Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Austrijos politinė sistema yra tokia pat kaip ir kitų Europos demokratinių valstybių Austrijos parlamento rūmai Vienoje
Austrijos politinė sistema
Austrijos politinė sistema yra tokia pat kaip ir kitų Europos demokratinių valstybių.
Valdymo forma
Austrija pagal valdymo formą yra parlamentinė demokratinė federacinė respublika. Įstatymų leidžiamoji valdžia priklauso dviejų rūmų parlamentui: Žemesniesiems rūmams – Nacionalinei tarybai (Nationalrat), kurią sudaro 183 deputatai, renkami ketveriems metams, ir Aukštesniesiems parlamento rūmams – federalinei tarybai (Bundesrat), kurią sudaro 63 deputatai.
Federalinė taryba pritaria įstatymams, kurie dažniausiai susiję su federalinių žemių kompetencijos pakeitimu (pvz., kultūros politika, švietimas) arba tiesiogiai liečia žemių interesus (pvz., visi mokesčių įstatymai, įstatymai dėl ginkluotųjų pajėgų panaudojimo). Negavus Federalinės tarybos pritarimo įstatymas negali būti priimtas.
Parlamento priimtus įstatymus pasirašo ir paskelbia Federacijos Prezidentas (Bundespräsident), renkamas šešeriems metams. Įstatymų vykdomajai valdžiai vadovauja Federalinis Kancleris (Bundeskanzler). Kanclerį skiria Prezidentas, tradiciškai jis atstovauja nacionalinės tarybos daugumai, kiekviena federalinė žemė taip pat turi Parlamentą, kuris, vykdydamas konstitucijoje numatytus įgaliojimus, tvarko žemės reikalus. Provincijos vykdomajai valdžiai vadovauja gubernatorius (Landeshauptmann).
Partijos
Veikia 1920 metų konstitucija su 1929 ir 1945 metų pataisymais. Pagal ją Austrijoje yra daugiapartinė sistema, tačiau tik keturios partijos yra parlamentinės partijos: Austrijos liaudies partija (Ősterreichische Volkspartei, valdančiosios koalicijos narė), Austrijos laisvės partija (Freiheitliche Partei Ősterreichs, valdančiosios koalicijos narė), Austrijos socialdemokratinė partija (Sozialdemokratische Partei Ősterreichs, kairioji opozicinė partija) ir Žaliųjų partija (Grüne Alternative). Teisė balsuoti įgyjama suėjus 19 metų.
Lobizmas
Labai didelį vaidmenį politiniame, ekonomine ir visuomeniniame gyvenime vaidina profesinės sąjungos ir Austrijos profsąjungų federacija. Be to, įtakos turi tokie susivienijimai ir judėjimai: Federaciniai ekonomikos rūmai, Austrijos pramonininkų lyga, Romos Katalikų bažnyčia, įskaitant jos pagrindinę pasaulietišką organizaciją Catholic Action, trys sudėtinės Austrijos tautos partijos lygos, atstovaujančios verslui, darbuotojams ir fermeriams.
Austrijos narystė tarptautinėse organizacijose (TO)
Austrija priklauso daugeliui tarptautinių organizacijų. JTO (įstojo 1955 metais), Europos Taryba (1956), OECD 1960, EFTA (1960–1994), ES (1995), ESBO; Padengia 0,75 % JTO biudžeto išlaidų.
Ekonominės ir su jomis susijusios TO
AfDB, AsDB, Australia Group, BIS, BSEC (delegatė), CCC, CEI, CERN, EAPC, EBRD, ECE, EIB, EMU, ESA, G- 9, IADB, IAEA, ICAO, ICC (Tarptautiniai prekybos rūmai), ICFTU, ICRM, IDA, IEA, IFAD, IFC (Tarptautinė finansų korporacija), IFRCS, ILO, IMF, IMO, Intelsat, Interpolas, IOC, IOM, ISO, ITU, Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija, MINURSO, NAM (pakviesta)(Nacionalinė pramoninimų organizacija), NEA, NSG, OAS (delegatė), OECD.
Kitos TO
OPCW, OSCE, Pasaulio sveikatos organizacija, PCA, PFP, UNCTAD, UNDOF, UNESCO (JT Švietimo, mokslo ir kultūros organizacija), UNFICYP, UNHCR, UNIDO, UNIKOM, UNITAR, UNMEE, UNMIBH, UNMIK, UNMOT, UNOMIG, UNTAET, UNTSO, UPU, WCL, WEU (stebėtoja), WFTU (Pasaulinė profesinių sąjungų federacija), WIPO (Pasaulinė intelektinės nuosavybės organizacija), WMO, WToO, WTrO, ZC (Visi sutrumpinimai anglų kalba).
Nuorodos
- Oficiali Austrijos parlamento svetainė (vokiečių. k)
- Oficiali Austrijos Prezidento svetainė (vokiečių k.)
- Oficiali Austrijos kanceliarijos svetainė (vokiečių, anglų k.)
Airija | | | Armėnija | Austrija | | Baltarusija | | | | | | | | | Islandija | | Italija | Jungtinė Karalystė (, , Škotija, ) | Juodkalnija | Kazachija | | | Latvija | | | | Liuksemburgas | | | Moldavija | | | | | Prancūzija | Rumunija | Rusija | | Serbija | Slovakija | | | Švedija | | | Ukraina | | | Vokietija
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Austrijos politinė sistema, Kas yra Austrijos politinė sistema? Ką reiškia Austrijos politinė sistema?
Austrijos politine sistema yra tokia pat kaip ir kitu Europos demokratiniu valstybiu Austrijos parlamento rumai Vienoje Valdymo formaAustrija pagal valdymo forma yra parlamentine demokratine federacine respublika Įstatymu leidziamoji valdzia priklauso dvieju rumu parlamentui Zemesniesiems rumams Nacionalinei tarybai Nationalrat kuria sudaro 183 deputatai renkami ketveriems metams ir Aukstesniesiems parlamento rumams federalinei tarybai Bundesrat kuria sudaro 63 deputatai Federaline taryba pritaria įstatymams kurie dazniausiai susije su federaliniu zemiu kompetencijos pakeitimu pvz kulturos politika svietimas arba tiesiogiai liecia zemiu interesus pvz visi mokesciu įstatymai įstatymai del ginkluotuju pajegu panaudojimo Negavus Federalines tarybos pritarimo įstatymas negali buti priimtas Parlamento priimtus įstatymus pasiraso ir paskelbia Federacijos Prezidentas Bundesprasident renkamas seseriems metams Įstatymu vykdomajai valdziai vadovauja Federalinis Kancleris Bundeskanzler Kanclerį skiria Prezidentas tradiciskai jis atstovauja nacionalines tarybos daugumai kiekviena federaline zeme taip pat turi Parlamenta kuris vykdydamas konstitucijoje numatytus įgaliojimus tvarko zemes reikalus Provincijos vykdomajai valdziai vadovauja gubernatorius Landeshauptmann PartijosVeikia 1920 metu konstitucija su 1929 ir 1945 metu pataisymais Pagal ja Austrijoje yra daugiapartine sistema taciau tik keturios partijos yra parlamentines partijos Austrijos liaudies partija Osterreichische Volkspartei valdanciosios koalicijos nare Austrijos laisves partija Freiheitliche Partei Osterreichs valdanciosios koalicijos nare Austrijos socialdemokratine partija Sozialdemokratische Partei Osterreichs kairioji opozicine partija ir Zaliuju partija Grune Alternative Teise balsuoti įgyjama suejus 19 metu LobizmasLabai didelį vaidmenį politiniame ekonomine ir visuomeniniame gyvenime vaidina profesines sajungos ir Austrijos profsajungu federacija Be to įtakos turi tokie susivienijimai ir judejimai Federaciniai ekonomikos rumai Austrijos pramonininku lyga Romos Kataliku baznycia įskaitant jos pagrindine pasaulietiska organizacija Catholic Action trys sudetines Austrijos tautos partijos lygos atstovaujancios verslui darbuotojams ir fermeriams Austrijos naryste tarptautinese organizacijose TO UNO City JT bustine Vienoje Austrija priklauso daugeliui tarptautiniu organizaciju JTO įstojo 1955 metais Europos Taryba 1956 OECD 1960 EFTA 1960 1994 ES 1995 ESBO Padengia 0 75 JTO biudzeto islaidu Ekonomines ir su jomis susijusios TO AfDB AsDB Australia Group BIS BSEC delegate CCC CEI CERN EAPC EBRD ECE EIB EMU ESA G 9 IADB IAEA ICAO ICC Tarptautiniai prekybos rumai ICFTU ICRM IDA IEA IFAD IFC Tarptautine finansu korporacija IFRCS ILO IMF IMO Intelsat Interpolas IOC IOM ISO ITU Jungtiniu Tautu maisto ir zemes ukio organizacija MINURSO NAM pakviesta Nacionaline pramoninimu organizacija NEA NSG OAS delegate OECD Kitos TO OPCW OSCE Pasaulio sveikatos organizacija PCA PFP UNCTAD UNDOF UNESCO JT Svietimo mokslo ir kulturos organizacija UNFICYP UNHCR UNIDO UNIKOM UNITAR UNMEE UNMIBH UNMIK UNMOT UNOMIG UNTAET UNTSO UPU WCL WEU stebetoja WFTU Pasauline profesiniu sajungu federacija WIPO Pasauline intelektines nuosavybes organizacija WMO WToO WTrO ZC Visi sutrumpinimai anglu kalba NuorodosOficiali Austrijos parlamento svetaine vokieciu k Oficiali Austrijos Prezidento svetaine vokieciu k Oficiali Austrijos kanceliarijos svetaine vokieciu anglu k v rEuropos saliu politines sistemos Airija Armenija Austrija Baltarusija Islandija Italija Jungtine Karalyste Skotija Juodkalnija Kazachija Latvija Liuksemburgas Moldavija Prancuzija Rumunija Rusija Serbija Slovakija Svedija Ukraina Vokietija