Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Fundamento de Esperanto

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Fundamento de Esperanto (liet. Esperanto pagrindai) – L. L. Zamenhofo knyga, kuri buvo išleista 1905 m. pavasarį. 1905 m. rugpjūčio 9 d. pirmajame Pasauliniame Esperanto kongrese (Pajūrio Bulonėje, Prancūzija) ji buvo paskelbta oficialiu kalbos šaltiniu.
„Fundamento“ yra sudaryta iš keturių dalių: įvadas (Antaŭparolo), gramatika (Gramatiko), pratimų rinkinys (Ekzercaro) ir „Universalusis žodynas“ (Universala Vortaro). Beveik viskas, išskyrus įvadą, knygoje yra Zamenhofo ankstesni darbai.
„Fundamento“ gramatikos ir žodyno skyriai parašyti penkiomis kalbomis: prancūzų, anglų, vokiečių, rusų ir lenkų.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Fundamento de Esperanto, Kas yra Fundamento de Esperanto? Ką reiškia Fundamento de Esperanto?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Fundamento de Esperanto liet Esperanto pagrindai L L Zamenhofo knyga kuri buvo isleista 1905 m pavasarį 1905 m rugpjucio 9 d pirmajame Pasauliniame Esperanto kongrese Pajurio Buloneje Prancuzija ji buvo paskelbta oficialiu kalbos saltiniu Knygos virselis Fundamento yra sudaryta is keturiu daliu įvadas Antaŭparolo gramatika Gramatiko pratimu rinkinys Ekzercaro ir Universalusis zodynas Universala Vortaro Beveik viskas isskyrus įvada knygoje yra Zamenhofo ankstesni darbai Fundamento gramatikos ir zodyno skyriai parasyti penkiomis kalbomis prancuzu anglu vokieciu rusu ir lenku