Aloyzas Stasiulevičius g 1931 m birželio 2 d Ariogaloje tapytojas dailės pedagogas kritikas Aloyzas Stasiulevičius tapyt

Aloyzas Stasiulevičius (g. 1931 m. birželio 2 d. Ariogaloje) – tapytojas, dailės pedagogas, kritikas.

Biografija

Tėvas Kazimieras Stasiulevičius – vargonininkas, chorvedys, bažnytinės muzikos kūrėjas, Stasio Šimkaus, Juozo Naujalio, mokinys, prisidėjęs organizuojant pirmąją Lietuvoje Dainų šventę 1924 m. Brolis (1922–1972) – vienas pirmųjų Lietuvoje atomistikos kūrėjų, Lietuvos energetikos instituto Branduolinės energetikos ir radioizotopų laboratorijos įkūrėjas ir vadovas.

Aloyzas Stasiulevičius 1939 m. pradėjo lankyti Salantų (Plungės r.) pradinę mokyklą, 1950 m. baigė Kėdainių berniukų gimnaziją. 1950–1956 m. studijavo tapybą Vilniaus dailės institute.

Pedagoginė veikla

1956–1957 m. dėstė piešimą, akvarelę Telšių taikomosios dailės technikume (nuo 1960–1976 m. dėstė tapybą, piešimą Nacionalinėje Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykloje, 1976–1979 m. dėstė tapybą, kompoziciją Vilniaus dailės institute (nuo 1990 m. – Vilniaus dailės akademija). 2004–2006 m. dėstė kompoziciją, tapybą Klaipėdos universiteto menų fakultete. Nuo 1979 m. – laisvas menininkas.

Kūryba

Nuo 1957 m. dalyvauja parodose. Iki 2017 m. surengė daugiau nei 90 asmeninių parodų muziejuose bei galerijose Lietuvoje ir pasaulyje. Dailininko darbai reprezentavo šiuolaikinę Lietuvos dailę daugiau nei 80 grupinių parodų įvairiose pasaulio šalyse: Prancūzijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, JAV, Italijoje, Kanadoje, Suomijoje, Japonijoje, Graikijoje, Belgijoje, Anglijoje ir kt. Dalyvavo apie 170 grupinių parodų Lietuvoje. Nuo 1960 m. – Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Parašė ir publikavo apie 100 dailės kritikos straipsnių, atsiminimų.

Kūriniai muziejuose

Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus.
Jei galite, sutvarkykite.

Jane Voorhees Zimmerli dailės muziejus Jane_Voorhees_Zimmerli_Art_Museum, (Nonkonformistinio Sovietų Sąjungos meno kolekcija) Soviet_Nonconformist_Art, Niu Džersio valstybinis universitetasRutgers_University, JAV;

Ludwigo tarptautinio meno forumas Ludwig_Forum_f%C3%BCr_Internationale_Kunst, Achenas, Vokietija;

Sharjah meno muziejus [1] Archyvuota kopija 2011-02-22 iš Wayback Machine projekto., Jungtiniai Arabų Emyratai;

Valstybinė Tretjakovo galerija, Maskva;

Latvijos nacionalinis dailės muziejus Latvian_National_Museum_of_Art, Ryga;

Lvovo nacionalinis muziejus Lviv_National_Museum, Lvovas, Ukraina;

Livadijos rūmai-muziejus, Krymas, Ukraina;

Lietuvos dailės muziejus, Vilnius;

Nacionalinis Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejus, Kaunas;

Modernaus meno centras, Vilnius;

Šiaulių Aušros muziejus;

Kėdainių krašto muziejus;

Žemaičių dailės muziejus [2]^{[neveikianti nuoroda]}, Plungė;

Žemaičių muziejus Alka, Telšiai;

Vilniaus universiteto bibliotekos Grafikos kabinetas;

Vinco Mykolaičio-Putino memorialinis butas-muziejus [3], Vilnius;

Mažosios Lietuvos istorijos muziejus, Klaipėda.

Neringos istorijos muziejus [4], Nida;

Lietuvos etnokosmologijos muziejus, Molėtų r.;

;

, Šiauliai;

, Marijampolė;

Palangos kurorto muziejus.

Apdovanojimai

1978 m. – Lietuvos nusipelniusio meno veikėjo garbės vardas;
1978 m. – IV Baltijos šalių tapybos trienalės premija;
1982 m. – IV tarptautinės tapybos trienalės Sofijoje laureatas;
1999 m. – II pasaulio žemaičių parodos laureatas;
2002 m. – Lietuvos Respublikos Vyriausybės meno premija;
2007 m. – Lietuvos Respublikos Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius;
2010 m. – Vilniaus miesto savivaldybės Aukso medalis „Už nuopelnus Vilniaus kultūrai“;
2012 m. – Kėdainių krašto garbės pilietis;
2016 m. – Lietuvos meno kūrėjų asociacijos premija

Šaltiniai

Aloyzas Stasiulevičius. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXII (Sko–Šala). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2012

Aloyzas Stasiulevičius. Tapyba (albumas). Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla [5],

2006 m., sudarytoja Aušra Poškutė, 256 p.

Aloyzas Stasiulevičius. Vilnius piešiniuose (albumas). Vilnius: leidykla „Vilniusart“, 2011 m., sudarytoja Aušra Poškutė, 120 p. [6]

Nuorodos

[7] Archyvuota kopija 2011-07-19 iš Wayback Machine projekto.
[8]
[9]

[1] Aloyzas Stasiulevičius. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXII (Sko–Šala). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2012