Vokiečių ekspresionizmas

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Vokiečių ekspresionizmas – kinematografinis judėjimas, gimęs Vokietijoje po Pirmojo pasaulinio karo. Vokiečių ekspresionizmo filmai pasižymi savita , gilia simbolika ir stipria nuotaikų išraiška scenografinėmis priemonėmis.

Žymiausi ekspresionistiniai filmai buvo „“ (1920), „“ (1915) ir „“ (1922). Vėlesni Fritzo Lango darbai „“ (1927) ir „“ (1931) taip pat dažnai įvardijami kaip ekspresionistiniai. Didelę įtaką šiam judėjimui padarė tuo metu Europoje populiarus dadaizmas. Todėl scenografija pasižymi visišku nerealistiškumu ir absurdiška geometrija. Vyraujantys „intelektualūs“ siužeto motyvai: , beprotybė, , buvo atsvara tą laikmetį vyravusiai nuotykių ir romantinei kinematografijai.

Ketvirtą dešimtmetį Holivude taip pat atsirado tamsios nuotaikos filmų. Pagrindinė to priežastis – kylantis nacizmas, privertęs daug kūrėjų pasitraukti už Atlanto. Būtent jų įtaka lėmė tokių žanrų kaip siaubo filmas ir film noir gimimą.