Lietuvos Jachtklubas pirmasis lietuviškas jachtklubas Lietuvos jachtklubo vėliava 1921 1940 m Perkūno jachtklubasJachtkl

Lietuvos Jachtklubas – pirmasis lietuviškas jachtklubas.

1919 m. Kaune inžinieriaus J. Šližio iniciatyva įsisteigė pirmoji nepriklausomos Lietuvos sportinė organizacija – Lietuvos sporto sąjunga, turėjusi vandens sporto sekciją. Susisiekimo ministerijos inžinieriaus Jono Šimoliūno iniciatyva buvo pradėtas kurti Lietuvos jachtklubas. Jo įstatai įregistruoti 1921 m. rugsėjo 7 dieną. Pirmuoju naujojo jachtklubo pirmininku tapo pats J. Šimoliūnas.

Pradžioje Lietuvos jachtklubo veikla buvo nežymi. Turėtos tik kelios irklinės valtys, tad dažniausiai buvo rengiamos valčių lenktynės, iškylos Nemunu ir įvairios pramogos ant vandens.

1922 m. sausio 29 dieną įvyko Lietuvos jachtklubo susirinkimas, kuriame buvo išrinkta nauja valdyba: pirmininkas Vl. Skardinskas, nariai S. Darius ir V. Žadeika, komodoru paskirtas J. Šimoliūnas, o vėliau advokatas Juozas Treinys. Valdyba patvirtino klubo vėliavos ir ženklo, buriuotojų uniformos projektus.

1922 m. kovo 12 d. Kaune įsteigta Lietuvos jūrų skautų sąjunga. Kauno draugovę nuo įsikūrimo globojo Lietuvos jachtklubas Jūrų skautai aktyviai talkino Lietuvos jūrininkų bei Lietuvos moterų tautiniam laivynui remti sąjungoms. Aktyviai dalyvavo šių draugijų tautinio laivyno propagavimo darbe, švenčių ir rinkliavų ruošime. Per trumpą laiką spėjo pasižymėti prisidėdami organizuojant pagalbas nukentėjusiems nuo potvynių. Jūrų skautų vadai suorganizavo pirmąją Lietuvos vandens sporto šventę, valčių rungtynes ir pirmąją Lietuvos mokinių kelionę į užsienį. Atsidėkodamas už parodytą veiklumą Lietuvos jachtklubas kauno jūrų skautus apdovanojo vėliava.

1929 m. vasario 13 d. Klaipėdoje įkurtas Lietuvos jachtklubo padalinys. 1933 m. Klaipėdos jachtklubas tapo savarankišku vienetu.

1932 m. jachtklubas įsikuria prie Aleksoto tilto plaukiojančiame pastate – vadinamojoje brandvachtoje, kuri buvo pastatyta pagal inžinieriaus Kęstučio Bulotos projektą. Čia buvo administracijos ir restorano patalpos, rūbinės sportininkams. Vėliau šis plaukiojantis pastatas buvo pavadintas „Perkūno“ jachtklubu.

1934 m. ties Žiemos uostu įrengiamas atviras plaukimo baseinas. Čia įsikuria ir Lietuvos fizinio lavinimo sąjungos jachtklubas „Kipras“, pavadintas operos dainininko Kipro Petrausko garbei.

Pirmąją jachtą kauniečiai pasistatė patys, ji buvo pakrikštyta „Kiro“ vardu. Tik po 1936 metų olimpinių žaidynių Kauno jachtklubai įsigijo dvi olimpinės klasės joles – pirmąsias sportines burvaltes Kaune.

Iki 1940 m. Kauno buriavimo klubai turėjo apie 30 narių. Juose buvo organizuojami kursai pradedantiems buriuotojams. Vienu iš tokių vadovų buvo Bronys Stundžia.

1992 m. birželio 30d. LR Vyriausybės nutarimu pakeistų proporcijų Lietuvos jachtklubo vėliavai suteikiamas Karinių jūrų pajėgų vėliavos statusas.

Nuorodos

Lietuvos Nacionalinis Muziejus: Sporto organizacijų ženkleliai
Lietuvos jūrų skautai. „Jūra“. 1935 m. Nr. 3 psl. 10
Nutarimas dėl KAM KJP vėliavų patvirtinimo^{[neveikianti nuoroda]}

Literatūra

„Gero Vėjo!: Lietuvos buriavimo istorijos puslapiai“ – Klaipėda: S. Jokužio l-kla-sp., 2002. ISBN 9986-31-061-X. 38 – 40 psl.

[1] Lietuvos Nacionalinis Muziejus: Sporto organizacijų ženkleliai

[2] Lietuvos jūrų skautai. „Jūra“. 1935 m. Nr. 3 psl. 10

[3] Nutarimas dėl KAM KJP vėliavų patvirtinimo^{[neveikianti nuoroda]}