Teatr Komedii Muzycznej WP vadovu o po metu Naujojo teatro Varsuvoje Teatr Nowy vadovu Julianas Tuvimas lenku antisemitams ypac tarpukariu isliko zydu per amzius ir todel buvo ziauriu ispuoliu objektas Jis buvo apkaltintas vartojimu Tuwim neraso lenkiskai o tik lenku kalba o jo dvasia silpna lenk Tuwim nie pisze po polsku lecz tylko w polskim jezyku a jego duch szwargoce Prosto z mostu 1930 Daugeliui zydu jis buvo isdavikas pasirinkes lenkiskuma Pries Antrajį pasaulinį kara jis visgi pasisake uz zydu asimiliacija Po karo Tuvimu seima gavo apleista nama Anine kur apsigyveno kartu su poeto seserimi Irena Tuwim 1953 m gruodzio 27 d J Tuvimas mire Zakopaneje nuo staigaus sirdies smugio Palaidotas Varsuvoje kariu kapinese SeimaPoeto tevas Izor Tuwim 1858 1935 baige mokykla Karaliauciuje studijavo Paryziuje Mire 1935 m palaidotas naujosiose zydu kapinese Lodzeje Juliano Tuvimo motina Adela Krukovska gime 1872 m sausio 9 d Marijampoleje Po vyro mirties ja istiko sunki psichine liga ji bande nusizudyti Paskutinius savo gyvenimo metus ji praleido psichiatrijos ligonineje Otvocke Lenkijoje Zuvo Holokausto metu Sesuo lenku poete Irena Tuwim J Tuvimas 1919 m balandzio 30 d Didziojoje Sinagogoje Lodzeje vede Stefanija Marchviovna Stefania Marchwiowna Poetui grįzus is emigracijos pora įsivaikino dukra Eva is Otvocko vaiku namu KurybaKaip rasytojas debiutavo 1911 m kai isverte į esperanto kalba Leopoldo Staffo eilerascius kuriuos publikavo laikrastis Pola esperantisimio 1913 m laikrastyje Kurier Warszawski pasirode jo pirmas eilerastis Prosba liet Prasymas Kurinį rasytojas pasirase St M savo busimos zmonos Stefanijos Marchviuvnos lenk Stefania Marchwiowna inicialais 1919 m su bendraminciais įsteige poetu grupe Skamander Poezijai budingas subtilus jumoras J Tuvimas yra lyrisku eilerasciu rink Siodma jesien liet Septintasis ruduo Sokrates tanczacy liet Sokantis Sokratas ir kt ir satyriniu kuriniu autorius Poezija suaugusiems nera vienareiksmiska bei lengvai suprantama Juos sunku suprasti del poeto įzvalgaus ir gilaus poziurio į kalba J Tuvimas savo eilerasciuose naudojo daugybe skirtingu zodziu virsmu bei reiksmiu Julianas Tuvimas rase ne tik groziu ir kultura pasizymincius kurinius taciau sukure eilerasciu paprasta snekamaja kalba Į paprasta zmogu lenk Do prostego czlowieka Literaturiniu zurnalu Skamander Wiadomosci Literackie liet Literaturos zinios Cyrulik Warszawski bendraautorius ir redaktorius Verte poezija is prancuzu vokieciu ir lotynu kalbu Taip pat verte is rusu kalbos Aleksandro Puskino Michailo Lermontovo Nikolajaus Gogolio Boriso Pasternako kurinius Populiariausia poeto kurybos dalis yra eilerasciai vaikams Lokomotywa liet Lokomotyvas Pan Hilary liet Ponas Hilaris Ptasie radio liet Pauksciu radijas Bambo liet Bembis Slon Trabalski ir kt Onomatopejos meistras geriausias pavyzdys eilerastis Lokomotyvas Antrojo pasaulinio karo metu tremtyje J Tuvimas parase savo svarbiausia kurinį epa Lenkiskos geles Po grįzimo is Amerikos į pokarine Lenkija dejo dideles viltis taciau po valstybines cenzuros ispuoliu uzsidegimas pribleso Susidures su pirmuju pokario metu realybe rase mazai Palinko į literaturiniu įdomybiu ir įvairenybiu kurias spausdino menrastyje Problemy ir isleido tritomiu Cicer cum Caule Svarbiausi kuriniaiCzyhanie na Boga Atsisukimas nuo Dievo 1918 m Sokrates tanczacy Sokantis Sokratas 1920 m Siodma jesien Septintasis ruduo 1921 m Wierszy tom czwarty Eilerasciai ketvirtas tomas 1923 m Murzynek Bambo Juodasis berniukas Bambo 1923 1924 m Czary i czarty polskie 1924 m Wypisy czarnoksieskie 1924 m A to pan zna Ar tu tai zinai pone 1925 m Czarna msza Juodosios Misios 1925 m Slowa we krwi Zodziai kraujyje 1926 m Tajemnice amuletow i talizmanow Amuletu ir talismanu paslaptys 1926 m Biblia cyganska i inne wiersze Cigonu Biblija ir kiti eilerasciai 1932 m Bal w operze Pokylis operoje 1936 m publikuota 1946 m Rzepka Rope 1938 m Lokomotywa Lokomotyvas 1938 m Kwiaty polskie Lenkiskos geles 1940 1946 m publikuota 1949m Piorem i piorkiem Su plunksna ir plunksnele 1951 m IsnasosJulianas Tuvimas pasiule pavadinima Wiadomosci Literackie Literaturos Zinios kaip tiesioginį vertima is prancuzu laikrascio titulo Nouvelles Litteraires Julian Tuwim Jozef Pilsudski in Julian Tuwim Wiersze 2 Czytelnik Warszawa 1986 str 387 388 ISBN 83 07 01018 7 ISBN 83 07 01019 5 https culture pl en article julian tuwim the quirks and dark secrets of a polish jewish poet http www kulturalna warszawa pl osoby 1 99 Julian Tuwim html locale pl PL Archyvuota kopija 2020 09 24 is Wayback Machine projekto Bettina Kummerling Meibauer Holly Jane Rahlens in Bettina Kummerling Meibauer Hrsg Judische Kinderliteratur Geschichte Traditionen Perspektiven Ausstellungskatalog Wiesbaden 2005 nuo 134 p http www tuwim org index php s 12 http juliantuwim pl tworczosc php Archyvuota kopija 2019 12 18 is Wayback Machine projekto https wikisource org wiki Czyhanie na BogaBibliografijaKeane Barry 2004 Skamander The Poets and Their Poetry Agade Warszawa ISBN 83 87111 29 5 Mortkowicz Olczakowa Hanna 1961 Bunt wspomnien Panstwowy Instytut Wydawniczy