Phylloscopus sibilatrixŽalioji pečialinda Phylloscopus sibilatrix Mokslinė klasifikacijaKaralystė Gyvūnai Animalia Tipas
Žalioji pečialinda

Phylloscopus sibilatrix | ||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Žalioji pečialinda (Phylloscopus sibilatrix) | ||||||||||||||
Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Binomas | ||||||||||||||
Phylloscopus sibilatrix , 1793 |
Žalioji pečialinda (Phylloscopus sibilatrix) – devynbalsinių (Sylviidae) šeimos paukštis, priklausantis pečialindų genčiai.
Išvaizda
Žalioji pečialinda didžiausia iš pečialindų, bet mažesnė už naminį žvirblį. Nuo kitų pečialindų skiriasi švaria geltona ir balta kūno apačia. Patino ir patelės viršutinė kūno dalis gelsvai žalia, antuodegis ryškus. Antakis, gerklė, pagurklis ir kūno šonai geltoni. Pilvas baltas. Snapas juosvai rudas. Kojos gelsvos. Jauniklių viršutinė kūno dalis gelsvo atspalvio. Tik išsiritusių jauniklių galva ir pečiai apaugę ilgais, retai balsvai pilkais pūkais.
Paplitimas
Arealas suskaidytas. Eurazijoje paplitusi nuo Skandinavijos iki Uralo. Šiaurėje arealas siekia Botnijos įlanką, Kareliją, Kamos aukštupį, pietuose tęsiasi iki pietinio Uralo, Volgos vidurupio, Moldavijos, Dunojaus deltos, Balkanų, Apeninų pusiasalio. Izoliuotos arealo dalys yra Pirėnų pusiasalyje, Krymo, Kaukazo kalnuose. Žiemoja Afrikoje.
Lietuvos giriose gana dažna.
Biologija
Laikosi juodalksnynuose, juosiančiuose aukštaūgius eglynus su drebulių, beržų ir pušų priemaiša. Gausi nešlapiuose beržynuose, drebulynuose, ąžuolynuose, uosynuose ir mišriuose miškuose. Peri paupių šlaitų giriose, kartais mėlyniniuose pušynuose, retkarčiais – brukniašiliuose. Keliaudamos užklysta į laukų giraites, sodus, miestų želdinius.
Dienomis maitinasi ir keliauja. Vikriai straksi, skraido tarp medžių šakų. Dažnai, virpančiai plevendama sparnais cipsena ore, čiulba medžių lajos pavėsyje. Lizdą įsiruošia tarp kiškiakopūsčių, medučių, šalmučių, miškinių pataisų. Gūžtas suka ne arčiau kaip 40 metrų atstumu viena nuo kitos. Vienoje dėtyje paprastai būna 5–7 kiaušiniai, kuriuos patelė peri apie 14 dienų. Perėti pradeda padėjusi ketvirtą kiaušinį. Kas pusvalandį išlekia trumpam palesti. Išsiritusius paukščiukus maitina abu porelės nariai. Šeštą dieną jaunikliai praregi, septintąją jiems pradeda kaltis plunksnos.
Besiplunksnuojančius jauniklius dažniau maitina patelė. Gūžtą paukščiukai palieka po 12–13 dienų, šakomis kyla aukštyn ir keliauja toliau. Tik vėliausiai išsiritęs jauniklis dar laikosi prie žemės. Per vasarą išveda vieną vadą.
Gaudo skraidančius uodus, naktinius drugius, muses, vikšrus, amarus. Žalioji pečialinda yra naudingas paukštis, nes sulesa daug medžio kenkėjų.
Galerija
- Žaliosios pečialindos jaunikliai lizde
- Žalioji pečialinda medyje
- Žaliosios pečialindos piešinys
Šaltiniai
- Lietuvos fauna: paukščiai, 2 knyga. Sud. V. Logminas. – Vilnius: Mokslas, 1991.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Žalioji pečialinda, Kas yra Žalioji pečialinda? Ką reiškia Žalioji pečialinda?
Phylloscopus sibilatrixZalioji pecialinda Phylloscopus sibilatrix Moksline klasifikacijaKaralyste Gyvunai Animalia Tipas Chordiniai Chordata Klase Pauksciai Aves Burys Zvirbliniai pauksciai Passeriformes Seima Devynbalsiniai Sylviidae Gentis Pecialindos Phylloscopus Rusis Zalioji pecialinda Phylloscopus sibilatrix BinomasPhylloscopus sibilatrix 1793 Zalioji pecialinda Phylloscopus sibilatrix devynbalsiniu Sylviidae seimos paukstis priklausantis pecialindu genciai IsvaizdaZalioji pecialinda didziausia is pecialindu bet mazesne uz naminį zvirblį Nuo kitu pecialindu skiriasi svaria geltona ir balta kuno apacia Patino ir pateles virsutine kuno dalis gelsvai zalia antuodegis ryskus Antakis gerkle pagurklis ir kuno sonai geltoni Pilvas baltas Snapas juosvai rudas Kojos gelsvos Jaunikliu virsutine kuno dalis gelsvo atspalvio Tik issiritusiu jaunikliu galva ir peciai apauge ilgais retai balsvai pilkais pukais PaplitimasArealas suskaidytas Eurazijoje paplitusi nuo Skandinavijos iki Uralo Siaureje arealas siekia Botnijos įlanka Karelija Kamos aukstupį pietuose tesiasi iki pietinio Uralo Volgos vidurupio Moldavijos Dunojaus deltos Balkanu Apeninu pusiasalio Izoliuotos arealo dalys yra Pirenu pusiasalyje Krymo Kaukazo kalnuose Ziemoja Afrikoje Lietuvos giriose gana dazna Biologija source source source source source Zaliosios pecialindos giesme Laikosi juodalksnynuose juosianciuose aukstaugius eglynus su drebuliu berzu ir pusu priemaisa Gausi neslapiuose berzynuose drebulynuose azuolynuose uosynuose ir misriuose miskuose Peri paupiu slaitu giriose kartais melyniniuose pusynuose retkarciais brukniasiliuose Keliaudamos uzklysta į lauku giraites sodus miestu zeldinius Dienomis maitinasi ir keliauja Vikriai straksi skraido tarp medziu saku Daznai virpanciai plevendama sparnais cipsena ore ciulba medziu lajos pavesyje Lizda įsiruosia tarp kiskiakopusciu meduciu salmuciu miskiniu pataisu Guztas suka ne arciau kaip 40 metru atstumu viena nuo kitos Vienoje detyje paprastai buna 5 7 kiausiniai kuriuos patele peri apie 14 dienu Pereti pradeda padejusi ketvirta kiausinį Kas pusvalandį islekia trumpam palesti Issiritusius pauksciukus maitina abu poreles nariai Sesta diena jaunikliai praregi septintaja jiems pradeda kaltis plunksnos Besiplunksnuojancius jauniklius dazniau maitina patele Guzta pauksciukai palieka po 12 13 dienu sakomis kyla aukstyn ir keliauja toliau Tik veliausiai issirites jauniklis dar laikosi prie zemes Per vasara isveda viena vada Gaudo skraidancius uodus naktinius drugius muses viksrus amarus Zalioji pecialinda yra naudingas paukstis nes sulesa daug medzio kenkeju GalerijaZaliosios pecialindos jaunikliai lizde Zalioji pecialinda medyje Zaliosios pecialindos piesinys Vikiteka Zalioji pecialinda vaizdine ir garsine medziagaSaltiniaiLietuvos fauna pauksciai 2 knyga Sud V Logminas Vilnius Mokslas 1991