Azərbaycan  AzərbaycanDeutschland  DeutschlandLietuva  LietuvaMalta  Maltaශ්‍රී ලංකාව  ශ්‍රී ලංකාවTürkmenistan  TürkmenistanTürkiyə  TürkiyəУкраина  Украина
Pagalba
www.datawiki.lt-lt.nina.az
  • Pradžia

Sofija Kovalevskaja rus Софья КовалевскаяGimė 1859 m sausio 15 d Maskva RusijaMirė 1891 m vasario 10 d 41 metai Stokholm

Sofija Kovalevskaja

  • Pagrindinis puslapis
  • Sofija Kovalevskaja
Sofija Kovalevskaja
www.datawiki.lt-lt.nina.azhttps://www.datawiki.lt-lt.nina.az
Sofija Kovalevskaja
rus. Софья Ковалевская
Gimė 1859 m. sausio 15 d.
Maskva, Rusija
Mirė 1891 m. vasario 10 d. (41 metai)
Stokholmas, Švedija
Palaidotas (-a) Norra begravningsplatsen
Alma mater Heidelbergo universitetas, Berlyno Humboldtų universitetas
Vikiteka Sofija Kovalevskaja

Sofija Kovalevskaja (rus. Софья Васильевна Ковалевская, 1850 m. sausio 15 d. Maskvoje – 1891 m. vasario 10 d. Stokholme) – rusų matematikė, publicistė ir rašytoja. Viena pirmųjų moterų pasaulyje, tapusi matematikos profesore ir viena pirmųjų išrinkta į Peterburgo Mokslo Akademiją.

Biografija

Kovalevskajos vaikystė praėjo jos tėvo, generolo – leitenanto V. V. Korvino – Krukovskio dvare, Palibino kaime Vitebsko gubernijoje.

Nuo 1866 metų S. Kovalevskaja mokėsi aukštosios matematikos pas A. Stranoliubskį. 1868 metų rudenį S. Kovalevskajai buvo leista lankyti profesorių I. Secenovo ir V. Grubero anatomijos paskaitas. 1868 metais S. Kovalevskaja fiktyviai ištekėjo už V. Kovalevskio, kad galėtų atsidėti mokslinei veiklai, ir 1869 m. išvažiavo į Heidelbergą, kur mokėsi matematikos. 1870 metais S. Kovalevskaja persikraustė į Berlyną. 1871 m. balandžio mėnesį ji su savo vyru išvažiavo į Paryžių slaugyti sužeistuosius.

1874 m. liepos mėnesį, S. Kovalevskaja grįžo į Rusiją, tačiau ji negalėjo gauti darbo vietos Peterburgo universitete ir netgi nebuvo leista dėstyti aukštuosiuose moterų kursuose. Po to S. Kovalevskaja 6 metams nutolo nuo mokslinių darbų. Jinai užsiėmė literatūrine, publicistine veikla, bendradarbiavo laikraščiuose, į kuriuos rašydavo mokslines apybraižas ir teatro recenzijas. Tuo metu S. Kovalevskaja susitikinėjo su žymiausiais rusų mokslininkais ir rašytojais (D. Mendelejevu, I. Sečenovu, S. Botkinu, A. Butlerovu, P. Čebyšovu, A. Stoletovu, I. Turgenevu, F. Dostojevskiu ir kt.)

1880 m. vasarą S. Kovalevskaja persikraustė į Maskvą. Čia jai neleido išlaikyti magistro egzamino darbui universitete. 1881 m. vasarą S. Kovalevskaja išvažiavo į Berlyną, o vėliau į Paryžių. 1883 m. jinai grįžo į Rusiją. 1883 metais, 7-ame rusų gamtos mokslininkų suvažiavime S. Kovalevskaja pristatė savo darbą „Spindulių lūžis kristaluose“. 1883 m. lapkritį gavusi G. Mittag-Lefflero kvietimą užimti docento pareigas Stokholmo universitete išvažiavo į Švediją. 1884 m. vasarą ji buvo paskirta Stokholmo universiteto profesore. Per aštuonerius metus S. Kovalevskaja perskaitė 12 kursų, taip pat ir mechanikos kursą. 1888 m. ji parašė darbą „Kietojo kūno sukimasis aplink nejudantį tašką“. 1888 m. Paryžiaus mokslo akademija S. Kovalevskajai skyrė Bordeno premiją.

S. Kovalevskaja mirė 1891 m.

Atminimo įamžinimas

Jos vardu pavadinti asteroidas nr. 1859, krateris Mėnulyje. Nuo 1992 m. Rusijos mokslų akademija už pasiekimus matematikos srityje teikia S. Kovalevskajos vardo premiją.

S. Kovalevskajos vardu pavadinta Vilniaus Sofijos Kovalevskajos gimnazija/progimnazija.


Vikiteka: Sofija Kovalevskaja – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Šaltiniai

  1. http://www.sofijoskovalevskajos.lt/index.php?md=det&id=517[neveikianti nuoroda]
  2. Sofija Kovalevskaja. Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2024-02-05).

Autorius: www.NiNa.Az

Išleidimo data: 20 Lie, 2025 / 21:57

vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Sofija Kovalevskaja, Kas yra Sofija Kovalevskaja? Ką reiškia Sofija Kovalevskaja?

Sofija Kovalevskaja rus Sofya KovalevskayaGime 1859 m sausio 15 d Maskva RusijaMire 1891 m vasario 10 d 41 metai Stokholmas SvedijaPalaidotas a Norra begravningsplatsenAlma mater Heidelbergo universitetas Berlyno Humboldtu universitetasVikiteka Sofija Kovalevskaja Sofija Kovalevskaja rus Sofya Vasilevna Kovalevskaya 1850 m sausio 15 d Maskvoje 1891 m vasario 10 d Stokholme rusu matematike publiciste ir rasytoja Viena pirmuju moteru pasaulyje tapusi matematikos profesore ir viena pirmuju isrinkta į Peterburgo Mokslo Akademija BiografijaKovalevskajos vaikyste praejo jos tevo generolo leitenanto V V Korvino Krukovskio dvare Palibino kaime Vitebsko gubernijoje Nuo 1866 metu S Kovalevskaja mokesi aukstosios matematikos pas A Stranoliubskį 1868 metu rudenį S Kovalevskajai buvo leista lankyti profesoriu I Secenovo ir V Grubero anatomijos paskaitas 1868 metais S Kovalevskaja fiktyviai istekejo uz V Kovalevskio kad galetu atsideti mokslinei veiklai ir 1869 m isvaziavo į Heidelberga kur mokesi matematikos 1870 metais S Kovalevskaja persikrauste į Berlyna 1871 m balandzio menesį ji su savo vyru isvaziavo į Paryziu slaugyti suzeistuosius 1874 m liepos menesį S Kovalevskaja grįzo į Rusija taciau ji negalejo gauti darbo vietos Peterburgo universitete ir netgi nebuvo leista destyti aukstuosiuose moteru kursuose Po to S Kovalevskaja 6 metams nutolo nuo moksliniu darbu Jinai uzsieme literaturine publicistine veikla bendradarbiavo laikrasciuose į kuriuos rasydavo mokslines apybraizas ir teatro recenzijas Tuo metu S Kovalevskaja susitikinejo su zymiausiais rusu mokslininkais ir rasytojais D Mendelejevu I Secenovu S Botkinu A Butlerovu P Cebysovu A Stoletovu I Turgenevu F Dostojevskiu ir kt 1880 m vasara S Kovalevskaja persikrauste į Maskva Cia jai neleido islaikyti magistro egzamino darbui universitete 1881 m vasara S Kovalevskaja isvaziavo į Berlyna o veliau į Paryziu 1883 m jinai grįzo į Rusija 1883 metais 7 ame rusu gamtos mokslininku suvaziavime S Kovalevskaja pristate savo darba Spinduliu luzis kristaluose 1883 m lapkritį gavusi G Mittag Lefflero kvietima uzimti docento pareigas Stokholmo universitete isvaziavo į Svedija 1884 m vasara ji buvo paskirta Stokholmo universiteto profesore Per astuonerius metus S Kovalevskaja perskaite 12 kursu taip pat ir mechanikos kursa 1888 m ji parase darba Kietojo kuno sukimasis aplink nejudantį taska 1888 m Paryziaus mokslo akademija S Kovalevskajai skyre Bordeno premija S Kovalevskaja mire 1891 m Atminimo įamzinimasJos vardu pavadinti asteroidas nr 1859 krateris Menulyje Nuo 1992 m Rusijos mokslu akademija uz pasiekimus matematikos srityje teikia S Kovalevskajos vardo premija S Kovalevskajos vardu pavadinta Vilniaus Sofijos Kovalevskajos gimnazija progimnazija Vikiteka Sofija Kovalevskaja vaizdine ir garsine medziagaSaltiniaihttp www sofijoskovalevskajos lt index php md det amp id 517 neveikianti nuoroda Sofija Kovalevskaja Visuotine lietuviu enciklopedija tikrinta 2024 02 05

Naujausi straipsniai
  • Liepa 21, 2025

    Lepidopterologija

  • Liepa 21, 2025

    Leonardas Koenas

  • Liepa 21, 2025

    Leon Somov ir Jazzu

  • Liepa 21, 2025

    Lenkijos futbolas 1948 m.

  • Liepa 21, 2025

    Lenkija Eurovizijos šokių konkurse

www.NiNa.Az - Studija

    Susisiekite
    Kalbos
    Susisiekite su mumis
    DMCA Sitemap
    © 2019 nina.az - Visos teisės saugomos.
    Autorių teisės: Dadash Mammadov
    Nemokama svetainė, kurioje galima dalytis duomenimis ir failais iš viso pasaulio.
    Viršuje