LipizaneriaiVeislės ypatumai Kompaktiškas raumeningas dažniausiai bet ne tik pilkos spalvos labiausiai siejamas su Ispan
Lipizaneriai

Lipizaneriai | |
---|---|
Veislės ypatumai | Kompaktiškas, raumeningas, dažniausiai, bet ne tik pilkos spalvos, labiausiai siejamas su Ispanijos jojimo mokykla Vienoje. |
Kilmės šalis | Habsburgų dinastija išvedė iš arabų, , ispanų ir neapoliečių žirgų palikuonių. Šiandien siejamas su Austrijos, Kroatijos, Vengrijos ir Slovėnijos valstybėmis. |
Veislės standartai | |
Verband der Lipizzanerzüchter in Österreich (Austrija) | Veislės standartai |
Tarptautinė lipizanerių federacija | Veislės standartai |
Kitos valstybės | Veislės standartai |
Jungtinių Amerikos Valstijų lipizanerių federacija | Veislės standartai |
Slovėnijos lipizanerių veisimo asociacija | Veislės standartai |
Lipizaneriai arba Lipicai (kroat. Lipicanac, ček. Lipicán, veng. Lipicai, it. Lipizzano, serb. Lipicaner, slovėn. Lipicanec) – Europos veislė, išvesta XVI a. Habsburgų imperijoje. Tai vadinamasis „barokinis žirgas“, stiprus, lėtai bręstantis ir ilgaamžis gyvūnas; kailis paprastai būna .
Veislės pavadinimas kilęs iš kaimo (it. Lipizza), kuris dabar yra Slovėnijoje, vieno iš pirmųjų įkurtų žirgynų, tuo metu priklausiusio Austrijai-Vengrijai, pavadinimo. Ten esantis žirgynas tebeveikia. Šiai veislei daugybę kartų kilo pavojus dėl Europoje vykusių karų, įskaitant Pirmosios koalicijos karą, Pirmąjį pasaulinį karą ir Antrąjį pasaulinį karą. Antrojo pasaulinio karo metais amerikiečių karių išgelbėti lipizaneriai išgarsėjo Disnėjaus filme „Baltųjų eržilų stebuklas“.
Lipizaneriai yra glaudžiai susiję su Ispanijos jojimo mokykla Vienoje, Austrijoje, kur žirgai demonstruoja klasikinio dailiojo jojimo haute école arba „aukštosios mokyklos“ judesius, įskaitant labai reguliuojamus, stilizuotus šuolius ir kitus judesius, žinomus kaip „skrydis virš žemės“. Šie žirgai auginami Piberio federaliniame žirgyne, esančiame netoli Graco, Austrijoje, ir yra treniruojami taikant tradicinius, šimtmečius skaičiuojančius klasikinio dailiojo jojimo metodus.
Aštuoni yra pripažinti klasikiniais veislės pamatiniais eržilais, visi kergti XVIII a. pabaigoje ir XIX a. pradžioje. Visi šiuolaikiniai lipizaneriai yra kilę iš šių aštuonių eržilų, o visų veislinių eržilų varde yra jų kraujo liniją sukūrusio reproduktoriaus vardas. Žinomos ir klasikinės linijos, kurių įvairūs pripažįsta net 35. Dauguma žirgų registruojami per Tarptautinės lipizanerių federacijos, kuri apima beveik 11 000 žirgų iš 19 šalių bei 9 valstybinius žirgynus Europoje, organizacijas nares. Daugiausia lipizanerių gyvena Europoje, mažiau – Amerikoje, Pietų Afrikoje ir Australijoje.
Charakteristika
Dauguma lipizanerių yra 14,2–15,2 (147–157 cm) aukščio. Tačiau žirgai, veisiami taip, kad būtų artimesni pirminiam karietų arklių tipui, yra aukštesni ir siekia 16,1 rankos (165 cm) aukštį. Lipizanerių galva yra ilga, tiesaus arba šiek tiek išgaubto profilio. Žandikaulis gilus, ausys mažos, akys didelės ir išraiškingos, o šnervės išsiplėtusios. Jų kaklas yra tvirtas, tačiau lenktas, o žemas, raumeningas ir platus. Tai vadinamieji „barokiniai žirgai“ su plačia, gilia krūtine, plačiu ir raumeningais pečiais. Uodega aukštai pakelta. Kojos raumeningos ir stiprios, su plačiais sąnariais ir gerai matomomis sausgyslėmis. Kanopos paprastai būna mažos, bet tvirtos.
Lipizanerių veislės žirgai paprastai bręsta lėtai. Tačiau jie gyvena ir yra aktyvūs ilgiau nei daugelio kitų veislių žirgai, o sudėtingus Ispanijos jojimo mokyklos pratimus žirgai atlieka sulaukę dvidešimties ir gyvena iki trisdešimties metų.
Spalva
Išskyrus retus vienspalvius žirgus (dažniausiai arba ), dauguma lipizanerių yra . Kaip ir visi pilki arkliai, jie turi juodą odą, tamsias akis, o suaugę – baltą kailį. Pilki arkliai, tarp jų ir lipizaneriai, gimsta su pigmentuotu kailiu – lipizanerių paprastai būna gelsvi arba juodi – ir, vykstant „pilkėjimo“ procesui, kiekvienais metais tampa vis šviesesni. Ties 6–10-ais žirgo metais šis procesas pasibaigia. Skirtingai nuo paplitusios klaidingos nuomonės, lipizaneriai iš tikrųjų nėra tikri . Baltasis arklys gimsta baltas ir turi nepigmentuotą odą.
Iki XVIII a. lipizaneriai buvo ir kitų kailio spalvų, įskaitant , bėrį, , juodą ir keršą. Tačiau pilka spalva yra . Karališkoji šeima pirmenybę teikė pilkai spalvai, todėl ši spalva buvo akcentuojama veisimo praktikoje. Taigi nedidelėje veislės populiacijoje, kai ši spalva buvo kaip pageidautina savybė, ji tapo didžiosios daugumos lipizanerių veislės žirgų spalva. Tačiau nuo seno Ispanijos jojimo mokykloje yra tradicija, kad joje auginamas bent vienas bėris arba juodokas lipizanerių veislės eržilas, ir ši tradicija tęsiama iki šiol.
Istorija
Lipizanerių veislės žirgų veisimo tradicijos | |
---|---|
Nematerialusis pasaulio paveldas | |
Lipizanerių veislės eržilas, Šenbruno rūmai | |
Vieta | Austrija, Italija, Slovakija, Slovėnija, Bosnija ir Hercegovina, Kroatija, Vengrija, Rumunija |
Regionas** | ENA |
Įrašas | 2022 |
Nuorodos | |
Nuoroda | |
* Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše. ** Regionas pagal UNESCO skirstymą. |
Lipizanerių protėviai gyveno maždaug 800 m. e. m. Lipizanerių pirmtakai buvo išvesti VII a., kuomet maurai į Ispaniją atvežė ir sukryžmino juos su vietinėmis Ispanijos veislėmis. Iš to kilo andalūzai ir kitos Pirėnų pusiasalio arklių veislės.
XVI a., kai Ispaniją ir Austriją valdė Habsburgai, stiprų, bet judrų žirgą norėta naudoti tiek karinėms reikmėms, tiek madingose ir sparčiai augančiose Vidurio Europos didikų jojimo mokyklose. Todėl 1562 m. Habsburgų imperatorius į Austriją atvežė Ispanijos andalūzus ir Kladrubyje įkūrė dvaro žirgyną. 1580 m. jo brolis erchercogas Karolis II, Vidinės Austrijos valdovas, įsteigė panašų žirgyną Lipicoje (it. Lipizza), esančioje dabartinėje Slovėnijoje, nuo kurios ir kilo veislės pavadinimas. Kai buvo įkurtas žirgynas, Lipica buvo Triesto, Habsburgams pavaldaus autonominio miesto, savivaldybės ribose. Kaimo pavadinimas kilęs iš slovėniško žodžio lipa, reiškiančio „liepa“.
Lipicoje buvo kryžminami ispanų, berberų ir arabų veislės žirgai, o vėlesnės kartos buvo kryžminamos su jau išnykusia neapoliečių veisle iš Italijos ir kitais ispanų kilmės „barokiniais žirgais“ iš Vokietijos ir Danijos. Nors abu žirgynai keitėsi veisliniais gyvuliais, Kladrubis specializavosi į sunkiųjų karietų arklius, o jojamieji ir lengvųjų karietų arkliai buvo veisiami Lipicos žirgyne.
Nuo 1920 m. Piberio federalinis žirgynas netoli Graco tapo pagrindiniu Vienoje esančių žirgų žirgynu. Veisimas tapo labai selektyvus: veisti buvo leidžiama tik Jojimo mokykloje pasiteisinusius eržilus ir tik griežtus produktyvumo testus praėjusias kumeles.
Pamatiniai žirgai
Šiandien įvairiuose registruose pripažįstamos aštuonios lipizanerių pamatinės linijos, kurios vadinamos „dinastijomis“. Jos skirstomi į dvi grupes. Šešios linijos yra kilusios iš klasikinių pamatinių eržilų, kuriuos XVIII–XIX a. augino Lipicos žirgynas. Dar dvi linijos nebuvo auginamos Lipicoje, bet buvo auginamos kituose žirgynuose istorinėse Habsburgų imperijos ribose.
Šešios „klasikinės dinastijos“ yra šios:
- Pluto: pilkas ispanų eržilas iš Danijos karališkojo žirgyno, atvestas 1765 m.
- Conversano: juodas neapolietiškas eržilas, atvestas 1767 m.
- Maestoso: pilkasis eržilas iš Kladrubio žirgyno ispanų patelės atvestas 1773 m. Šiandien visi palikuonys yra kilę iš Maestoso X, atvesto Vengrijoje 1819 m.
- Favory: Kladrubio žirgyno eržilas, atvestas 1779 m.
- Neapolitano: neapolietiškas eržilas, kilęs iš Polesinos, atvestas 1790 m.
- Siglavy: pilkas arabų veislės eržilas, kilęs iš Sirijos, atvestas 1810 m.
Dvi papildomos eržilų linijos aptinkamos Kroatijoje, Vengrijoje ir kitose Rytų Europos šalyse, taip pat Šiaurės Amerikoje. Tarptautinė lipizanerių federacija jas pripažįsta lygiavertėmis šešioms klasikinėms linijoms. Jos yra šios:
- Tulipan: „barokinio tipo“ ir ispaniškos kilmės eržilas, atvestas apie 1800 m. Kroatijos Suhopolės žirgyne, priklausiusiame grafui Jankovičiui-Besanui.
- Incitato: ispanų veislės eržilas, atvestas 1802 m. Išvestas Transilvanijoje grafo Betleno ir parduotas Vengrijos žirgynui .
Keletas kitų eržilų linijų bėgant metams išnyko, tačiau buvo naudojamos ankstyvajame arklių veisime. Be pamatinių eržilų linijų, buvo 20 „klasikinių“ kumelių linijų, iš kurių 14 išliko iki šių dienų. Tačiau įvairios lipizanerių organizacijos pripažįsta iki 35 kumelių linijų.
Tiek eržilams, tiek kumelėms suteikiami tradiciniai vardai, kurių reikalauja lipizanerių . Tradiciškai eržilams suteikiami du vardai: pirmasis – tėvo vardas, antrasis – motinos vardas. Pavyzdžiui, „Maestoso Austria“ yra žirgas, kurio tėvas yra Maestoso Trompeta, o vardu Austria. Šio žirgo tėvystės linija siekia pamatinės Maestoso dinastijos tėvą. Kumelių vardai parenkami taip, kad „papildytų tradicinius lipizanerių linijos vardus“ ir turi baigtis raide „a“.
Ispanijos jojimo mokykla
Visame pasaulyje garsi Ispanijos jojimo mokykla viešuose pasirodymuose, kuriuose demonstruojami klasikinio dailiojo jodinėjimo judesiai ir treniruotės, naudoja puikiai treniruotus lipizanerių veislės eržilus. 1572 m. Austrijos imperijos laikais buvo pastatytas pirmasis Ispanijos maniežas, kuris yra seniausia tokio tipo arena pasaulyje. Nors Ispanijos jojimo mokykla įsikūrusi Vienoje, Austrijoje, jos pavadinimas kilęs iš ispaniškojo žirgų paveldo. 1729 m. imperatorius Karolis VI užsakė pastatyti Žiemos jojimo mokyklą Vienoje. 1735 m. baigtas statyti pastatas, kuriame ir šiandien veikia Ispanijos jojimo mokykla.
Išsaugojimas karo metais
Per visą savo istoriją lipizaneriai dėl karų patyrė kelis perkėlimus į kitą vietą, tačiau kiekvienas iš jų išgelbėjo veislę nuo išnykimo. Pirmą kartą tai įvyko 1797 m. kovo mėn. per Pirmosios koalicijos karą, kuomet žirgai buvo evakuoti iš Lipicos. Kelionės metu 16 kumelių atsivedė kumeliukų. 1797 m. lapkritį žirgai grįžo į Lipicą, bet arklidės buvo sugriautos. Jos buvo atstatytos, tačiau 1805 m. Napoleonui įsiveržus į Austriją žirgai vėl buvo evakuoti. Jais buvo rūpinamasi Džakovo žirgyne. Žirgai grįžo tik 1807 m. balandžio 1 d., tačiau po 1809 m. jie buvo evakuoti dar tris kartus per vėlesnį neramų laikotarpį, dėl to buvo prarasta daug žirgų ir sunaikintos rašytinės , kuriose buvo užfiksuotos iki 1700 m. buvusios žirgų kraujo linijos. Galiausiai 1815 m. žirgai visam laikui grįžo į Lipicą, kur liko iki XX a. pradžios.
Pirmoji evakuacija XX a. įvyko 1915 m., kai dėl Pirmojo pasaulinio karo iš Lipicos buvo evakuoti žirgai, kurie buvo apgyvendinti Laksenburge ir Kladrubyje. Po karo Austrijos-Vengrijos imperija subyrėjo, o Lipica atiteko Italijai. Taigi gyvuliai buvo padalyti keliems skirtingiems žirgynams naujose pokario valstybėse – Austrijoje, Italijoje, Vengrijoje, Čekoslovakijoje, Rumunijoje ir Jugoslavijoje. Austrijos valstybė išlaikė Ispanijos jojimo mokyklos eržilus ir kai kuriuos . Iki 1920 m. Austrijos veislinė gyvulininkystė buvo konsoliduota Piberyje.
Antrojo pasaulinio karo metais nacistinės Vokietijos vyriausioji vadovybė didžiąją dalį Europos lipizanerių veislės žirgų perkėlė į , Čekoslovakijoje. 1942 m. iš Piberio buvo paimti veisliniai žirgai, o 1943 m. iš kitų Europos šalių atvežta papildomų kumeliukų ir kumeliukų. 1945 m. sausį Ispanijos jojimo mokyklos eržilai iš Vienos buvo evakuoti į , Austrijoje, kai artėjant miesto bombardavimui Ispanijos jojimo mokyklos vadovas pulkininkas baiminosi, kad žirgams gresia pavojus. 1945 m. pavasarį Hostauno žirgams grėsė pavojus dėl artėjančios sovietų kariuomenės, kuri, jei būtų užėmusi šį objektą, būtų galėjusi gyvulius paskersti .
Jungtinių Valstijų kariuomenės vykdytas lipizanerių gelbėjimas, išgarsėjęs Disnėjaus filme „Baltųjų eržilų stebuklas“, vyko iš dviejų dalių: , vadovaujama generolo , 1945 m. pavasarį buvo netoli Sankt Martino ir sužinojo, kad toje vietovėje yra lipizanerių eržilų. Dž. Patonas pats buvo raitelis ir, kaip ir A. Podhaiskis, dalyvavo olimpinėse žaidynėse. 1945 m. gegužės 7 d. A. Podhaiskis Dž. Patonui ir karo sekretoriaus pavaduotojui surengė Ispanijos jojimo mokyklos eržilų parodą, o jai pasibaigus paprašė, kad Dž. Patonas paimtų žirgus savo globon.
Tuo tarpu Trečiosios armijos Antroji kavalerija, pulkininko Čarlzo Rido vadovaujamas tankų dalinys, aptiko žirgus Hostauno vietovėje, kur taip pat buvo laikoma 400 sąjungininkų karo belaisvių, ir 1945 m. balandžio 28 d. ją užėmė. Gelbėjimo operacijos „Kaubojus“ metu buvo išgelbėta 1 200 žirgų, iš jų 375 lipizaneriai. Dž. Patonas sužinojęs apie reidą, pasirūpino, kad A. Podhaiskis nuvyktų į Hostauną. Gegužės 12 d. amerikiečių kareiviai pradėjo vežti žirgus 56 km per sieną į , Vokietijoje. Galiausiai lipizaneriai buvo įkurdinti laikinose patalpose , iki kol 1952 m. veisliniai gyvuliai grįžo į Piberį, o 1955 m. eržilai – į Ispanijos jojimo mokyklą. 2005 m. Ispanijos jojimo mokykla paminėjo Dž. Patono išgelbėjimo 60-ąsias metines, keliaudama po Jungtines Amerikos Valstijas.
Per Kroatijos nepriklausomybės karą 1991–1995 m. serbai išvežė žirgyno, Kroatijoje, žirgus į Novi Sadą, Serbijoje. Žirgai ten buvo laikomi iki 2007 m., kai buvo pareikalauta juos grąžinti į kilmės šalį. 2007 m. spalio mėn. į Kroatiją buvo grąžinta 60 žirgų.
Šiuolaikinė veislė
Lipizanerių veislės žirgų populiacija patyrė nuosmukį, kuomet 1983 m. Piberio žirgyne kilo virusinė epidemija. Buvo prarasta 40 žirgų ir 8 % numatyto kumeliukų prieauglio. Nuo to laiko žirgyno populiacija išaugo. Iki 1994 m. žirgyne buvo 100 kumelių, o 1993 m. gimė 56 kumeliukai. 1994 m. sėkmingo nėštumo ir kumeliukų gimimo procentas padidėjo nuo 27 iki 82 %; tai lėmė naujas . 1996 m. Europos Sąjungos projekto „Indo-Copernicus“ lėšomis atlikto tyrimo metu buvo įvertinti 586 lipizanerių veislės žirgai iš aštuonių Europos žirgynų, siekiant sukurti „moksliškai pagrįstą lipizanerių veislės žirgų aprašymą”. Atlikus 212 gyvūnų (mtDNA) tyrimą, nustatyta, kad jie turi 37 iš 39 žinomų šiuolaikinių žirgų mtDNA , t. y. pasižymi didele . To ir buvo tikėtasi, nes buvo žinoma, kad lipizanerių veislės kumelių šeimose buvo daug įvairių veislių, įskaitant arabų, grynakraujų ir kitų Europos veislių kumelių.
Tarptautinė lipizanerių federacija (angl. Lipizzan International Federation, LIF) yra tarptautinė lipizanerių veislės valdančioji organizacija, kurią sudaro daugybė nacionalinių ir privačių organizacijų, atstovaujančių lipizaneriams. Šios organizacijos bendradarbiauja po LIF vėliava, kad populiarintų veislę ir palaikytų jos standartus. 2012 m. LIF buvo užregistruota beveik 11 000 lipizanerių, auginamų privačių veisėjų 19-oje šalių ir 9 valstybiniuose žirgynuose Europoje. Daugiausia žirgų registruota Europoje – beveik 9 000, po to Amerikoje – šiek tiek daugiau nei 1 700, Afrikoje ir Australijoje – maždaug po 100 žirgų. 9 valstybiniai žirgynai, priklausantys LIF, sudaro beveik ketvirtadalį visų Europos žirgų. Daugiausia žirgų turi Rumunijoje – 400, toliau seka Piberis Austrijoje (360), Lipica Slovėnijoje (358), Silvašvaradas Vengrijoje (262), Monterotondas Italijoje (230), Džakovas Kroatijoje (220) ir Topolčiankis Slovakijoje (200). Kiti du žirgynai yra mažesni: Vučijako Bosnijoje turi 130 žirgų, o Karadžordževo Serbijoje – tik 30 žirgų. Siekiant populiarinti veislę ir skatinti laikytis tradicinių veisimo tikslų, parengtos švietimo programos.
Kadangi lipizaneriai yra vienintelė Slovėnijoje išvesta žirgų veislė, o Lipicos žirgynas šiuo metu yra Slovėnijos teritorijoje, lipizaneriai Slovėnijoje pripažįstami kaip nacionalinis gyvūnas. Pavyzdžiui, ant Slovėnijos 20 centų pavaizduota lipizanerių pora. Italijos karabinierių policijos raitelių pulkai taip pat augina lipizanerius kaip vieną iš savo žirgų veislių. 2008 m. spalio mėn. vizito Slovėnijoje metu Lipicos lipizaneris, pavadintas „085 Favory Canissa XXII“, buvo padovanotas Jungtinės Karalystės karalienei Elžbietai II. Ji nusprendė palikti gyvūną žirgyno globai.
Treniravimas ir naudojimas
Tradiciniai lipizanerių žirgų treniravimo metodai buvo sukurti Ispanijos jojimo mokykloje ir grindžiami klasikinio dailiojo jojimo principais, kurių ištakos siekia senovės graikų rašytojo Ksenofonto, kurio darbai buvo iš naujo atrasti XVI amžiuje, laikus. Jo mintys apie žirgų psichikos vystymąsi tebėra aktualios ir šiandien. Kiti rašytojai, padarę didelę įtaką Ispanijos jojimo mokyklos mokymo metodams, yra XVI a. gyvenęs pirmosios jojimo akademijos Neapolyje įkūrėjas Federikas Grisonė ir XVII–XVIII a. prancūzai Antuanas de Pluvinelis bei Fransua Robišonas de la Gerinjeras. Ispanijos jojimo mokykloje lipizanerių veislės eržilų treniravimo metodai buvo , iki kol 1898 m. feldmaršalas Francas Holbeinas ir mokyklos vyresnysis raitelis Johanas Meiksneris paskelbė pirmąsias žirgo ir raitelio treniravimo mokykloje gaires. XX a. viduryje parašė keletą darbų, kurie šiandien daugeliui dailiojo jojimo raitelių yra vadovėliai.
Ispanijos jojimo mokykloje dėstomi principai grindžiami kavalerijos raitelių praktika, taikoma rengiant žirgus karui. Jauni eržilai į Ispanijos jojimo mokyklą atvyksta mokytis, kai jiems sukanka ketveri metai. Visiškas kiekvieno žirgo mokymas trunka vidutiniškai šešerius metus, o mokykla laikoma baigta, kai žirgas įgyja įgūdžių, reikalingų „Mokykliniam kadriliui“ atlikti. Žirgai mokomi trijų palaipsniui sudėtingėjančių įgūdžių:
- Jojimas pirmyn, dar vadinamas tiesiu jojimu arba Remontenschule, – taip vadinami įgūdžiai, kurių mokoma pirmaisiais jojimo metais, kuomet jaunas žirgas išmoksta būti balnojamas ir pakinkytas, išmoksta pagrindinių komandų ant ilgosios virvės, o tada mokomas jodinėti, dažniausiai arenoje paprastomis tiesiomis linijomis ir posūkiais, kad išmoktų teisingai reaguoti į raitelio kojomis ir rankomis jojimo metu duodamus signalus. Pagrindinis šio laikotarpio tikslas – išvystyti laisvą judėjimą į priekį kuo natūralesnėje padėtyje.
- Žygio mokykloje, Campagneschule arba Campagne, žirgas mokosi išlaikyti pusiausvyrą visose , posūkiuose ir manevruose. Šiame etape žirgas išmoksta trumpinti ir ilginti žingsnį, atlikti šoninius judesius ir yra supažindinamas su sudėtingesnėmis dvigubomis kamanomis. Tai ilgiausias mokymo etapas, kuris gali trukti kelerius metus.
- Aukštojoje dailiojo jojimo mokykloje (haute école arba Hohe Schule) mokoma jodinėti žirgu daugiau naudojant jo užpakalines kojas, tobulinant visų natūralių eisenų taisyklingumą, įgūdžius ir meistriškumą. Šiuo laikotarpiu žirgas mokosi sudėtingiausių judesių, tokių kaip appuyement, vieno tempo kojų keitimas šuoliuojant, piruetas, pasažas ir piafė. Šiuo metu žirgas taip pat gali būti mokomas „skrydžio virš žemės“. Šiame lygyje pabrėžiamas aukštas atlikimo tobulumo lygis.
Nors Piberio žirgyne kumelaitės treniruojamos jodinėjimui ir mokykliniams šuoliams, Ispanijos jojimo mokykla savo pasirodymuose naudoja tik eržilus. Šiandien lipizaneriai visame pasaulyje dalyvauja dailiojo jojimo varžybose, taip pat išlaiko klasikinę poziciją Ispanijos jojimo mokykloje.
„Skrydis virš žemės“
„Skrydis virš žemės“ – tai sudėtingi „aukštosios mokyklos“ dresūros judesiai, kuriuos išgarsino lipizaneriai. Pagrindiniai judesiai yra šie:
- Levada – tai padėtis, kai žirgas pakelia abi priekines kojas į viršų ir atsistoja 30° kampu vien tik ant užpakalinių kojų, kuriam reikia daug užpakalinių kojų jėgos. Mažiau sudėtingas, bet su tuo susijęs judesys yra pesadas, kai žirgas pakyla 45° kampu.
- Kurbetė – tai judesys, kai žirgas balansuoja ant užpakalinių kojų, o tada iš esmės „pašoka“, nuo žemės pašokdamas kartu priekinėmis ir užpakalinėmis kojomis.
- Kapriolė – tai šuolis vietoje, kuomet eržilas iššoka į orą, pakišdamas priekines kojas po savimi, o šuolio viršuje išspiria užpakalines kojas.
Kiti judesiai:
- Krupadė ir balotadė yra kapriolės pirmtakai. Per krupadę žirgas šokinėja priekinėmis ir užpakalinėmis kojomis, kurios lieka pariestos po kūnu, ir nėra išspiriamos. Balotadės metu žirgas pašoka ir šiek tiek išskleidžia užpakalines kojas, bet jų neišspiria, o užpakalinių kojų kanopos yra matomos žiūrint iš nugaros.
- Mezairas – tai keletas vienas po kito einančių šuolių, kurių metu žirgas nuleidžia priekines kojas ant žemės ir vėl pakyla ant užpakalinių kojų, taip judėdamas į priekį. Šis judesys Ispanijos jojimo mokykloje nebenaudojamas.
Populiariojoje kultūroje
1940 m. filme „Florianas“ vaidina du lipizanerių veislės eržilai. Filmas sukurtas pagal 1934 m. romaną. Filmo prodiuserio žmonai filmo kūrimo metu priklausė vieninteliai lipizaneriai JAV. Lipizanerių eržilų gelbėjimas Antrojo pasaulinio karo metais pavaizduotas 1963 m. Volto Disnėjaus filme „Baltųjų eržilų stebuklas“. Šis filmas buvo vienintelis „Disney“ kada nors sukurtas veiksmo filmas, kurio veiksmas vyko Antrojo pasaulinio karo fone.
Šaltiniai
- Das K.K. Hofgestüt zu Lippiza 1580–1880, Wien 1880
- „Lipizzan Origins“. Lipizzan Association of North America. Suarchyvuotas originalas 2008-08-15. Nuoroda tikrinta 2023-01-12.
- Edwards, Elwyn Hartley (1994). The Encyclopedia of the Horse (1st American leid.). New York, NY: Dorling Kindersley. p. 111. ISBN 978-1-56458-614-8.
- Bongianni, Maurizio, red. (1988). Simon & Schuster's Guide to Horses and Ponies. New York, NY: Simon & Schuster, Inc. ISBN 978-0-671-66068-0.
- „Introduction to Coat Color Genetics“. Veterinary Genetics Laboratory. University of California, Davis. Nuoroda tikrinta 2023-01-13.
- „Lipizzaner“. Breeds of Livestock. Oklahoma State University. Suarchyvuotas originalas 2008-09-24. Nuoroda tikrinta 2023-01-13.
- Swinney, Nicola Jane; Bob Langris (2006). Horse Breeds of the World. Globe Pequot. p. 52. ISBN 978-1-59228-990-5.
- „The Lipizzaner“. Equiworld. Suarchyvuotas originalas 2008-04-30. Nuoroda tikrinta 2023-01-13.
- Jankovich, Miklos (1971). They Rode Into Europe: The Fruitful Exchange in the Arts of Horsemanship between East and West. Great Britain: George G. Harrap & Co, Ltd. p. 77. ISBN 978-0-684-13304-1.
- „Andalusian“. Breeds of Livestock. Oklahoma State University. Suarchyvuotas originalas 2009-04-10. Nuoroda tikrinta 2023-01-13.
- Snoj, Marko (2009). Etimološki slovar slovenskih zemljepisnih imen. Modrijan and Založba ZRC. pp. 234–235.
- „The Lipizzan Horses“. Piber Stud. Suarchyvuotas originalas 2007-09-28. Nuoroda tikrinta 2023-01-12.
- „Breed Standards“. Lipizzan International Federation. Nuoroda tikrinta 2023-01-13.
- „Sire Lines“. Lipizzan International Federation. Nuoroda tikrinta 2023-01-13.
- „Lipizzans“. Classical Dressage. Ritter Dressage. Suarchyvuotas originalas 2013-01-19. Nuoroda tikrinta 2023-01-13.
- Dolenc, Milan (1981). Lipizzaner: The Story of the Horses of Lipica. Ljubljana, Yugoslavia: Mladinska Knjiga. p. 49. ISBN 978-0-89893-172-3.
- Dolenc, Milan (1981). Lipizzaner: The Story of the Horses of Lipica. Ljubljana, Yugoslavia: Mladinska Knjiga. p. 51. ISBN 978-0-89893-172-3.
- „Rules/Evaluations“. Lipizzan Association of North America. Suarchyvuotas originalas 2008-09-29. Nuoroda tikrinta 2023-01-13.
- „The Stallions“. Spanish Riding School. Suarchyvuotas originalas 2012-03-29. Nuoroda tikrinta 2023-01-13.
- Podhajsky, Alois (1967). The Complete Training of Horse and Rider In the Principles of Classic Horsemanship. Garden City, NY: Doubleday. p. 249. OCLC 501758.
- „The Spanish Riding School“. Spanish Riding School. Suarchyvuotas originalas 2012-03-18. Nuoroda tikrinta 2023-01-13.
- „Lipizzan Horse History“. Lipizzan International Federation. Suarchyvuotas originalas 2011-07-10. Nuoroda tikrinta 2023-01-13.
- „Lipizzan Breed History“. United States Lipizzan Registry. Nuoroda tikrinta 2023-01-13.
- „History“. Piber Stud. Suarchyvuotas originalas 2011-09-29. Nuoroda tikrinta 2023-01-13.
- Davis, Susan (1995-10-16). „Operation Cowboy“. Sports Illustrated. Suarchyvuotas originalas 2009-02-11. Nuoroda tikrinta 2023-01-13.
- Sosby, Brian (2005 m. spalio mėn.). „The 2005 Lipizzaner Tour of the Spanish Riding School“. Equestrian. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2009-02-11. Nuoroda tikrinta 2023-01-13.
- Letts, Elizabeth (2016). The Perfect Horse: The Daring U.S. Mission to Rescue the Priceless Stallions Kidnapped by the Nazis.
- Patton, George S.; Martin Blumenson (1996). The Patton Papers. Da Capo Press. p. 697. ISBN 978-0-306-80717-6.
- Hirshson, Stanley P. (2003). General Patton: A Soldier's Life. HarperCollins. p. 635. ISBN 978-0-06-000983-0.
- „The History“. Spanish Riding School. Suarchyvuotas originalas 2011-01-05. Nuoroda tikrinta 2023-01-14.
- „After 15 Year Absence Legendary Lipizzaner Stallions of the Spanish Riding School of Vienna Set Return for U.S. Tour“. Business Wire. 2005-05-05. Suarchyvuotas originalas 2009-02-11. Nuoroda tikrinta 2023-01-14.
- Boris Orešić (2010-12-28). „Pomor u zajednici bijelih griva – I Lipicance ubijaju, zar ne?“. Globus (kroatų). Suarchyvuotas originalas 2011-01-01.
- „Croatian Lipizzaners Return Home“. Lipizzan Association of North America. Suarchyvuotas originalas 2014-04-29. Nuoroda tikrinta 2023-01-14.
- Edwards, Elwyn Hartley (1994). The Encyclopedia of the Horse (1st American leid.). New York, NY: Dorling Kindersley. p. 129. ISBN 978-1-56458-614-8.
- Kelly, Jeff; Kelly-Simmons, Lisa (2012 m. žiema). „Mitochondrial DNA Genetics of Lipizzans“ (PDF). USLF News. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2014-04-27.
{{cite journal}}
: Patikrinkite date reikšmes:|date=
() - Kavar, Tatjana; Brem, Gottfried; Habe, Franc; Sölkner, Johann; Dovč, Peter (2002). „History of Lipizzan horse maternal lines as revealed by mtDNA analysis“. Genet. Sel. Evol. 34 (5): 635–648. doi:10.1051/gse:2002028. PMC 2705438. PMID 12427390.
- „Gründung“ (vokiečių). Lipizzan International Federation. Nuoroda tikrinta 2023-01-14.
- Manz, Christian G.M. (2012 m. spalio mėn.). „Purebred Lipizzans Registered by Members of Lipizzan International Federation“. Lipizzan International Federation. Nuoroda tikrinta 2023-01-14.
- Manske, Michael. „Slovenia Banks on the Euro“. Network Europe. Suarchyvuotas originalas 2008-05-03. Nuoroda tikrinta 2023-01-14.
- „Lipizzan horses used by Mounted Carabinieri Regiments“.
- Vukic, Snjezana (2008-10-22). „Slovenia Gives Britain's Queen a Lipizzaner Horse“. USA Today. Associated Press. Nuoroda tikrinta 2023-01-14.
- Gibbon, Abby (2011-09-29). „Xenophon, Forefather Of Dressage“. Chronicle of the Horse. Nuoroda tikrinta 2023-01-14.
- „Classical Equitation“. Spanish Riding School. Suarchyvuotas originalas 2006-05-22. Nuoroda tikrinta 2023-01-14.
- Podhajsky, Alois (1967). The Complete Training of Horse and Rider In the Principles of Classic Horsemanship. Garden City, NY: Doubleday. p. 24. OCLC 501758.
- Podhajsky, Alois (1967). The Complete Training of Horse and Rider In the Principles of Classic Horsemanship. Garden City, NY: Doubleday. p. 25-26. OCLC 501758.
- Podhajsky, Alois (1967). The Complete Training of Horse and Rider In the Principles of Classic Horsemanship. Garden City, NY: Doubleday. p. 268. OCLC 501758.
- Podhajsky, Alois (1967). The Complete Training of Horse and Rider In the Principles of Classic Horsemanship. Garden City, NY: Doubleday. p. 269-274. OCLC 501758.
- „Florian“. Lipizzan Association of North America. Suarchyvuotas originalas 2008-05-10. Nuoroda tikrinta 2023-01-14.
- Brode, Douglas (2004). From Walt to Woodstock: How Disney Created the Counterculture. University of Texas Press. p. 169. ISBN 978-0-292-70273-8.
Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu. |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Lipizaneriai, Kas yra Lipizaneriai? Ką reiškia Lipizaneriai?
LipizaneriaiVeisles ypatumai Kompaktiskas raumeningas dazniausiai bet ne tik pilkos spalvos labiausiai siejamas su Ispanijos jojimo mokykla Vienoje Kilmes salis Habsburgu dinastija isvede is arabu ispanu ir neapolieciu zirgu palikuoniu Siandien siejamas su Austrijos Kroatijos Vengrijos ir Slovenijos valstybemis Veisles standartaiVerband der Lipizzanerzuchter in Osterreich Austrija Veisles standartaiTarptautine lipizaneriu federacija Veisles standartaiKitos valstybes Veisles standartaiJungtiniu Amerikos Valstiju lipizaneriu federacija Veisles standartaiSlovenijos lipizaneriu veisimo asociacija Veisles standartai Lipizaneriai arba Lipicai kroat Lipicanac cek Lipican veng Lipicai it Lipizzano serb Lipicaner sloven Lipicanec Europos veisle isvesta XVI a Habsburgu imperijoje Tai vadinamasis barokinis zirgas stiprus letai brestantis ir ilgaamzis gyvunas kailis paprastai buna Veisles pavadinimas kiles is kaimo it Lipizza kuris dabar yra Slovenijoje vieno is pirmuju įkurtu zirgynu tuo metu priklausiusio Austrijai Vengrijai pavadinimo Ten esantis zirgynas tebeveikia Siai veislei daugybe kartu kilo pavojus del Europoje vykusiu karu įskaitant Pirmosios koalicijos kara Pirmajį pasaulinį kara ir Antrajį pasaulinį kara Antrojo pasaulinio karo metais amerikieciu kariu isgelbeti lipizaneriai isgarsejo Disnejaus filme Baltuju erzilu stebuklas Lipizaneriai yra glaudziai susije su Ispanijos jojimo mokykla Vienoje Austrijoje kur zirgai demonstruoja klasikinio dailiojo jojimo haute ecole arba aukstosios mokyklos judesius įskaitant labai reguliuojamus stilizuotus suolius ir kitus judesius zinomus kaip skrydis virs zemes Sie zirgai auginami Piberio federaliniame zirgyne esanciame netoli Graco Austrijoje ir yra treniruojami taikant tradicinius simtmecius skaiciuojancius klasikinio dailiojo jojimo metodus Astuoni yra pripazinti klasikiniais veisles pamatiniais erzilais visi kergti XVIII a pabaigoje ir XIX a pradzioje Visi siuolaikiniai lipizaneriai yra kile is siu astuoniu erzilu o visu veisliniu erzilu varde yra ju kraujo linija sukurusio reproduktoriaus vardas Zinomos ir klasikines linijos kuriu įvairus pripazįsta net 35 Dauguma zirgu registruojami per Tarptautines lipizaneriu federacijos kuri apima beveik 11 000 zirgu is 19 saliu bei 9 valstybinius zirgynus Europoje organizacijas nares Daugiausia lipizaneriu gyvena Europoje maziau Amerikoje Pietu Afrikoje ir Australijoje CharakteristikaJaunas lipizaneriu veisles erzilas įpusejus pilkejimui Dauguma lipizaneriu yra 14 2 15 2 147 157 cm aukscio Taciau zirgai veisiami taip kad butu artimesni pirminiam karietu arkliu tipui yra aukstesni ir siekia 16 1 rankos 165 cm aukstį Lipizaneriu galva yra ilga tiesaus arba siek tiek isgaubto profilio Zandikaulis gilus ausys mazos akys dideles ir israiskingos o snerves issipletusios Ju kaklas yra tvirtas taciau lenktas o zemas raumeningas ir platus Tai vadinamieji barokiniai zirgai su placia gilia krutine placiu ir raumeningais peciais Uodega aukstai pakelta Kojos raumeningos ir stiprios su placiais sanariais ir gerai matomomis sausgyslemis Kanopos paprastai buna mazos bet tvirtos Lipizaneriu veisles zirgai paprastai bresta letai Taciau jie gyvena ir yra aktyvus ilgiau nei daugelio kitu veisliu zirgai o sudetingus Ispanijos jojimo mokyklos pratimus zirgai atlieka sulauke dvidesimties ir gyvena iki trisdesimties metu Spalva Kumele ir tamsus kumeliukas Isskyrus retus vienspalvius zirgus dazniausiai arba dauguma lipizaneriu yra Kaip ir visi pilki arkliai jie turi juoda oda tamsias akis o suauge balta kailį Pilki arkliai tarp ju ir lipizaneriai gimsta su pigmentuotu kailiu lipizaneriu paprastai buna gelsvi arba juodi ir vykstant pilkejimo procesui kiekvienais metais tampa vis sviesesni Ties 6 10 ais zirgo metais sis procesas pasibaigia Skirtingai nuo paplitusios klaidingos nuomones lipizaneriai is tikruju nera tikri Baltasis arklys gimsta baltas ir turi nepigmentuota oda Iki XVIII a lipizaneriai buvo ir kitu kailio spalvu įskaitant berį juoda ir kersa Taciau pilka spalva yra Karaliskoji seima pirmenybe teike pilkai spalvai todel si spalva buvo akcentuojama veisimo praktikoje Taigi nedideleje veisles populiacijoje kai si spalva buvo kaip pageidautina savybe ji tapo didziosios daugumos lipizaneriu veisles zirgu spalva Taciau nuo seno Ispanijos jojimo mokykloje yra tradicija kad joje auginamas bent vienas beris arba juodokas lipizaneriu veisles erzilas ir si tradicija tesiama iki siol IstorijaLipizaneriu veisles zirgu veisimo tradicijosNematerialusis pasaulio paveldasLipizaneriu veisles erzilas Senbruno rumaiVieta Austrija Italija Slovakija Slovenija Bosnija ir Hercegovina Kroatija Vengrija RumunijaRegionas ENAĮrasas 2022NuorodosNuoroda Pavadinimas koks nurodytas UNESCO sarase Regionas pagal UNESCO skirstyma Lipizaneriu proteviai gyveno mazdaug 800 m e m Lipizaneriu pirmtakai buvo isvesti VII a kuomet maurai į Ispanija atveze ir sukryzmino juos su vietinemis Ispanijos veislemis Is to kilo andaluzai ir kitos Pirenu pusiasalio arkliu veisles XVI a kai Ispanija ir Austrija valde Habsburgai stipru bet judru zirga noreta naudoti tiek karinems reikmems tiek madingose ir sparciai auganciose Vidurio Europos didiku jojimo mokyklose Todel 1562 m Habsburgu imperatorius į Austrija atveze Ispanijos andaluzus ir Kladrubyje įkure dvaro zirgyna 1580 m jo brolis erchercogas Karolis II Vidines Austrijos valdovas įsteige panasu zirgyna Lipicoje it Lipizza esancioje dabartineje Slovenijoje nuo kurios ir kilo veisles pavadinimas Kai buvo įkurtas zirgynas Lipica buvo Triesto Habsburgams pavaldaus autonominio miesto savivaldybes ribose Kaimo pavadinimas kiles is slovenisko zodzio lipa reiskiancio liepa Lipicoje buvo kryzminami ispanu berberu ir arabu veisles zirgai o velesnes kartos buvo kryzminamos su jau isnykusia neapolieciu veisle is Italijos ir kitais ispanu kilmes barokiniais zirgais is Vokietijos ir Danijos Nors abu zirgynai keitesi veisliniais gyvuliais Kladrubis specializavosi į sunkiuju karietu arklius o jojamieji ir lengvuju karietu arkliai buvo veisiami Lipicos zirgyne Nuo 1920 m Piberio federalinis zirgynas netoli Graco tapo pagrindiniu Vienoje esanciu zirgu zirgynu Veisimas tapo labai selektyvus veisti buvo leidziama tik Jojimo mokykloje pasiteisinusius erzilus ir tik grieztus produktyvumo testus praejusias kumeles Pamatiniai zirgai Siandien įvairiuose registruose pripazįstamos astuonios lipizaneriu pamatines linijos kurios vadinamos dinastijomis Jos skirstomi į dvi grupes Sesios linijos yra kilusios is klasikiniu pamatiniu erzilu kuriuos XVIII XIX a augino Lipicos zirgynas Dar dvi linijos nebuvo auginamos Lipicoje bet buvo auginamos kituose zirgynuose istorinese Habsburgu imperijos ribose Sesios klasikines dinastijos yra sios Pluto pilkas ispanu erzilas is Danijos karaliskojo zirgyno atvestas 1765 m Conversano juodas neapolietiskas erzilas atvestas 1767 m Maestoso pilkasis erzilas is Kladrubio zirgyno ispanu pateles atvestas 1773 m Siandien visi palikuonys yra kile is Maestoso X atvesto Vengrijoje 1819 m Favory Kladrubio zirgyno erzilas atvestas 1779 m Neapolitano neapolietiskas erzilas kiles is Polesinos atvestas 1790 m Siglavy pilkas arabu veisles erzilas kiles is Sirijos atvestas 1810 m Dvi papildomos erzilu linijos aptinkamos Kroatijoje Vengrijoje ir kitose Rytu Europos salyse taip pat Siaures Amerikoje Tarptautine lipizaneriu federacija jas pripazįsta lygiavertemis sesioms klasikinems linijoms Jos yra sios Tulipan barokinio tipo ir ispaniskos kilmes erzilas atvestas apie 1800 m Kroatijos Suhopoles zirgyne priklausiusiame grafui Jankoviciui Besanui Incitato ispanu veisles erzilas atvestas 1802 m Isvestas Transilvanijoje grafo Betleno ir parduotas Vengrijos zirgynui Keletas kitu erzilu liniju begant metams isnyko taciau buvo naudojamos ankstyvajame arkliu veisime Be pamatiniu erzilu liniju buvo 20 klasikiniu kumeliu liniju is kuriu 14 isliko iki siu dienu Taciau įvairios lipizaneriu organizacijos pripazįsta iki 35 kumeliu liniju Tiek erzilams tiek kumelems suteikiami tradiciniai vardai kuriu reikalauja lipizaneriu Tradiciskai erzilams suteikiami du vardai pirmasis tevo vardas antrasis motinos vardas Pavyzdziui Maestoso Austria yra zirgas kurio tevas yra Maestoso Trompeta o vardu Austria Sio zirgo tevystes linija siekia pamatines Maestoso dinastijos teva Kumeliu vardai parenkami taip kad papildytu tradicinius lipizaneriu linijos vardus ir turi baigtis raide a Ispanijos jojimo mokykla Lipizaneriu mokymai Ispanijos jojimo mokyklojePagrindinis straipsnis Ispanijos jojimo mokykla Vienoje Visame pasaulyje garsi Ispanijos jojimo mokykla viesuose pasirodymuose kuriuose demonstruojami klasikinio dailiojo jodinejimo judesiai ir treniruotes naudoja puikiai treniruotus lipizaneriu veisles erzilus 1572 m Austrijos imperijos laikais buvo pastatytas pirmasis Ispanijos maniezas kuris yra seniausia tokio tipo arena pasaulyje Nors Ispanijos jojimo mokykla įsikurusi Vienoje Austrijoje jos pavadinimas kiles is ispaniskojo zirgu paveldo 1729 m imperatorius Karolis VI uzsake pastatyti Ziemos jojimo mokykla Vienoje 1735 m baigtas statyti pastatas kuriame ir siandien veikia Ispanijos jojimo mokykla Issaugojimas karo metais Per visa savo istorija lipizaneriai del karu patyre kelis perkelimus į kita vieta taciau kiekvienas is ju isgelbejo veisle nuo isnykimo Pirma karta tai įvyko 1797 m kovo men per Pirmosios koalicijos kara kuomet zirgai buvo evakuoti is Lipicos Keliones metu 16 kumeliu atsivede kumeliuku 1797 m lapkritį zirgai grįzo į Lipica bet arklides buvo sugriautos Jos buvo atstatytos taciau 1805 m Napoleonui įsiverzus į Austrija zirgai vel buvo evakuoti Jais buvo rupinamasi Dzakovo zirgyne Zirgai grįzo tik 1807 m balandzio 1 d taciau po 1809 m jie buvo evakuoti dar tris kartus per velesnį neramu laikotarpį del to buvo prarasta daug zirgu ir sunaikintos rasytines kuriose buvo uzfiksuotos iki 1700 m buvusios zirgu kraujo linijos Galiausiai 1815 m zirgai visam laikui grįzo į Lipica kur liko iki XX a pradzios Pirmoji evakuacija XX a įvyko 1915 m kai del Pirmojo pasaulinio karo is Lipicos buvo evakuoti zirgai kurie buvo apgyvendinti Laksenburge ir Kladrubyje Po karo Austrijos Vengrijos imperija subyrejo o Lipica atiteko Italijai Taigi gyvuliai buvo padalyti keliems skirtingiems zirgynams naujose pokario valstybese Austrijoje Italijoje Vengrijoje Cekoslovakijoje Rumunijoje ir Jugoslavijoje Austrijos valstybe islaike Ispanijos jojimo mokyklos erzilus ir kai kuriuos Iki 1920 m Austrijos veisline gyvulininkyste buvo konsoliduota Piberyje Antrojo pasaulinio karo metais nacistines Vokietijos vyriausioji vadovybe didziaja dalį Europos lipizaneriu veisles zirgu perkele į Cekoslovakijoje 1942 m is Piberio buvo paimti veisliniai zirgai o 1943 m is kitu Europos saliu atvezta papildomu kumeliuku ir kumeliuku 1945 m sausį Ispanijos jojimo mokyklos erzilai is Vienos buvo evakuoti į Austrijoje kai artejant miesto bombardavimui Ispanijos jojimo mokyklos vadovas pulkininkas baiminosi kad zirgams gresia pavojus 1945 m pavasarį Hostauno zirgams grese pavojus del artejancios sovietu kariuomenes kuri jei butu uzemusi sį objekta butu galejusi gyvulius paskersti Jungtiniu Valstiju kariuomenes vykdytas lipizaneriu gelbejimas isgarsejes Disnejaus filme Baltuju erzilu stebuklas vyko is dvieju daliu vadovaujama generolo 1945 m pavasarį buvo netoli Sankt Martino ir suzinojo kad toje vietoveje yra lipizaneriu erzilu Dz Patonas pats buvo raitelis ir kaip ir A Podhaiskis dalyvavo olimpinese zaidynese 1945 m geguzes 7 d A Podhaiskis Dz Patonui ir karo sekretoriaus pavaduotojui surenge Ispanijos jojimo mokyklos erzilu paroda o jai pasibaigus paprase kad Dz Patonas paimtu zirgus savo globon Tuo tarpu Treciosios armijos Antroji kavalerija pulkininko Carlzo Rido vadovaujamas tanku dalinys aptiko zirgus Hostauno vietoveje kur taip pat buvo laikoma 400 sajungininku karo belaisviu ir 1945 m balandzio 28 d ja uzeme Gelbejimo operacijos Kaubojus metu buvo isgelbeta 1 200 zirgu is ju 375 lipizaneriai Dz Patonas suzinojes apie reida pasirupino kad A Podhaiskis nuvyktu į Hostauna Geguzes 12 d amerikieciu kareiviai pradejo vezti zirgus 56 km per siena į Vokietijoje Galiausiai lipizaneriai buvo įkurdinti laikinose patalpose iki kol 1952 m veisliniai gyvuliai grįzo į Piberį o 1955 m erzilai į Ispanijos jojimo mokykla 2005 m Ispanijos jojimo mokykla paminejo Dz Patono isgelbejimo 60 asias metines keliaudama po Jungtines Amerikos Valstijas Lipiko zirgynas Kroatija Per Kroatijos nepriklausomybes kara 1991 1995 m serbai isveze zirgyno Kroatijoje zirgus į Novi Sada Serbijoje Zirgai ten buvo laikomi iki 2007 m kai buvo pareikalauta juos grazinti į kilmes salį 2007 m spalio men į Kroatija buvo grazinta 60 zirgu Siuolaikine veisle Lipizaneriu veisles zirgu populiacija patyre nuosmukį kuomet 1983 m Piberio zirgyne kilo virusine epidemija Buvo prarasta 40 zirgu ir 8 numatyto kumeliuku prieauglio Nuo to laiko zirgyno populiacija isaugo Iki 1994 m zirgyne buvo 100 kumeliu o 1993 m gime 56 kumeliukai 1994 m sekmingo nestumo ir kumeliuku gimimo procentas padidejo nuo 27 iki 82 tai leme naujas 1996 m Europos Sajungos projekto Indo Copernicus lesomis atlikto tyrimo metu buvo įvertinti 586 lipizaneriu veisles zirgai is astuoniu Europos zirgynu siekiant sukurti moksliskai pagrįsta lipizaneriu veisles zirgu aprasyma Atlikus 212 gyvunu mtDNA tyrima nustatyta kad jie turi 37 is 39 zinomu siuolaikiniu zirgu mtDNA t y pasizymi didele To ir buvo tiketasi nes buvo zinoma kad lipizaneriu veisles kumeliu seimose buvo daug įvairiu veisliu įskaitant arabu grynakrauju ir kitu Europos veisliu kumeliu zirgynas Slovenija Tarptautine lipizaneriu federacija angl Lipizzan International Federation LIF yra tarptautine lipizaneriu veisles valdancioji organizacija kuria sudaro daugybe nacionaliniu ir privaciu organizaciju atstovaujanciu lipizaneriams Sios organizacijos bendradarbiauja po LIF veliava kad populiarintu veisle ir palaikytu jos standartus 2012 m LIF buvo uzregistruota beveik 11 000 lipizaneriu auginamu privaciu veiseju 19 oje saliu ir 9 valstybiniuose zirgynuose Europoje Daugiausia zirgu registruota Europoje beveik 9 000 po to Amerikoje siek tiek daugiau nei 1 700 Afrikoje ir Australijoje mazdaug po 100 zirgu 9 valstybiniai zirgynai priklausantys LIF sudaro beveik ketvirtadalį visu Europos zirgu Daugiausia zirgu turi Rumunijoje 400 toliau seka Piberis Austrijoje 360 Lipica Slovenijoje 358 Silvasvaradas Vengrijoje 262 Monterotondas Italijoje 230 Dzakovas Kroatijoje 220 ir Topolciankis Slovakijoje 200 Kiti du zirgynai yra mazesni Vucijako Bosnijoje turi 130 zirgu o Karadzordzevo Serbijoje tik 30 zirgu Siekiant populiarinti veisle ir skatinti laikytis tradiciniu veisimo tikslu parengtos svietimo programos Kadangi lipizaneriai yra vienintele Slovenijoje isvesta zirgu veisle o Lipicos zirgynas siuo metu yra Slovenijos teritorijoje lipizaneriai Slovenijoje pripazįstami kaip nacionalinis gyvunas Pavyzdziui ant Slovenijos 20 centu pavaizduota lipizaneriu pora Italijos karabinieriu policijos raiteliu pulkai taip pat augina lipizanerius kaip viena is savo zirgu veisliu 2008 m spalio men vizito Slovenijoje metu Lipicos lipizaneris pavadintas 085 Favory Canissa XXII buvo padovanotas Jungtines Karalystes karalienei Elzbietai II Ji nusprende palikti gyvuna zirgyno globai Treniravimas ir naudojimasLipizaneriai Slovenijoje Tradiciniai lipizaneriu zirgu treniravimo metodai buvo sukurti Ispanijos jojimo mokykloje ir grindziami klasikinio dailiojo jojimo principais kuriu istakos siekia senoves graiku rasytojo Ksenofonto kurio darbai buvo is naujo atrasti XVI amziuje laikus Jo mintys apie zirgu psichikos vystymasi tebera aktualios ir siandien Kiti rasytojai padare didele įtaka Ispanijos jojimo mokyklos mokymo metodams yra XVI a gyvenes pirmosios jojimo akademijos Neapolyje įkurejas Federikas Grisone ir XVII XVIII a prancuzai Antuanas de Pluvinelis bei Fransua Robisonas de la Gerinjeras Ispanijos jojimo mokykloje lipizaneriu veisles erzilu treniravimo metodai buvo iki kol 1898 m feldmarsalas Francas Holbeinas ir mokyklos vyresnysis raitelis Johanas Meiksneris paskelbe pirmasias zirgo ir raitelio treniravimo mokykloje gaires XX a viduryje parase keleta darbu kurie siandien daugeliui dailiojo jojimo raiteliu yra vadoveliai Ispanijos jojimo mokykloje destomi principai grindziami kavalerijos raiteliu praktika taikoma rengiant zirgus karui Jauni erzilai į Ispanijos jojimo mokykla atvyksta mokytis kai jiems sukanka ketveri metai Visiskas kiekvieno zirgo mokymas trunka vidutiniskai seserius metus o mokykla laikoma baigta kai zirgas įgyja įgudziu reikalingu Mokykliniam kadriliui atlikti Zirgai mokomi triju palaipsniui sudetingejanciu įgudziu Jojimas pirmyn dar vadinamas tiesiu jojimu arba Remontenschule taip vadinami įgudziai kuriu mokoma pirmaisiais jojimo metais kuomet jaunas zirgas ismoksta buti balnojamas ir pakinkytas ismoksta pagrindiniu komandu ant ilgosios virves o tada mokomas jodineti dazniausiai arenoje paprastomis tiesiomis linijomis ir posukiais kad ismoktu teisingai reaguoti į raitelio kojomis ir rankomis jojimo metu duodamus signalus Pagrindinis sio laikotarpio tikslas isvystyti laisva judejima į priekį kuo naturalesneje padetyje Zygio mokykloje Campagneschule arba Campagne zirgas mokosi islaikyti pusiausvyra visose posukiuose ir manevruose Siame etape zirgas ismoksta trumpinti ir ilginti zingsnį atlikti soninius judesius ir yra supazindinamas su sudetingesnemis dvigubomis kamanomis Tai ilgiausias mokymo etapas kuris gali trukti kelerius metus Aukstojoje dailiojo jojimo mokykloje haute ecole arba Hohe Schule mokoma jodineti zirgu daugiau naudojant jo uzpakalines kojas tobulinant visu naturaliu eisenu taisyklinguma įgudzius ir meistriskuma Siuo laikotarpiu zirgas mokosi sudetingiausiu judesiu tokiu kaip appuyement vieno tempo koju keitimas suoliuojant piruetas pasazas ir piafe Siuo metu zirgas taip pat gali buti mokomas skrydzio virs zemes Siame lygyje pabreziamas aukstas atlikimo tobulumo lygis Nors Piberio zirgyne kumelaites treniruojamos jodinejimui ir mokykliniams suoliams Ispanijos jojimo mokykla savo pasirodymuose naudoja tik erzilus Siandien lipizaneriai visame pasaulyje dalyvauja dailiojo jojimo varzybose taip pat islaiko klasikine pozicija Ispanijos jojimo mokykloje Skrydis virs zemes Pietu Afrikos lipizaneriu is Johanesburgo pasirodymas po atviru dangumi Skrydis virs zemes tai sudetingi aukstosios mokyklos dresuros judesiai kuriuos isgarsino lipizaneriai Pagrindiniai judesiai yra sie Levada tai padetis kai zirgas pakelia abi priekines kojas į virsu ir atsistoja 30 kampu vien tik ant uzpakaliniu koju kuriam reikia daug uzpakaliniu koju jegos Maziau sudetingas bet su tuo susijes judesys yra pesadas kai zirgas pakyla 45 kampu Kurbete tai judesys kai zirgas balansuoja ant uzpakaliniu koju o tada is esmes pasoka nuo zemes pasokdamas kartu priekinemis ir uzpakalinemis kojomis Kapriole tai suolis vietoje kuomet erzilas issoka į ora pakisdamas priekines kojas po savimi o suolio virsuje isspiria uzpakalines kojas Kiti judesiai Krupade ir balotade yra kaprioles pirmtakai Per krupade zirgas sokineja priekinemis ir uzpakalinemis kojomis kurios lieka pariestos po kunu ir nera isspiriamos Balotades metu zirgas pasoka ir siek tiek isskleidzia uzpakalines kojas bet ju neisspiria o uzpakaliniu koju kanopos yra matomos ziurint is nugaros Mezairas tai keletas vienas po kito einanciu suoliu kuriu metu zirgas nuleidzia priekines kojas ant zemes ir vel pakyla ant uzpakaliniu koju taip judedamas į priekį Sis judesys Ispanijos jojimo mokykloje nebenaudojamas Populiariojoje kulturoje1940 m filme Florianas vaidina du lipizaneriu veisles erzilai Filmas sukurtas pagal 1934 m romana Filmo prodiuserio zmonai filmo kurimo metu priklause vieninteliai lipizaneriai JAV Lipizaneriu erzilu gelbejimas Antrojo pasaulinio karo metais pavaizduotas 1963 m Volto Disnejaus filme Baltuju erzilu stebuklas Sis filmas buvo vienintelis Disney kada nors sukurtas veiksmo filmas kurio veiksmas vyko Antrojo pasaulinio karo fone SaltiniaiDas K K Hofgestut zu Lippiza 1580 1880 Wien 1880 Lipizzan Origins Lipizzan Association of North America Suarchyvuotas originalas 2008 08 15 Nuoroda tikrinta 2023 01 12 Edwards Elwyn Hartley 1994 The Encyclopedia of the Horse 1st American leid New York NY Dorling Kindersley p 111 ISBN 978 1 56458 614 8 Bongianni Maurizio red 1988 Simon amp Schuster s Guide to Horses and Ponies New York NY Simon amp Schuster Inc ISBN 978 0 671 66068 0 Introduction to Coat Color Genetics Veterinary Genetics Laboratory University of California Davis Nuoroda tikrinta 2023 01 13 Lipizzaner Breeds of Livestock Oklahoma State University Suarchyvuotas originalas 2008 09 24 Nuoroda tikrinta 2023 01 13 Swinney Nicola Jane Bob Langris 2006 Horse Breeds of the World Globe Pequot p 52 ISBN 978 1 59228 990 5 The Lipizzaner Equiworld Suarchyvuotas originalas 2008 04 30 Nuoroda tikrinta 2023 01 13 Jankovich Miklos 1971 They Rode Into Europe The Fruitful Exchange in the Arts of Horsemanship between East and West Great Britain George G Harrap amp Co Ltd p 77 ISBN 978 0 684 13304 1 Andalusian Breeds of Livestock Oklahoma State University Suarchyvuotas originalas 2009 04 10 Nuoroda tikrinta 2023 01 13 Snoj Marko 2009 Etimoloski slovar slovenskih zemljepisnih imen Modrijan and Zalozba ZRC pp 234 235 The Lipizzan Horses Piber Stud Suarchyvuotas originalas 2007 09 28 Nuoroda tikrinta 2023 01 12 Breed Standards Lipizzan International Federation Nuoroda tikrinta 2023 01 13 Sire Lines Lipizzan International Federation Nuoroda tikrinta 2023 01 13 Lipizzans Classical Dressage Ritter Dressage Suarchyvuotas originalas 2013 01 19 Nuoroda tikrinta 2023 01 13 Dolenc Milan 1981 Lipizzaner The Story of the Horses of Lipica Ljubljana Yugoslavia Mladinska Knjiga p 49 ISBN 978 0 89893 172 3 Dolenc Milan 1981 Lipizzaner The Story of the Horses of Lipica Ljubljana Yugoslavia Mladinska Knjiga p 51 ISBN 978 0 89893 172 3 Rules Evaluations Lipizzan Association of North America Suarchyvuotas originalas 2008 09 29 Nuoroda tikrinta 2023 01 13 The Stallions Spanish Riding School Suarchyvuotas originalas 2012 03 29 Nuoroda tikrinta 2023 01 13 Podhajsky Alois 1967 The Complete Training of Horse and Rider In the Principles of Classic Horsemanship Garden City NY Doubleday p 249 OCLC 501758 The Spanish Riding School Spanish Riding School Suarchyvuotas originalas 2012 03 18 Nuoroda tikrinta 2023 01 13 Lipizzan Horse History Lipizzan International Federation Suarchyvuotas originalas 2011 07 10 Nuoroda tikrinta 2023 01 13 Lipizzan Breed History United States Lipizzan Registry Nuoroda tikrinta 2023 01 13 History Piber Stud Suarchyvuotas originalas 2011 09 29 Nuoroda tikrinta 2023 01 13 Davis Susan 1995 10 16 Operation Cowboy Sports Illustrated Suarchyvuotas originalas 2009 02 11 Nuoroda tikrinta 2023 01 13 Sosby Brian 2005 m spalio men The 2005 Lipizzaner Tour of the Spanish Riding School Equestrian Suarchyvuotas originalas PDF 2009 02 11 Nuoroda tikrinta 2023 01 13 Letts Elizabeth 2016 The Perfect Horse The Daring U S Mission to Rescue the Priceless Stallions Kidnapped by the Nazis Patton George S Martin Blumenson 1996 The Patton Papers Da Capo Press p 697 ISBN 978 0 306 80717 6 Hirshson Stanley P 2003 General Patton A Soldier s Life HarperCollins p 635 ISBN 978 0 06 000983 0 The History Spanish Riding School Suarchyvuotas originalas 2011 01 05 Nuoroda tikrinta 2023 01 14 After 15 Year Absence Legendary Lipizzaner Stallions of the Spanish Riding School of Vienna Set Return for U S Tour Business Wire 2005 05 05 Suarchyvuotas originalas 2009 02 11 Nuoroda tikrinta 2023 01 14 Boris Oresic 2010 12 28 Pomor u zajednici bijelih griva I Lipicance ubijaju zar ne Globus kroatu Suarchyvuotas originalas 2011 01 01 Croatian Lipizzaners Return Home Lipizzan Association of North America Suarchyvuotas originalas 2014 04 29 Nuoroda tikrinta 2023 01 14 Edwards Elwyn Hartley 1994 The Encyclopedia of the Horse 1st American leid New York NY Dorling Kindersley p 129 ISBN 978 1 56458 614 8 Kelly Jeff Kelly Simmons Lisa 2012 m ziema Mitochondrial DNA Genetics of Lipizzans PDF USLF News Suarchyvuotas originalas PDF 2014 04 27 a href wiki C5 A0ablonas Cite journal title Sablonas Cite journal cite journal a Patikrinkite date reiksmes date Kavar Tatjana Brem Gottfried Habe Franc Solkner Johann Dovc Peter 2002 History of Lipizzan horse maternal lines as revealed by mtDNA analysis Genet Sel Evol 34 5 635 648 doi 10 1051 gse 2002028 PMC 2705438 PMID 12427390 Grundung vokieciu Lipizzan International Federation Nuoroda tikrinta 2023 01 14 Manz Christian G M 2012 m spalio men Purebred Lipizzans Registered by Members of Lipizzan International Federation Lipizzan International Federation Nuoroda tikrinta 2023 01 14 Manske Michael Slovenia Banks on the Euro Network Europe Suarchyvuotas originalas 2008 05 03 Nuoroda tikrinta 2023 01 14 Lipizzan horses used by Mounted Carabinieri Regiments Vukic Snjezana 2008 10 22 Slovenia Gives Britain s Queen a Lipizzaner Horse USA Today Associated Press Nuoroda tikrinta 2023 01 14 Gibbon Abby 2011 09 29 Xenophon Forefather Of Dressage Chronicle of the Horse Nuoroda tikrinta 2023 01 14 Classical Equitation Spanish Riding School Suarchyvuotas originalas 2006 05 22 Nuoroda tikrinta 2023 01 14 Podhajsky Alois 1967 The Complete Training of Horse and Rider In the Principles of Classic Horsemanship Garden City NY Doubleday p 24 OCLC 501758 Podhajsky Alois 1967 The Complete Training of Horse and Rider In the Principles of Classic Horsemanship Garden City NY Doubleday p 25 26 OCLC 501758 Podhajsky Alois 1967 The Complete Training of Horse and Rider In the Principles of Classic Horsemanship Garden City NY Doubleday p 268 OCLC 501758 Podhajsky Alois 1967 The Complete Training of Horse and Rider In the Principles of Classic Horsemanship Garden City NY Doubleday p 269 274 OCLC 501758 Florian Lipizzan Association of North America Suarchyvuotas originalas 2008 05 10 Nuoroda tikrinta 2023 01 14 Brode Douglas 2004 From Walt to Woodstock How Disney Created the Counterculture University of Texas Press p 169 ISBN 978 0 292 70273 8 Sis straipsnis yra tapes savaites straipsniu