Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Juodmarškiniai it camicie nere CCNN squadristi Nacionalinio saugumo savanorių milicija it Milizia Volontaria per la Sicu
Juodmarškiniai
Juodmarškiniai (it. camicie nere, CCNN; squadristi), Nacionalinio saugumo savanorių milicija (it. Milizia Volontaria per la Sicurezza Nazionale, MVSN) – Italijos fašistų partijos sukarintoji organizacija, įkurta 1923 m. ir egzistavusi iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos.
Vėliau žodžiu juodmarškiniai imta vadinti panašią grupuotę, SS, kvazipolitinę organizaciją Tamilnade (Indija).
Benitas Musolinis, įkvėptas Pirmojo pasaulinio karo laikų Italijos elitinių šturmo dalinių (, it. arditi) kovinio meistriškumo ir juodų uniformų, organizavo juodmarškinių organizaciją kaip karinį savo politinio judėjimo įrankį. Šios sukarintos organizacijos kūrėjai buvo nacionalistai intelektualai, buvę armijos karininkai ir jauni žemvaldžiai, nusistatę prieš valstiečių ir žemės ūkio darbininkų sąjungas. Jų metodai darėsi vis griežtesni augant Musolinio galiai. Prieš Musolinio priešininkus jie naudojo prievartą ir bauginimą.
Istorija
Juodmarškiniai buvo įkurti 1919 m. kaip squadristi, šioje organizacijoje buvo daug suerzintų buvusių kareivių. Jos tikslas buvo kovoti prieš socialistus. Musolinio Žygio į Romą metu (1922 m. 27 d.) jų buvo apie 200 tūkstančių. 1922 m. squadristi buvo reorganizuoti į milizia, buvo suformuota daug bandiere. 1923 m. vasario 1 d. juodmarškiniai buvo pavadinti Nacionalinio saugumo savanorių milicija (Milizia Volontaria per la Sicurezza Nazionale, MVSN), kuri egzistavo iki Italijos paliaubų 1943 m.
Italijos socialinė respublika, egzistavusi šiaurės Italijoje, užimtoje vokiečių kariuomenės, MVSN reformavo į (Guardia Nazionale Repubblicana, GNR).
Organizacija
Juodmarškinių vadas buvo Benitas Musolinis, turėjęs it. comandante generale (generolas komandantas) juodmarškinių laipsnį. Vykdomasis juodmarškinių vadovas buvo juodmarškinių štabo viršininkas, kurio laipsnis atitiko kariuomenės generolo laipsnį.
Pagrindinė organizacija
Juodmarškinių dalinių struktūra atkartojo Senovės Romos kariuomenės struktūrą.
| Pavadinimas | Pavadinimas itališkai | Atitikmuo armijoje | Struktūra | pastabos |
|---|---|---|---|---|
| zona | zona | divizija | 3 ar daugiau legionų | 3 legionai sudarydavo lauko diviziją |
| legionas | legione | pulkas | 3 kohortos | Legioną sudarydavo mažas kadrinis branduolys ir didelis savanorių rezervas |
| kohorta | coorte | batalionas | 3 centurijos | |
| centurija | centuria | kuopa | 3 manipulos | |
| manipula | manipolo | būrys | 3 skyriai | |
| skvadra | squadra | skyrius |
Teritorinė organizacija
Juodmarškinių organizacija buvo padalinta į:
- 15 zonų, kuriose buvo 133 legionai (vienas legionas vienoje Italijos provincijoje) ir
- 1 nepriklausomą grupę, kurioje buvo 10 legionų.
1929 m. juodmarškinių struktūra pertvarkyta į keturis raggruppamenti.
1936 m. spalį juodmarškinių organizaciją sudarė:
- 14 zonų, kuriose buvo 133 legionai. Legionus sudarė 2 kohortos, vienoje buvo juodmarškiniai nuo 21 iki 36 m., kitoje – iki 55 metų amžiaus.
- specialūs daliniai Romoje ir saloje.
- Moschettieri del Duce ('dučės muškietininkai') – Musolinio gvardija.
- (it. Milizia fascista albanese) – 4 legionai.
- Kolonijinė milicija – Afrikoje, 7 legionai.
Specialiosios milicijos
- Priešlėktuvinė ir Kranto artilerijos milicija. Ją sudarė du komponentai:
- Miškų milicija ([[it|Milizia Forestale}})
- Pasienio milicija (it. Polizia di Frontiera)
- Kelių milicija (it. Milizia della Strada)
- Uostų milicija (it. Milizia portuaria)
- Pašto ir telegrafo milicija (it. Milizia Postelegrafonica)
- Geležinkelio milicija (it. Milizia Ferroviaria)
- Universitetų milicija (it. Milizia Universitaria)
Etiopijos kampanijos metu suformuotos juodmarškinių divizijos
1935-36 m. vykusio Antrojo Italijos-Etiopijos karo metu buvo suformuotos 7 juodmarškinių divizijos:
- 1-oji juodmarškinių divizija (Kovo 23-osios) (it. 1ª Divisione CC.NN. "23 marzo"). Pavadinta Fasci Italiani di Combattimento įkūrimo 1919 m. kovo 23 d. garbei. 1941 m. sausį britų apsupta prie Bardijos ir sutriuškinta.
- 2-oji juodmarškinių divizija (Spalio 28-osios) (it. 2ª Divisione CC.NN. "28 ottobre"). Pavadinta fašistų 1922 m. spalio 28 d. garbei. 1941 m. sausį britų sutriuškinta prie Bardijos.
- 3-oji juodmarškinių divizija (Balandžio 21-osios) (it. 3ª Divisione CC.NN. "21 aprile"). Pavadinta legendinės Romos įkūrimo datos ir paskelbimo dienos garbei. Dalyvavo įsiveržime į Egiptą, buvo sunaikinta 1940 m. gruodį besitraukdama į Libiją.
- 4-oji juodmarškinių divizija (Sausio 3-osios) (it. 4ª Divisione CC.NN. "3 gennaio"). Pavadinta dienos, kai B. Musolinis gavo diktatoriaus galias (1923 m. sausio 3 d.), garbei. Dalyvavo įsiveržime į Egiptą, buvo sunaikinta prie Sidi Barrani miesto, kai dengė besitraukiančius kitus dalinius.
- 5-oji juodmarškinių divizija (Vasario 1-osios) (it. 5ª Divisione CC.NN. "1 febbraio"). Pavadinta juodmarškinių organizacijos įkūrimo dienos (1923 m. vasario 1 d.) garbei.
- 6-oji juodmarškinių divizija (Tibro) (it. 6ª Divisione CC.NN. "Tevere"). Pavadinta Tibro upės garbei. Suformuota iš savanorių. Tačiau dėl savanorių amžiaus (Pirmojo pasaulinio karo veteranai), negalios (amputuotos galūnės), karinio parengimo stygiaus (užsienyje gyvenę italai), taip pat kulkosvaidžių ir nešulinės artilerijos neturėjimo buvo menkos kovinės galios. Dalyvavo nedideliuose mūšiuose Somalio fronte.
Pirmosios 6 divizijos buvo pasiųstos į Etiopiją ir dalyvavo šiame kare.
- 7-oji juodmarškinių divizija (Kirėnės) (it. 7ª Divisione CC.NN. "Cirene"). Pavadinta Kirėnės miesto Libijoje garbei. Antrojo Italijos-Etiopijos karo metu buvo dislokuota Libijoje, kad grasintų Sueco kanalui, jei D. Britanija būtų uždariusi Suecą italų laivams. Etiopijoje niekada nebuvo, nors buvo laikoma, kad Etiopijos kampanijoje dalyvavo. Realiai veikė kaip garnizonų junginys, dalyvavo statybiniuose projektuose.
Juodmarškiniai Ispanijos pilietiniame kare
Trys juodmarškinių divizijos buvo pasiųstos dalyvauti Ispanijos pilietiniame kare kaip (it. Corpo Truppe Volontarie) dalis. Juodmarškinių divizijose dalis kareivių buvo iš reguliariųjų dalinių, dalis – savanoriai iš fašistų partijos milicijos. Juodmarškinių divizijos buvo dalinai motorizuotos.
- 1-oji juodmarškinių divizija „Dio lo Vuole“ ('Dievas to nori')
- 2-oji juodmarškinių divizija „Fiamme Nere“ ('Juodosios liepsnos')
- 3-oji juodmarškinių divizija „Penne Nere“ ('Juodosios plunksnos')
3-ioji juodmarškinių divizija buvo išformuota ir sulieta su 2-ąja juodmarškinių divizija 1937 m. balandį, po divizijos pralaimėjimo Gvadalacharos mūšyje. Po 1937 m. spalio mėn. kampanijos Šiaurės Ispanijoje 2-oji juodmarškinių divizija sujungta su 1-ąja juodmarškinių divizija, o ši pervadinta į 1ª Divisione CC.NN. „23 marzo“
Juodmarškiniai Antrajame pasauliniame kare
1940 m. juodmarškiniai surinko 340 tūkst. karių koviniams daliniams. Buvo suformuotos trys divizijos (1-oji, 2-oji ir 4-oji, visos trys prarastos Šiaurės Afrikos kampanijoje). Vėliau, 1942 m. buvo suformuotos divizija „M“ ir divizija „Afrika“.
Musolinis siekė suformuoti 142 kovinius juodmarškinių batalionus (kiekviename 650 karių), kurie turėjo sudaryti kiekvienoje armijos divizijoje Gruppo di Assalto. Tokią grupę sudarydavo 2 kohortos (batalionai) ir Gruppo Supporto – kuopa iš dviejų sunkiųjų kulkosvaidžių manipulų (būrių, kiekviename po 3 sunkiuosius kulkosvaidžius) ir dviejų minosvaidžių manipulų (kiekvienoje po 3 81 mm minosvaidžius).
Vėliau buvo suformuota 41 mobilioji grupė. Šios grupės turėjo tapti trečiaisiais pulkais Italijos armijos divizijose, nes paaiškėjo, kad dvinarės struktūros Italijos divizijos yra per mažos ir turi per mažai sunkiųjų ginklų. Mobiliosios grupės patyrė didelių nuostolių, nes juose buvo per mažai kareivių, jų kareiviai buvo nepakankamai apmokyti ir ginkluoti.
Nuorodos
- Bosworth, R.J.B, Mussolini’s Italy: Life Under the Fascist Dictatorship, 1915–1945, Penguin Books, 2005, P. 117
- The Blackshirt Division Order of Battle comes from „Storia delle Unità Combattenti della MVSN 1923–1943“ by Ettore Lucas and Giorgio de Vecchi, Giovanni Volpe Editore 1976 pages 63 to 116 plus errata.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Juodmarškiniai, Kas yra Juodmarškiniai? Ką reiškia Juodmarškiniai?
Juodmarskiniai it camicie nere CCNN squadristi Nacionalinio saugumo savanoriu milicija it Milizia Volontaria per la Sicurezza Nazionale MVSN Italijos fasistu partijos sukarintoji organizacija įkurta 1923 m ir egzistavusi iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos Juodmarskiniai salmas zenklelisB Musdolinis kaip juodmarskiniu pirmasis garbes kapralasJuodmarskiniu eisena 1922 m Is kaires į desine Benitas Musolinis Cesare Maria de Vecchi ir Michele Bianchi Veliau zodziu juodmarskiniai imta vadinti panasia grupuote SS kvazipolitine organizacija Tamilnade Indija Benitas Musolinis įkveptas Pirmojo pasaulinio karo laiku Italijos elitiniu sturmo daliniu it arditi kovinio meistriskumo ir juodu uniformu organizavo juodmarskiniu organizacija kaip karinį savo politinio judejimo įrankį Sios sukarintos organizacijos kurejai buvo nacionalistai intelektualai buve armijos karininkai ir jauni zemvaldziai nusistate pries valstieciu ir zemes ukio darbininku sajungas Ju metodai daresi vis grieztesni augant Musolinio galiai Pries Musolinio priesininkus jie naudojo prievarta ir bauginima IstorijaJuodmarskiniai buvo įkurti 1919 m kaip squadristi sioje organizacijoje buvo daug suerzintu buvusiu kareiviu Jos tikslas buvo kovoti pries socialistus Musolinio Zygio į Roma metu 1922 m 27 d ju buvo apie 200 tukstanciu 1922 m squadristi buvo reorganizuoti į milizia buvo suformuota daug bandiere 1923 m vasario 1 d juodmarskiniai buvo pavadinti Nacionalinio saugumo savanoriu milicija Milizia Volontaria per la Sicurezza Nazionale MVSN kuri egzistavo iki Italijos paliaubu 1943 m Italijos socialine respublika egzistavusi siaures Italijoje uzimtoje vokieciu kariuomenes MVSN reformavo į Guardia Nazionale Repubblicana GNR OrganizacijaJuodmarskiniu vadas buvo Benitas Musolinis turejes it comandante generale generolas komandantas juodmarskiniu laipsnį Vykdomasis juodmarskiniu vadovas buvo juodmarskiniu stabo virsininkas kurio laipsnis atitiko kariuomenes generolo laipsnį Pagrindine organizacija Juodmarskiniu daliniu struktura atkartojo Senoves Romos kariuomenes struktura Pavadinimas Pavadinimas italiskai Atitikmuo armijoje Struktura pastaboszona zona divizija 3 ar daugiau legionu 3 legionai sudarydavo lauko divizijalegionas legione pulkas 3 kohortos Legiona sudarydavo mazas kadrinis branduolys ir didelis savanoriu rezervaskohorta coorte batalionas 3 centurijoscenturija centuria kuopa 3 manipulosmanipula manipolo burys 3 skyriaiskvadra squadra skyriusTeritorine organizacija Juodmarskiniu organizacija buvo padalinta į 15 zonu kuriose buvo 133 legionai vienas legionas vienoje Italijos provincijoje ir 1 nepriklausoma grupe kurioje buvo 10 legionu 1929 m juodmarskiniu struktura pertvarkyta į keturis raggruppamenti 1936 m spalį juodmarskiniu organizacija sudare 14 zonu kuriose buvo 133 legionai Legionus sudare 2 kohortos vienoje buvo juodmarskiniai nuo 21 iki 36 m kitoje iki 55 metu amziaus specialus daliniai Romoje ir saloje Moschettieri del Duce duces muskietininkai Musolinio gvardija it Milizia fascista albanese 4 legionai Kolonijine milicija Afrikoje 7 legionai Specialiosios milicijos Prieslektuvine ir Kranto artilerijos milicija Ja sudare du komponentai Prieslektuvine milicija it Milizia per la difesa antiaerea territoriale DICAT Kranto artilerijos milicija it Milizia Marittima di Artiglieria Misku milicija it Milizia Forestale Pasienio milicija it Polizia di Frontiera Keliu milicija it Milizia della Strada Uostu milicija it Milizia portuaria Pasto ir telegrafo milicija it Milizia Postelegrafonica Gelezinkelio milicija it Milizia Ferroviaria Universitetu milicija it Milizia Universitaria Etiopijos kampanijos metu suformuotos juodmarskiniu divizijos 1935 36 m vykusio Antrojo Italijos Etiopijos karo metu buvo suformuotos 7 juodmarskiniu divizijos 1 oji juodmarskiniu divizija Kovo 23 osios it 1ª Divisione CC NN 23 marzo Pavadinta Fasci Italiani di Combattimento įkurimo 1919 m kovo 23 d garbei 1941 m sausį britu apsupta prie Bardijos ir sutriuskinta 2 oji juodmarskiniu divizija Spalio 28 osios it 2ª Divisione CC NN 28 ottobre Pavadinta fasistu 1922 m spalio 28 d garbei 1941 m sausį britu sutriuskinta prie Bardijos 3 oji juodmarskiniu divizija Balandzio 21 osios it 3ª Divisione CC NN 21 aprile Pavadinta legendines Romos įkurimo datos ir paskelbimo dienos garbei Dalyvavo įsiverzime į Egipta buvo sunaikinta 1940 m gruodį besitraukdama į Libija 4 oji juodmarskiniu divizija Sausio 3 osios it 4ª Divisione CC NN 3 gennaio Pavadinta dienos kai B Musolinis gavo diktatoriaus galias 1923 m sausio 3 d garbei Dalyvavo įsiverzime į Egipta buvo sunaikinta prie Sidi Barrani miesto kai denge besitraukiancius kitus dalinius 5 oji juodmarskiniu divizija Vasario 1 osios it 5ª Divisione CC NN 1 febbraio Pavadinta juodmarskiniu organizacijos įkurimo dienos 1923 m vasario 1 d garbei 6 oji juodmarskiniu divizija Tibro it 6ª Divisione CC NN Tevere Pavadinta Tibro upes garbei Suformuota is savanoriu Taciau del savanoriu amziaus Pirmojo pasaulinio karo veteranai negalios amputuotos galunes karinio parengimo stygiaus uzsienyje gyvene italai taip pat kulkosvaidziu ir nesulines artilerijos neturejimo buvo menkos kovines galios Dalyvavo nedideliuose musiuose Somalio fronte Pirmosios 6 divizijos buvo pasiustos į Etiopija ir dalyvavo siame kare 7 oji juodmarskiniu divizija Kirenes it 7ª Divisione CC NN Cirene Pavadinta Kirenes miesto Libijoje garbei Antrojo Italijos Etiopijos karo metu buvo dislokuota Libijoje kad grasintu Sueco kanalui jei D Britanija butu uzdariusi Sueca italu laivams Etiopijoje niekada nebuvo nors buvo laikoma kad Etiopijos kampanijoje dalyvavo Realiai veike kaip garnizonu junginys dalyvavo statybiniuose projektuose Juodmarskiniai Ispanijos pilietiniame kareTrys juodmarskiniu divizijos buvo pasiustos dalyvauti Ispanijos pilietiniame kare kaip it Corpo Truppe Volontarie dalis Juodmarskiniu divizijose dalis kareiviu buvo is reguliariuju daliniu dalis savanoriai is fasistu partijos milicijos Juodmarskiniu divizijos buvo dalinai motorizuotos 1 oji juodmarskiniu divizija Dio lo Vuole Dievas to nori 2 oji juodmarskiniu divizija Fiamme Nere Juodosios liepsnos 3 oji juodmarskiniu divizija Penne Nere Juodosios plunksnos 3 ioji juodmarskiniu divizija buvo isformuota ir sulieta su 2 aja juodmarskiniu divizija 1937 m balandį po divizijos pralaimejimo Gvadalacharos musyje Po 1937 m spalio men kampanijos Siaures Ispanijoje 2 oji juodmarskiniu divizija sujungta su 1 aja juodmarskiniu divizija o si pervadinta į 1ª Divisione CC NN 23 marzo Juodmarskiniai Antrajame pasauliniame kare1940 m juodmarskiniai surinko 340 tukst kariu koviniams daliniams Buvo suformuotos trys divizijos 1 oji 2 oji ir 4 oji visos trys prarastos Siaures Afrikos kampanijoje Veliau 1942 m buvo suformuotos divizija M ir divizija Afrika Musolinis sieke suformuoti 142 kovinius juodmarskiniu batalionus kiekviename 650 kariu kurie turejo sudaryti kiekvienoje armijos divizijoje Gruppo di Assalto Tokia grupe sudarydavo 2 kohortos batalionai ir Gruppo Supporto kuopa is dvieju sunkiuju kulkosvaidziu manipulu buriu kiekviename po 3 sunkiuosius kulkosvaidzius ir dvieju minosvaidziu manipulu kiekvienoje po 3 81 mm minosvaidzius Veliau buvo suformuota 41 mobilioji grupe Sios grupes turejo tapti treciaisiais pulkais Italijos armijos divizijose nes paaiskejo kad dvinares strukturos Italijos divizijos yra per mazos ir turi per mazai sunkiuju ginklu Mobiliosios grupes patyre dideliu nuostoliu nes juose buvo per mazai kareiviu ju kareiviai buvo nepakankamai apmokyti ir ginkluoti NuorodosBosworth R J B Mussolini s Italy Life Under the Fascist Dictatorship 1915 1945 Penguin Books 2005 P 117 The Blackshirt Division Order of Battle comes from Storia delle Unita Combattenti della MVSN 1923 1943 by Ettore Lucas and Giorgio de Vecchi Giovanni Volpe Editore 1976 pages 63 to 116 plus errata