Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Kiauleikių I kapinynasKiauleikių I kapinynasKoordinatės 55 54 40 š pl 21 07 48 r ilg 55 911012 š pl 21 129873 r ilg 55 9
Kiauleikių I kapinynas
| Kiauleikių I kapinynas | |||
|---|---|---|---|
| Kiauleikių I kapinynas | |||
| Koordinatės |
| ||
| Vieta | Kretingos rajonas | ||
| Seniūnija | Kretingos seniūnija | ||
| Plotas | 1,74 ha | ||
| Naudotas | VIII - XIII a. | ||
| Žvalgytas | 1948, 1959, 1982, 1992 m. | ||
| Tirtas | 1906, 1908, 1941, 1984, 1985 m. | ||
| Registro Nr. | u. k. 5250 / A452P; AR532 / | ||
Kiauleikių I kapinynas, vadinamas Kirminų kalnu (valstybės saugomas kultūros paminklas: unikalus kodas - 5250, senas registro kodas - A452P, senas kultūros paminklų sąrašo Nr. AR532) – kapinynas Kretingos rajono savivaldybės teritorijoje, Kiauleikių kaimo pietvakariniame ir Vydmantų gyvenvietės vakariniame pakraštyje (Kretingos seniūnija).
Kapinynas
Įrengtas pakilumoje. Teritorija dirvonuoja. Kapinynas smarkiai apardytas dirbant žemę, viduryje stovi sodyba.
1972 m. paskelbtas respublikinės reikšmės archeologijos paminklu,1992 m. įrašytas į Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąrašą, 1997 m. – į kultūros vertybių registro archeologinių vietų sąrašą, 1998 m. paskelbtas kultūros paminklu, 2005 m. pripažintas valstybės saugomu kultūros paveldo objektu.
Teritorijos plotas – 1,74 ha.
Tyrimai
Išaiškintas 1905 m. įsisavinant plėšinines bendro naudojimo kaimo ganyklas. Rasta apie 20 atsitiktinių radinių iš suardytų kapų, kurie pateko Sankt Peterburgo Imperatoriškajai archeologinei komisijai. 1906 ir 1908 m. jos siųstas kapinyną kasinėjo Vladas Nagevičius. Jis ištyrė 45 m² plotą, rado keletą sudegintų mirusiųjų kapų. 1906 m. radinius perdavė Sankt Peterburgo archeologijos draugijai, o 1908 m. – Lietuvių mokslo draugijai. 1941 m. tyrė Vytauto Didžiojo kultūros muziejus (tyrimų vadovas Pranas Baleniūnas). Ištirti 407 m², rasta 48 nedegintų VIII – IX a. ir 6 sudegintų X – XIII a. mirusiųjų kapai. 1984–1985 m. Istorijos institutas (tyrimų vadovas Valdemaras Šimėnas) ištyrė 93 m² plotą, rado 10 IX a. kapų.
Iš viso ištirtas 545 m² dydžio plotas, rasta per 58 nedegintų ir 6 sudegintų mirusiųjų kapai, datuojami VIII – XIII a. ir priskiriami kuršių materialinei kultūrai.
Nedeginti mirusieji laidoti ąžuoliniuose skobtiniuose karstuose, aukštielninki, ištiestoje padėtyje, palei šonus ištiestomis rankomis. Kapams buvo kasamos stačiakampės, 2,5–3,5 m ilgio, 0,6–1,2 m pločio, 0,2–1,2 m gylio duobės, o karstai jose statomi galvūgaliu, dažniausiai, į šiaurę. Mirusysis laidotas su ginklais, darbo įrankiai, papuošalais. Griautiniai kapai išdėstyti tvarkingai, eilėmis, vienas šalia kito. Baigus vieną eilę, laidojama antra. Atstumas tarp kapų nuo 0,2–0,3 iki 1,5–2,0 m. Laidojimo metu buvo atliekamos apeigos su ugnimi, apie ką liudija kape aptinkami degėsiai ir anglys.
Įsigalint mirusiųjų deginimo papročiui, kai kurių sudegintų mirusiųjų palaikai laidoti dar prisilaikant senųjų papročių. Jie buvo suberiami karste, į kurį sudedamos ir nedegintos įkapės. Karstas nuleidžiamas į 2,0 m ilgio, 0,6 m pločio duobę galvūgaliu į šiaurę.
Sudegintų mirusiųjų kapų duobės apskritimo arba ovalo pavidalo, 0,65 x 1,4 m skersmens, išsiskiria tamsios spalvos užpildu, kuriame įvairiame gylyje gausu anglių, degėsių ir sudegintų žmonių kaulų liekanų. Įkapių nedaug, beveik visos jos sulaužytos, nedegintos.
Laidojimo apeigoms atlikti buvo įrengiami apeiginiai židiniai. Jie netaisyklingo apskritimo plano, apie 1 m skersmens ir gylio. Židiniuose tyrimų metu rasta gausiai suodžių ir anglių liekanų, apdegusių gyvulių kaulų, perdegusių akmenų ir molio apkrato su storų medžių atspaudais.
Dažniausia karių įkapė – įmoviniai geležiniai ietigaliai, rečiau aptinkama kalavijų. Iš darbo įrankių ir buities reikmenų dažniausiai randami peiliai, verpstukai, lipdyti keramikiniai miniatiūriniai puodukai, žalvarinės antkaklės, smeigtukai, apyrankės, žiedai, gintariniai, stikliniai ir emalio karoliai.
1906 m. radinius saugo Ermitažas (Sankt Peterburgas), 1908 m. ir 1984–1985 m. – Lietuvos nacionalinis muziejus, 1941 m. – Vytauto Didžiojo karo muziejus. Atsitiktinių radinių turi Kretingos muziejus, Palangos gintaro muziejus.
Šaltiniai
- Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. – Vilnius, 1973. – P. 138
- Kultūros vertybių registras: Kiauleikių kapinynas, vad. Kirminų kalnu, Kretingos r. sav., Kiauleikių k. (Kretingos sen.)
- Valdemaras Šimėnas. Kiauleikių kapinynai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 11 psl.
Valdemaras Šimėnas. Kiauleikių plokštinis kapinynas. – Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1984 ir 1985 metais. – Vilnius, 1986. – P. 67-69
Nuorodos
- Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka. – F. 1, ap. 1, b. 18. – L. 91–92 Archyvuota kopija 2016-03-05 iš Wayback Machine projekto. L. 82–90, 100[neveikianti nuoroda]
- Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1984 ir 1985 metais
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Kiauleikių I kapinynas, Kas yra Kiauleikių I kapinynas? Ką reiškia Kiauleikių I kapinynas?
Kiauleikiu I kapinynasKiauleikiu I kapinynasKoordinates 55 54 40 s pl 21 07 48 r ilg 55 911012 s pl 21 129873 r ilg 55 911012 21 129873Vieta Kretingos rajonasSeniunija Kretingos seniunijaPlotas 1 74 haNaudotas VIII XIII a Zvalgytas 1948 1959 1982 1992 m Tirtas 1906 1908 1941 1984 1985 m Registro Nr u k 5250 A452P AR532 Kiauleikiu I kapinynas vadinamas Kirminu kalnu valstybes saugomas kulturos paminklas unikalus kodas 5250 senas registro kodas A452P senas kulturos paminklu saraso Nr AR532 kapinynas Kretingos rajono savivaldybes teritorijoje Kiauleikiu kaimo pietvakariniame ir Vydmantu gyvenvietes vakariniame pakrastyje Kretingos seniunija KapinynasĮrengtas pakilumoje Teritorija dirvonuoja Kapinynas smarkiai apardytas dirbant zeme viduryje stovi sodyba 1972 m paskelbtas respublikines reiksmes archeologijos paminklu 1992 m įrasytas į Lietuvos Respublikos istorijos ir kulturos paminklu sarasa 1997 m į kulturos vertybiu registro archeologiniu vietu sarasa 1998 m paskelbtas kulturos paminklu 2005 m pripazintas valstybes saugomu kulturos paveldo objektu Teritorijos plotas 1 74 ha TyrimaiIsaiskintas 1905 m įsisavinant plesinines bendro naudojimo kaimo ganyklas Rasta apie 20 atsitiktiniu radiniu is suardytu kapu kurie pateko Sankt Peterburgo Imperatoriskajai archeologinei komisijai 1906 ir 1908 m jos siustas kapinyna kasinejo Vladas Nagevicius Jis istyre 45 m plota rado keleta sudegintu mirusiuju kapu 1906 m radinius perdave Sankt Peterburgo archeologijos draugijai o 1908 m Lietuviu mokslo draugijai 1941 m tyre Vytauto Didziojo kulturos muziejus tyrimu vadovas Pranas Baleniunas Istirti 407 m rasta 48 nedegintu VIII IX a ir 6 sudegintu X XIII a mirusiuju kapai 1984 1985 m Istorijos institutas tyrimu vadovas Valdemaras Simenas istyre 93 m plota rado 10 IX a kapu Is viso istirtas 545 m dydzio plotas rasta per 58 nedegintu ir 6 sudegintu mirusiuju kapai datuojami VIII XIII a ir priskiriami kursiu materialinei kulturai Nedeginti mirusieji laidoti azuoliniuose skobtiniuose karstuose aukstielninki istiestoje padetyje palei sonus istiestomis rankomis Kapams buvo kasamos staciakampes 2 5 3 5 m ilgio 0 6 1 2 m plocio 0 2 1 2 m gylio duobes o karstai jose statomi galvugaliu dazniausiai į siaure Mirusysis laidotas su ginklais darbo įrankiai papuosalais Griautiniai kapai isdestyti tvarkingai eilemis vienas salia kito Baigus viena eile laidojama antra Atstumas tarp kapu nuo 0 2 0 3 iki 1 5 2 0 m Laidojimo metu buvo atliekamos apeigos su ugnimi apie ka liudija kape aptinkami degesiai ir anglys Įsigalint mirusiuju deginimo paprociui kai kuriu sudegintu mirusiuju palaikai laidoti dar prisilaikant senuju paprociu Jie buvo suberiami karste į kurį sudedamos ir nedegintos įkapes Karstas nuleidziamas į 2 0 m ilgio 0 6 m plocio duobe galvugaliu į siaure Sudegintu mirusiuju kapu duobes apskritimo arba ovalo pavidalo 0 65 x 1 4 m skersmens issiskiria tamsios spalvos uzpildu kuriame įvairiame gylyje gausu angliu degesiu ir sudegintu zmoniu kaulu liekanu Įkapiu nedaug beveik visos jos sulauzytos nedegintos Laidojimo apeigoms atlikti buvo įrengiami apeiginiai zidiniai Jie netaisyklingo apskritimo plano apie 1 m skersmens ir gylio Zidiniuose tyrimu metu rasta gausiai suodziu ir angliu liekanu apdegusiu gyvuliu kaulu perdegusiu akmenu ir molio apkrato su storu medziu atspaudais Dazniausia kariu įkape įmoviniai geleziniai ietigaliai reciau aptinkama kalaviju Is darbo įrankiu ir buities reikmenu dazniausiai randami peiliai verpstukai lipdyti keramikiniai miniatiuriniai puodukai zalvarines antkakles smeigtukai apyrankes ziedai gintariniai stikliniai ir emalio karoliai 1906 m radinius saugo Ermitazas Sankt Peterburgas 1908 m ir 1984 1985 m Lietuvos nacionalinis muziejus 1941 m Vytauto Didziojo karo muziejus Atsitiktiniu radiniu turi Kretingos muziejus Palangos gintaro muziejus SaltiniaiLietuvos TSR kulturos paminklu sarasas Vilnius 1973 P 138 Kulturos vertybiu registras Kiauleikiu kapinynas vad Kirminu kalnu Kretingos r sav Kiauleikiu k Kretingos sen Valdemaras Simenas Kiauleikiu kapinynai Visuotine lietuviu enciklopedija T X Khmerai Krelle Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2006 11 psl Valdemaras Simenas Kiauleikiu plokstinis kapinynas Archeologiniai tyrinejimai Lietuvoje 1984 ir 1985 metais Vilnius 1986 P 67 69NuorodosKulturos paveldo centro paveldosaugos biblioteka F 1 ap 1 b 18 L 91 92 Archyvuota kopija 2016 03 05 is Wayback Machine projekto L 82 90 100 neveikianti nuoroda Archeologiniai tyrinejimai Lietuvoje 1984 ir 1985 metais