Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinka
Nacionalinė fašistų partija
| Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius. |
Nacionalinė fašistų partija Partito Nazionale Fascista | |
| Dučė | Benito Mussolini |
|---|---|
| Įkurta | 1921 m. lapkričio 9 d. |
| Panaikinta | 1943 m. liepos 27 d. |
| Būstinė | Roma, Italija |
| Narių skaičius | ~10 mln. (1930) |
| Politinė ideologija | Fašizmas |
| Politinė pozicija | Kraštutinė dešinė |
| Spalvos | Juoda |
| Partijos vėliava | |
Nacionalinė fašistų partija (it. Partito Nazionale Fascista, sutr. PNF) – Italijos karalystės didžiausia partija pagal narių skaičių iki 1939 m. Buvo pasiekusi 6 milijonus partijos narių, o prasidėjus Antrajam pasauliniam karui ir Italijai įsivėlus į šį karą vadovaujant Benito Musoliniui partija neteko daugumos partijos narių, kurie prieštaravo karo pradėjimui su Vokietija prieš sąjungininkus.
Ši partija buvo pirmtakė , kuri buvo įkurta 1943 m., kai fašistinė Italija buvo okupuota britų, ir Vokietijos įkurtoje marionetinėje valstybėje (Italijos socialinėje respublikoje) tapo pagrindinė valdančioji partija.
Istorija
Įkurta Romoje 1921 m. lapkričio 9 d. Vienintelis partijos pirmininkas buvo Benito Mussolini, kuris įkūrė partiją remdamasis fašistinėmis ideologijomis. Po Pirmojo pasaulinio karo visose Europos valstybių visuomenėse kilo nacionalizmo idėjos, dauguma šalių turėjo organizacijas, kuriose buvo telkiamos pajėgos nuversti dabartines valdžias nuo posto, nuo to neatsiliko ir Italija, Musolinis sutelkė kariauną arba kitaip juodmarškinius, kurie turėjo jam padėti įsitvirtinti valdžioje. Žygiu į Romą pavadinęs Musolinis įsiveržė su savo šalininkais į Romą ir užgrobė valdžią tapdamas Italijos dučė. Dėl kai kurių demokratinių įstatų laikymosi jo partija ne iš karto turėjo visas parlamento nario vietas. Augant partijos populiarumui jau nuo 1924 m. fašistai turėjo 375 vietas iš 535 parlamente, o nuo 1929 m. partiečiai buvo galutinai įsitvirtinę Italijos parlamente surinkę 535 vietas ir 8 milijonus partijos šalininkų balsų.
1943 m. okupuota Didžiosios Britanijos fašistinė Italija tapo pretekstu Hitleriui įsiveržti į ir įkurti marionetinę valstybę – Italijos socialinę respubliką ir tuo pačiu atkurti buvusią valdžią, t. y. Benito Mussolini perkelti į vienvaldžio valstybės vadovo postą (be karaliaus įsikišimo) ir atkurti partiją, kuri vadinosi naujai – Respublikonų fašistų partija, o pirmtakė Nacionalinė fašistų partija buvo panaikinta ir uždrausta pietų Italijoje valdant britams.
Šaltiniai
- Cronologia del Nazifascismo – 1930 Archyvuota kopija 2022-09-25 iš Wayback Machine projekto., Associazione Nazionale Partigiani d'Italia
- Smith, Denis Mack (1983). Mussolini. New York, NY: Vintage Books. pp. 43, 44. ISBN 0394716582.
- Raniolo, Francesco (2013). I partiti politici. Roma: Editori Laterza. pp. 116–117.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Nacionalinė fašistų partija, Kas yra Nacionalinė fašistų partija? Ką reiškia Nacionalinė fašistų partija?
Siam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai įrasydami tinkamas isnasas ar nuorodas į patikimus saltinius Nacionaline fasistu partija Partito Nazionale FascistaDuceBenito MussoliniĮkurta1921 m lapkricio 9 d 1921 11 09 Panaikinta1943 m liepos 27 d 1943 07 27 BustineRoma ItalijaNariu skaicius 10 mln 1930 Politine ideologijaFasizmasPolitine pozicijaKrastutine desineSpalvos JuodaPartijos veliava Nacionaline fasistu partija it Partito Nazionale Fascista sutr PNF Italijos karalystes didziausia partija pagal nariu skaiciu iki 1939 m Buvo pasiekusi 6 milijonus partijos nariu o prasidejus Antrajam pasauliniam karui ir Italijai įsivelus į sį kara vadovaujant Benito Musoliniui partija neteko daugumos partijos nariu kurie priestaravo karo pradejimui su Vokietija pries sajungininkus Si partija buvo pirmtake kuri buvo įkurta 1943 m kai fasistine Italija buvo okupuota britu ir Vokietijos įkurtoje marionetineje valstybeje Italijos socialineje respublikoje tapo pagrindine valdancioji partija IstorijaĮkurta Romoje 1921 m lapkricio 9 d Vienintelis partijos pirmininkas buvo Benito Mussolini kuris įkure partija remdamasis fasistinemis ideologijomis Po Pirmojo pasaulinio karo visose Europos valstybiu visuomenese kilo nacionalizmo idejos dauguma saliu turejo organizacijas kuriose buvo telkiamos pajegos nuversti dabartines valdzias nuo posto nuo to neatsiliko ir Italija Musolinis sutelke kariauna arba kitaip juodmarskinius kurie turejo jam padeti įsitvirtinti valdzioje Zygiu į Roma pavadines Musolinis įsiverze su savo salininkais į Roma ir uzgrobe valdzia tapdamas Italijos duce Del kai kuriu demokratiniu įstatu laikymosi jo partija ne is karto turejo visas parlamento nario vietas Augant partijos populiarumui jau nuo 1924 m fasistai turejo 375 vietas is 535 parlamente o nuo 1929 m partieciai buvo galutinai įsitvirtine Italijos parlamente surinke 535 vietas ir 8 milijonus partijos salininku balsu 1943 m okupuota Didziosios Britanijos fasistine Italija tapo pretekstu Hitleriui įsiverzti į ir įkurti marionetine valstybe Italijos socialine respublika ir tuo paciu atkurti buvusia valdzia t y Benito Mussolini perkelti į vienvaldzio valstybes vadovo posta be karaliaus įsikisimo ir atkurti partija kuri vadinosi naujai Respublikonu fasistu partija o pirmtake Nacionaline fasistu partija buvo panaikinta ir uzdrausta pietu Italijoje valdant britams SaltiniaiCronologia del Nazifascismo 1930 Archyvuota kopija 2022 09 25 is Wayback Machine projekto Associazione Nazionale Partigiani d Italia Smith Denis Mack 1983 Mussolini New York NY Vintage Books pp 43 44 ISBN 0394716582 Raniolo Francesco 2013 I partiti politici Roma Editori Laterza pp 116 117