Didžioji fašizmo taryba it Gran Consiglio del Fascismo aukščiausias Italijos B Musolinio fašistinės vyriausybės organas
Didžioji fašizmo taryba

Didžioji fašizmo taryba (it. Gran Consiglio del Fascismo) – aukščiausias Italijos B. Musolinio fašistinės vyriausybės organas. Jis buvo sukurtas kaip partinis organas 1923 m., o 1928 m. gruodžio 9 d. tapo valstybės organu, įgaliotu kontroliuoti valstybės institucijas. Taryba paprastai rinkdavosi Romoje, Palazzo Venezia rūmuose, kurie buvo ir Italijos vyriausybės vadovo būstinė.
Tarybos nariai
Didžiosios fašizmo tarybos nariai buvo:
- Vyriausybės vadovas ir fašistų dučė Benitas Musolinis (1928 m. gruodžio 9 d. – 1943 m. liepos 25 d.)
- Kvadrumvirai (4 fašistų partijos vadovai, vadovavę – (m. 1930 m.), , ir (m. 1940 m.).
- , Italijos Deputatų rūmų prezidentas (nuo 1939 m. pastarąjį pakeitė prezidentas).
- Italijos teisingumo, užsienio reikalų, žemės ir miškų ūkio, švietimo, korporacijų, liaudies kultūros ministrai.
- Italijos karališkosios akademijos prezidentas, Ypatingosios padėties ir gynybos teismo prezidentas, Pramonininkų, Žemės ūkio darbininkų, Pramonės darbininkų, Ūkininkų korporacijų prezidentai.
- Juodmarškinių vadas.
- Nacionalinės fašistų partijos sekretorius (jis buvo ir Didžiosios fašizmo tarybos sekretorius).
- Kiti asmenys, kuriuos į tarybą atrinkdavo pats Musolinis ir kurie trejus metus būdavo tarybos nariais.
Tarybos galios
Taryba turėjo šias galias:
- Galią rinkti Fašistų partijos deputatus, parinkti kandidatus į partijos sekretoriaus ir kitus partijos vadovų postus, tvirtinti partijos statutus, partijos politikos kryptis.
- Galią parinkti sosto paveldėjimo liniją, tame tarpe sosto įpėdinį.
- Galią parinkti galimus kandidatus į premjero postą, į Didžiosios tarybos, Senato, Deputatų rūmų (vėliau Fascijų ir korporacijų rūmų) narius,
- Galią nustatyti premjero įpareigojimus, derinti tarptautines sutartis, kitus užsienio politikos klausimus.
Didžiosios tarybos posėdžius šaukdavo pats premjeras (B. Musolinis), visi nutarimai ir įstatymai įsigaliodavo tik jam pritarus. Skirtingai nuo nacistinės Vokietijos principo Didžioji taryba teoriškai turėjo galią rekomenduoti Italijos karaliui nušalinti premjerą. Didžioji taryba buvo vienintelis Musolinio valdžios ribotuvas.
Musolinio nušalinimas
Didžioji taryba balsų dauguma (19 balsų už, prieš 8, susilaikė 1) 1943 m. liepos 25 d. (po Sąjungininkų išsilaipinimo Sicilijoje) rytą nušalino Musolinį iš posto. Devyniolikos tarybos narių, balsavusių už nušalinimą, skaičiuje buvo ir Musolinio žentas Galeacas Čianas (Galeazzo Ciano, buvęs užsienio reikalų ministras) bei įtakingas maršalas Emilio De Bono. Šie du tarybos nariai ir dar trys vidiniai Musolinio priešininkai, kurie, remiami vokiečių kariuomenės, galėjo išlaikyti Musolinio valdžią šiaurės Italijoje, 1944 m. sausį Veronoje buvo nuteisti mirties bausmei, kuri buvo įvykdytas trimis dienomis vėliau.
Nuorodos
- Radijo išradėjas Gulielmas Markonis buvo Italijos akademijos prezidentas, todėl ir Didžiosios fašizmo tarybos narys.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Didžioji fašizmo taryba, Kas yra Didžioji fašizmo taryba? Ką reiškia Didžioji fašizmo taryba?
Didzioji fasizmo taryba it Gran Consiglio del Fascismo auksciausias Italijos B Musolinio fasistines vyriausybes organas Jis buvo sukurtas kaip partinis organas 1923 m o 1928 m gruodzio 9 d tapo valstybes organu įgaliotu kontroliuoti valstybes institucijas Taryba paprastai rinkdavosi Romoje Palazzo Venezia rumuose kurie buvo ir Italijos vyriausybes vadovo bustine Didziosios fasizmo tarybos posedis 1936 m geguzes 9 d kuriame buvo paskelbta ImperijaTarybos nariaiDidziosios fasizmo tarybos nariai buvo Vyriausybes vadovas ir fasistu duce Benitas Musolinis 1928 m gruodzio 9 d 1943 m liepos 25 d Kvadrumvirai 4 fasistu partijos vadovai vadovave m 1930 m ir m 1940 m Italijos Deputatu rumu prezidentas nuo 1939 m pastarajį pakeite prezidentas Italijos teisingumo uzsienio reikalu zemes ir misku ukio svietimo korporaciju liaudies kulturos ministrai Italijos karaliskosios akademijos prezidentas Ypatingosios padeties ir gynybos teismo prezidentas Pramonininku Zemes ukio darbininku Pramones darbininku ukininku korporaciju prezidentai Juodmarskiniu vadas Nacionalines fasistu partijos sekretorius jis buvo ir Didziosios fasizmo tarybos sekretorius Kiti asmenys kuriuos į taryba atrinkdavo pats Musolinis ir kurie trejus metus budavo tarybos nariais Tarybos galiosPalazzo Venezia rumai Romoje Taryba turejo sias galias Galia rinkti Fasistu partijos deputatus parinkti kandidatus į partijos sekretoriaus ir kitus partijos vadovu postus tvirtinti partijos statutus partijos politikos kryptis Galia parinkti sosto paveldejimo linija tame tarpe sosto įpedinį Galia parinkti galimus kandidatus į premjero posta į Didziosios tarybos Senato Deputatu rumu veliau Fasciju ir korporaciju rumu narius Galia nustatyti premjero įpareigojimus derinti tarptautines sutartis kitus uzsienio politikos klausimus Didziosios tarybos posedzius saukdavo pats premjeras B Musolinis visi nutarimai ir įstatymai įsigaliodavo tik jam pritarus Skirtingai nuo nacistines Vokietijos principo Didzioji taryba teoriskai turejo galia rekomenduoti Italijos karaliui nusalinti premjera Didzioji taryba buvo vienintelis Musolinio valdzios ribotuvas Musolinio nusalinimasDidzioji taryba balsu dauguma 19 balsu uz pries 8 susilaike 1 1943 m liepos 25 d po Sajungininku issilaipinimo Sicilijoje ryta nusalino Musolinį is posto Devyniolikos tarybos nariu balsavusiu uz nusalinima skaiciuje buvo ir Musolinio zentas Galeacas Cianas Galeazzo Ciano buves uzsienio reikalu ministras bei įtakingas marsalas Emilio De Bono Sie du tarybos nariai ir dar trys vidiniai Musolinio priesininkai kurie remiami vokieciu kariuomenes galejo islaikyti Musolinio valdzia siaures Italijoje 1944 m sausį Veronoje buvo nuteisti mirties bausmei kuri buvo įvykdytas trimis dienomis veliau NuorodosRadijo isradejas Gulielmas Markonis buvo Italijos akademijos prezidentas todel ir Didziosios fasizmo tarybos narys