Azərbaycan  AzərbaycanDeutschland  DeutschlandLietuva  LietuvaMalta  Maltaශ්‍රී ලංකාව  ශ්‍රී ලංකාවTürkmenistan  TürkmenistanTürkiyə  TürkiyəУкраина  Украина
Pagalba
www.datawiki.lt-lt.nina.az
  • Pradžia

Gumelnicos kultūra 5000 m pr m e 2700 m pr m e Dab valstybės šiaurės rytų Bulgarija rytų Rumunija MoldavijaIst regionas

Gumelnicos kultūra

  • Pagrindinis puslapis
  • Gumelnicos kultūra
Gumelnicos kultūra
www.datawiki.lt-lt.nina.azhttps://www.datawiki.lt-lt.nina.az
Gumelnicos kultūra
← 5000 m. pr. m. e. – 2700 m. pr. m. e. →
Dab. valstybės šiaurės rytų Bulgarija, rytų Rumunija, Moldavija
Ist. regionas rytų Dakija
Amžius neolitas, bronzos amžius

Gumelnicos kultūra – eneolito archeologinė kultūra, pavadinta 1925 m. archeologo V. Dumitresku prie Dunojaus kairiojo kranto atrastos Gumelnicos gyvenvietės (Rumunija) vardu.

Arealas

Gumelnicos kultūra 5 tūkstantmetyje pr. m. e. – 3 tūkstantmečio pr. m. e. pradžioje buvo paplitusi Balkanų pusiasalyje, dab. Bulgarijos, Rumunijos Moldavijos ir Ukrainos Odesos srities teritorijose. Ji nuo Juodosios jūros pakrančių plito į rytus, iš Vidurio Bulgarijos – į vakarus, nuo Dunojaus deltos – į šiaurę, nuo Trakijos – į pietus.

Kultūra

Gumelnicos kultūros žmonės gyveno vadinamosiose teli tipo (, , ), kartais įtvirtintose gyvenvietėse. Kai kuriose jų kultūrinio sluoksnio storis siekia 6 m. Žinoma apie 1000 Gumelnicos kultūros gyvenviečių. Statėsi stačiakampius namus.

Vertėsi žemdirbyste. Naudojo varinius kirvius ir ylas, titnaginius strėlių antgalius, akmeninius plokščius gludintus kirvius, kaulinius (ylas, kaltus) įrankius ir ginklus, pilkai juodą gludintą ir raudonai rudą bei pilkai žalią grubią keramiką. Šiuo laikotarpiu pasirodė pirmieji auksiniai dirbiniai – daugiausia papuošalai, paplito molinės gyvūnų ir moterų statulėlės. Gyvenvietėse rasta daug įvairių keraminių dirbinių, puoštų raižiniais, smulkiais lipdiniais, dažytų ar pieštų grafiti, antropomorfinių pavidalų indų, molinių dievukų, gausiai iš kaulo ar briedžio rago darytų įrankių.

Mirusieji laidoti po vieną, dažniausiai paguldyti ant šono. (Bulgarija) rasta turtingų kapų, kurie rodo buvus socialinę diferenciaciją. Ilgainiui teritorijoje į pietus nuo Balkanų (, ) iki Karpatų iš Bojano kultūros, ir Karanovo kultūros susiklostė lokalinė grupė, kartais laikoma Karanovo kultūros šeštuoju periodu.

Šaltiniai

  1. Gumelnicos kultūra. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 281 psl.

Autorius: www.NiNa.Az

Išleidimo data: 19 Lie, 2025 / 23:05

vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Gumelnicos kultūra, Kas yra Gumelnicos kultūra? Ką reiškia Gumelnicos kultūra?

Gumelnicos kultura 5000 m pr m e 2700 m pr m e Dab valstybes siaures rytu Bulgarija rytu Rumunija MoldavijaIst regionas rytu DakijaAmzius neolitas bronzos amzius Gumelnicos kultura eneolito archeologine kultura pavadinta 1925 m archeologo V Dumitresku prie Dunojaus kairiojo kranto atrastos Gumelnicos gyvenvietes Rumunija vardu ArealasGumelnicos kultura 5 tukstantmetyje pr m e 3 tukstantmecio pr m e pradzioje buvo paplitusi Balkanu pusiasalyje dab Bulgarijos Rumunijos Moldavijos ir Ukrainos Odesos srities teritorijose Ji nuo Juodosios juros pakranciu plito į rytus is Vidurio Bulgarijos į vakarus nuo Dunojaus deltos į siaure nuo Trakijos į pietus KulturaGumelnicos kulturos zmones gyveno vadinamosiose teli tipo kartais įtvirtintose gyvenvietese Kai kuriose ju kulturinio sluoksnio storis siekia 6 m Zinoma apie 1000 Gumelnicos kulturos gyvenvieciu Statesi staciakampius namus Vertesi zemdirbyste Naudojo varinius kirvius ir ylas titnaginius streliu antgalius akmeninius plokscius gludintus kirvius kaulinius ylas kaltus įrankius ir ginklus pilkai juoda gludinta ir raudonai ruda bei pilkai zalia grubia keramika Siuo laikotarpiu pasirode pirmieji auksiniai dirbiniai daugiausia papuosalai paplito molines gyvunu ir moteru statuleles Gyvenvietese rasta daug įvairiu keraminiu dirbiniu puostu raiziniais smulkiais lipdiniais dazytu ar piestu grafiti antropomorfiniu pavidalu indu moliniu dievuku gausiai is kaulo ar briedzio rago darytu įrankiu Mirusieji laidoti po viena dazniausiai paguldyti ant sono Bulgarija rasta turtingu kapu kurie rodo buvus socialine diferenciacija Ilgainiui teritorijoje į pietus nuo Balkanu iki Karpatu is Bojano kulturos ir Karanovo kulturos susikloste lokaline grupe kartais laikoma Karanovo kulturos sestuoju periodu SaltiniaiGumelnicos kultura Visuotine lietuviu enciklopedija T VII Gorkai Imermanas Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2005 281 psl

Naujausi straipsniai
  • Liepa 20, 2025

    Atlanta United FC

  • Liepa 20, 2025

    Atatürk olimpinis stadionas

  • Liepa 20, 2025

    Atari Lynx

  • Liepa 20, 2025

    Aspairingo kalno nacionalinis parkas

  • Liepa 20, 2025

    Asmens tapatumas

www.NiNa.Az - Studija

    Susisiekite
    Kalbos
    Susisiekite su mumis
    DMCA Sitemap
    © 2019 nina.az - Visos teisės saugomos.
    Autorių teisės: Dadash Mammadov
    Nemokama svetainė, kurioje galima dalytis duomenimis ir failais iš viso pasaulio.
    Viršuje