Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Klaipėdos Jachtklubas tarpukario Klaipėdos lietuvių jachtklubas įkurtas 1929 m vasario 13 d Klaipėdos jachtklubo vėliava
Klaipėdos jachtklubas
Klaipėdos Jachtklubas – tarpukario Klaipėdos lietuvių jachtklubas, įkurtas 1929 m. vasario 13 d.
Klubo valdyba
Pirmasis jachtklubo steigiamasis susirinkimas sušauktas inžinieriaus R. Vysockio, tuomet buvusio Lietuvos jachtklubo komodoro ir būrelio buriuotojų iniciatyva. Steigiamasis jachtklubas buvo Lietuvos jachtklubo Klaipėdos skyrius.
Pirmuoju klubo komodoru buvo kapitonas L. Stulpinas.
1931 m. antruoju komodoru išrenkamas uosto direkcijos pirmininkas R. Vysockis.
Iki 1932 m. pabaigos Klaipėdos jachtklubas buvo Lietuvos jachtklubo skyrius. 1933 m. Klaipėdos jachtklubas tapo savarankišku vienetu.
1934 m. pavasarį, R. Vysockui persikėlus į Kauną, trečiuoju komodoru išrenkamas uosto direkcijos pirmininkas Balys Sližys. Sližys tuo metu buvo ir Lietuvos buriuotojų sąjungos pirmininkas.
Jachtklubo iždininko pareigas visą laiką ėjo iš Biržų kilęs Žemės banko buhalteris Šernas. Jis buvo labai energingas ir tvirtas vyras, mėgdavęs pasišaipyti iš kito žmogaus silpnybių.
Jachtklubo raštvedžiu buvo A. Patas.
Narystė klube
Jachtklubo nariai buvo dviejų tipų: rėmėjai ir škiperiai. Nariai rėmėjai buvo pasyvesni: mokėdavo nario mokestį, dalyvaudavo sezono atidarymo, uždarymo iškilmėse ir tomis progomis rengiamuose vakaruose. Rėmėjai buriuodavo pripuolamai, trumpesniais atstumais ir rečiau. Škiperiai buvo kvalifikuoti buriuotojai, nuolat plaukiojo jachtomis, organizuodavo turistines keliones ir regatas.
Pradiniais jachtklubo egzistavimo metais žinomiausi klubo rėmėjai buvo: kapitonas Liudvikas Stulpinas, Žemės banko buhalteris Šernas, locų tarnyboje dirbę kapitonai Adomas Daugirdas ir Juozas Andžejauskas, Žemės banko direktorius Kybrancas, uosto valdybos inžinierius Daunoras, uosto valdybos buhalteris Lastas, lietuvių gimnazijos direktorius Kazys Trukanas, pašto valdininkai Šaltis ir Kuršius, mokytojas poetas Salys Šemerys.
Tuo pačiu metu jachtklubui priklausė škiperiai: jūrų skautas kapitonas Kukutis, uosto valdybos darbuotojai A. Patas ir Fricas Buntinas, vaistininkas K. Mažonas, Žemės banko tarnautojai Kristupas Plonaitis, Deckys ir Barstaitis, liaudies mokytojas Skvirblys, Privatus gydytojas Valteris Didžys, Ventės žvejas Brinkys, muitinės tarnautojai broliai Empacheriai.
Klubo laivynas
1931 m. komodoro Vysockio ir valdybos narių pastangomis klubas įsigijo jachtą „Vytis“. Tais pačiais metais klubo narys K. Mažonas įsigijo jachtą „Gulbė“, o dr. Valteris Didžys – kelioninę jolę „Aušrinė“.
1934 m. Balys Sližys ėmėsi aktyviai ieškoti klubui reikalingų lėšų ir naujų laivų, tinkamų tolimesnėms kelionėms. Jachtklubo laivyno plėtimui pasirinkta Suomijoje sukurta hai jachtų klasė. Šios klasės jachtos buvo statomos ir Estijoje. 1934 metais konsulo Estijoje Reišio pastangomis įsigyjamas pirmasis Lietuvos hajus „Gintaras“. Laivas buvo įvertintas teigiamai ir vėliau beveik kasmet po klubo laivybą papildydavo naujas hajus. 1935 m. Barstaitis įsigijo „Argus“, 1936 m. Didžys – „Rūtą“, 1937 m. jachtklubas – „Nijolę“.
1936 m. įsteigus buriavimo mokyklą, jos poreikiams nupirkta jachta „Žalčių karalienė“.
1937 m. Gureckas įsigijo amerikietišką 5 m R klasės jachtą, pakrikštytą „Jūratės“ vardu. Sekančiais metais Gureckas įsigijo tarptautinės 6 m R klasės jachtą „Daivą“.
- „Tegu“ (buv. „Gulbė“)
- „Vytis“
- „Žalčių karalienė“
- „Gintaras“
Kelionės
1931 m. „Gulbė“ išsiruošė į savo pirmą kelionę iki Helsinkio. Grįžtant ties Ventspiliu jachtą užklupo audra ir ji buvo gerokai apgadinta. Audros metu įgula nenukentėjo ir įgavo daugiau pasitikėjimo savo laivu.
1932 m. „Gulbė“ nuplaukė iki Kopengahos ir Geteborgo
1933 m. „Gulbė“ atliko savo tolimiausią kelionę į Londoną ir Oslą.
1938 m. „Tegu“ aplankė Gdanską, kai kuriuos kitus Lenkijos, Vokietijos, Danijos, Švedijos, Latvijos uostus. Kelionėje jachta užtruko 22 dienas.
Regatos
1935 m. Švedijos karališkasis jachtklubas KSSS Fårösund organizavo Pabaltijo valstybių buriuotojų sąskrydį, kuriame dalyvauti pakviečiama ir Lietuva. Sąskrydyje dalyvavo keturios jachtos: „Tegu“ (buv. „Gulbė“), „Vytis“, „Gintaras“ ir „Argus“. „Tegu“įgulą sudarė: A. Patas (jachtos vadas), Salys Šemerys (savininkas), Šimulynas, Volmeris. „Vyčio“: Fricas Buntinas (vadas), dr. Valteris Didžys, Gureckas, O. Mikelaitis, T. Brakas. „Argus“: Kaminskas (vadas), Berstaitis, Kuršus. „Gintaro“: Marcinkus (vadas), Babarskis, Dautartas. Pasibaigus sąskrydžiui Latvijos buriuotojų sąjunga pakvietė lietuvius dalyvauti Fårösund – Ventspilis regatoje. Tai buvo pirmasis Lietuvos jachtų startas tarptautinėje regatoje. Ypatingų rezultatų nebuvo pasiekta. Geriausiai pasirodė Buntino vadovaujamas „Vytis“, jis užėmė trečią vietą KR 6-8 klasėje, nors ir startavo 40 minučių pavėlavęs
1936 m. liepos mėn. dvi klubo jachtos „Rūta“ ir „Gintaras“ dalyvavo Pernu 30 metų ir Helsinkio Nylandsken jachtklubo 75 metų jubiliejinėse regatose.
1937 m. iš jachtklubo jachtų Gotlando regatoje dalyvavo tiktai „Žalčių karalienė“, nes „Tegu“ dėl vairo gedimo nestartavo. „Žalčių karalienė“ šioje regatoje savo klasėje distanciją įveikė greičiausiai ir už tai gavo specialų Visbio miesto prizą. Kitos klubo jachtos – „Vytis“, „Rūta“, „Gintaras“ ir „Nijolė“ dalyvavo Latvijos buriuotojų sąjungos surengtose regatose. Ventspilis – Liepoja regatoje „Nijolė“ užėmė trečią vietą, „Rūta“ – ketvirtą. Liepojos trikampio regatoje „Vytis“ užėmė pirmą vietą, o „Rūta“ – antrą. Tai buvo pirmieji Lietuvos jachtų prizai tarptautinėse regatose.
1938 m., pasibaigus tarptautinei regatai Klaipėdoje, „Rūta“ dalyvavo Latvijos buriuotojų sąjungos rengiamoje regatoje Ventspilis – Ryga ir Rygos jachtklubo 60 metų jubiliejaus minėjimo regatoje, laimėdama įvairių prizų. Tais pačiais metais „Rūta“ svečiavosi Taline ESYR klubo 50 metų sukakties minėjime.
1938 m. pirmojoje Tautinėje olimpiadoje hai klasėje dr. Didžys su „Rūta“ laimėjo aukso medalį, J. Deckio vadovaujama jachtklubo jachta „Nijolė“ pelnė sidabrą; olimpinėje jolių klasėje auksą iškovojo V. Kalvaitis su klubo jole „Nida“, bronzą gavo L. Virkietis su klubo jole „Smiltynė“.
Tradicijos
Jachtklubo sezono atidarymas būdavo gegužės mėn. per Sekmines. Jis buvo iškilmingai švenčiamas. Punktualiai į uosto aikštę išeidavo jachtklubo komodoras. Dalyvaudavo ir Klaipėdos krašto gubernatorius. Visi klubo nariai – rėmėjai ir škiperiai šventiškai išsipuošę: baltos kelnės, tamsiai mėlyni švarkai su juodomis sagomis, tamsiai mėlynos kepurės su baltu antvalkalu. Kas nebūdavo su baltom kelnėm, parade nedalyvaudavo, stovėdavo nuošaliai. Programoje: paradas, jachtklubo komodoro prakalba, jachtų išplaukimas valandėlei į marias.
Vakare „Viktorijos“ salėje organizuojamas vakaras. Įėjimas su pakvietimas. Kiekvienas pakviestasis turėjo teisę atsivesti svečių. Susėsdavo prie atskirų staliukų po 4-6 žmones. Grodavo orkestras. Iš pradžių būdavo nemokamai pateikta kavos ir pyragaičių. Po to pagal individualius pageidavimus kiekvienas galėjo užsisakyti ko norėjo, susimokant už savo lėšas. Šokiai užsitęsdavo iki ketvirtos valandos ryto.
Rudenį, spalio mėn. būvado jachtklubo buriavimo sezono uždarymas su tokiu pat vakaru „Viktorijoje“. Per sezono uždarymo vakarą būdavo aptariama ką klubo nariai veiks žiemą. Buvo tradicija, kad kai kurie, sudarę grupę, su slidėmis nuvykdavo atšvęsti Kalėdas Nidoje Blodės restorane. Ten būdavo paruošti kambariai miegojimui ir užsakyta bendra vakarienė, kurios metu būdavo iškilmingai atšvenčiamas Kalėdų vakaras su giesmėnis ir eglute. Atgal grįždavo slidėmis. Kai kurie žiemą užsiimdavo buriavimu ledrogėmis.
Jachtklubo būstinė
Iki 1935–1936 m. visos jachtos stovėjo Klaipėdos pusėje. Žiemą Klaipėdos jachtklubo jachtos būdavo laikomos po atviru dangum ant kranto žiemos uoste. Tada jos būdavo apdengiamos specialiai pasiūtu brezentiniu uždangalu, kad neįlytų ir neįsnigtų. O vasarą jachtos stovėjo uosto valdybos prieplaukoje.
Jachtklubo raštinė ir susirinkimų salė buvo Šiauriniame rage. Nuo 1938 m. gegužės 24 d. jachtklubo būstinėje įsikūrė ir karo laivo „Prezidentas Smetona“ vadovybė. Ji vieneriems metams išsinuomojo du kambarius, prieškambarį ir virtuvę antrame jachtklubui priklausančio pastato aukšte.
1936 metų pavasarį pastatytas angaras Smiltynėje. Tuo pačiu laiku buvo iškastas ir su pritaikytomis krantinėmis įrengtas baseinas. 1936–1937 metų žiemą Klaipėdos jachtklubo jachtos pirmą kartą žiemojo naujame elinge.
Šaltiniai
- „Fiziškas auklėjimas“. 1933 m. Nr.3 psl.80
- „Fiziškas auklėjimas“. 1933 m. Nr.3 psl.79-114
- „Tegu“ po Baltijos jūrą. „Jūra“. 1938 m. Nr.8 psl.284
- Plaukimas į Faerezundo regatą. „Jūra“. 1935 m. Nr.1. psl.3
- Baltijos buriuotojų lenktynės iš Faerezundo į Ventspilį. „Jūra“. 1935 m. Nr.1. psl.22
- Mūsų buriuotojų laimėjimai. „Jūra“ 1937 m. Nr.8 psl.243
- Pirmoji olimpinė regata. „Jūra“. 1938 m. Nr.8 psl. 284
- Gintautas Surgailis. Lietuvos karinis jūrų laivynas 1935–1940. 33-34 psl. Archyvuota kopija 2009-05-21 iš Wayback Machine projekto.
Literatūra
- Žurnalas „Jūra“ 1939 m. nr. 3
- „Gero Vėjo!: Lietuvos buriavimo istorijos puslapiai“ – Klaipėda: S. Jokužio l-kla-sp., 2002. ISBN 9986-31-061-X. 34 – 36 psl.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Klaipėdos jachtklubas, Kas yra Klaipėdos jachtklubas? Ką reiškia Klaipėdos jachtklubas?
Klaipedos Jachtklubas tarpukario Klaipedos lietuviu jachtklubas įkurtas 1929 m vasario 13 d Klaipedos jachtklubo veliavaKlubo valdybaKlaipedos jachtklubo valdyba 1935 m Sedi vidury komodoras Balys Slizys is desines kapt Daugirdas is kaires Rasavicius Stovi is desines Empacheris Dagys Buntinas Patas Deckys Pirmasis jachtklubo steigiamasis susirinkimas susauktas inzinieriaus R Vysockio tuomet buvusio Lietuvos jachtklubo komodoro ir burelio buriuotoju iniciatyva Steigiamasis jachtklubas buvo Lietuvos jachtklubo Klaipedos skyrius Pirmuoju klubo komodoru buvo kapitonas L Stulpinas 1931 m antruoju komodoru isrenkamas uosto direkcijos pirmininkas R Vysockis Iki 1932 m pabaigos Klaipedos jachtklubas buvo Lietuvos jachtklubo skyrius 1933 m Klaipedos jachtklubas tapo savarankisku vienetu 1934 m pavasarį R Vysockui persikelus į Kauna treciuoju komodoru isrenkamas uosto direkcijos pirmininkas Balys Slizys Slizys tuo metu buvo ir Lietuvos buriuotoju sajungos pirmininkas Jachtklubo izdininko pareigas visa laika ejo is Birzu kiles Zemes banko buhalteris Sernas Jis buvo labai energingas ir tvirtas vyras megdaves pasisaipyti is kito zmogaus silpnybiu Jachtklubo rastvedziu buvo A Patas Naryste klubeJachtklubo nariai buvo dvieju tipu remejai ir skiperiai Nariai remejai buvo pasyvesni mokedavo nario mokestį dalyvaudavo sezono atidarymo uzdarymo iskilmese ir tomis progomis rengiamuose vakaruose Remejai buriuodavo pripuolamai trumpesniais atstumais ir reciau Skiperiai buvo kvalifikuoti buriuotojai nuolat plaukiojo jachtomis organizuodavo turistines keliones ir regatas Pradiniais jachtklubo egzistavimo metais zinomiausi klubo remejai buvo kapitonas Liudvikas Stulpinas Zemes banko buhalteris Sernas locu tarnyboje dirbe kapitonai Adomas Daugirdas ir Juozas Andzejauskas Zemes banko direktorius Kybrancas uosto valdybos inzinierius Daunoras uosto valdybos buhalteris Lastas lietuviu gimnazijos direktorius Kazys Trukanas pasto valdininkai Saltis ir Kursius mokytojas poetas Salys Semerys Tuo paciu metu jachtklubui priklause skiperiai juru skautas kapitonas Kukutis uosto valdybos darbuotojai A Patas ir Fricas Buntinas vaistininkas K Mazonas Zemes banko tarnautojai Kristupas Plonaitis Deckys ir Barstaitis liaudies mokytojas Skvirblys Privatus gydytojas Valteris Didzys Ventes zvejas Brinkys muitines tarnautojai broliai Empacheriai Klubo laivynas1931 m komodoro Vysockio ir valdybos nariu pastangomis klubas įsigijo jachta Vytis Tais paciais metais klubo narys K Mazonas įsigijo jachta Gulbe o dr Valteris Didzys kelionine jole Ausrine 1934 m Balys Slizys emesi aktyviai ieskoti klubui reikalingu lesu ir nauju laivu tinkamu tolimesnems kelionems Jachtklubo laivyno pletimui pasirinkta Suomijoje sukurta hai jachtu klase Sios klases jachtos buvo statomos ir Estijoje 1934 metais konsulo Estijoje Reisio pastangomis įsigyjamas pirmasis Lietuvos hajus Gintaras Laivas buvo įvertintas teigiamai ir veliau beveik kasmet po klubo laivyba papildydavo naujas hajus 1935 m Barstaitis įsigijo Argus 1936 m Didzys Ruta 1937 m jachtklubas Nijole 1936 m įsteigus buriavimo mokykla jos poreikiams nupirkta jachta Zalciu karaliene 1937 m Gureckas įsigijo amerikietiska 5 m R klases jachta pakrikstyta Jurates vardu Sekanciais metais Gureckas įsigijo tarptautines 6 m R klases jachta Daiva Tegu buv Gulbe Vytis Zalciu karaliene Gintaras Keliones1931 m Gulbe issiruose į savo pirma kelione iki Helsinkio Grįztant ties Ventspiliu jachta uzklupo audra ir ji buvo gerokai apgadinta Audros metu įgula nenukentejo ir įgavo daugiau pasitikejimo savo laivu 1932 m Gulbe nuplauke iki Kopengahos ir Geteborgo 1933 m Gulbe atliko savo tolimiausia kelione į Londona ir Osla 1938 m Tegu aplanke Gdanska kai kuriuos kitus Lenkijos Vokietijos Danijos Svedijos Latvijos uostus Kelioneje jachta uztruko 22 dienas RegatosSu Zalciu karaliene pakeliui į 1937 m Gotlando regata K Vasiliauskas jachtos vadas P Buntinas ir M Empacheris 1935 m Svedijos karaliskasis jachtklubas KSSS Farosund organizavo Pabaltijo valstybiu buriuotoju saskrydį kuriame dalyvauti pakvieciama ir Lietuva Saskrydyje dalyvavo keturios jachtos Tegu buv Gulbe Vytis Gintaras ir Argus Tegu įgula sudare A Patas jachtos vadas Salys Semerys savininkas Simulynas Volmeris Vycio Fricas Buntinas vadas dr Valteris Didzys Gureckas O Mikelaitis T Brakas Argus Kaminskas vadas Berstaitis Kursus Gintaro Marcinkus vadas Babarskis Dautartas Pasibaigus saskrydziui Latvijos buriuotoju sajunga pakviete lietuvius dalyvauti Farosund Ventspilis regatoje Tai buvo pirmasis Lietuvos jachtu startas tarptautineje regatoje Ypatingu rezultatu nebuvo pasiekta Geriausiai pasirode Buntino vadovaujamas Vytis jis uzeme trecia vieta KR 6 8 klaseje nors ir startavo 40 minuciu pavelaves 1936 m liepos men dvi klubo jachtos Ruta ir Gintaras dalyvavo Pernu 30 metu ir Helsinkio Nylandsken jachtklubo 75 metu jubiliejinese regatose 1937 m is jachtklubo jachtu Gotlando regatoje dalyvavo tiktai Zalciu karaliene nes Tegu del vairo gedimo nestartavo Zalciu karaliene sioje regatoje savo klaseje distancija įveike greiciausiai ir uz tai gavo specialu Visbio miesto priza Kitos klubo jachtos Vytis Ruta Gintaras ir Nijole dalyvavo Latvijos buriuotoju sajungos surengtose regatose Ventspilis Liepoja regatoje Nijole uzeme trecia vieta Ruta ketvirta Liepojos trikampio regatoje Vytis uzeme pirma vieta o Ruta antra Tai buvo pirmieji Lietuvos jachtu prizai tarptautinese regatose 1938 m pasibaigus tarptautinei regatai Klaipedoje Ruta dalyvavo Latvijos buriuotoju sajungos rengiamoje regatoje Ventspilis Ryga ir Rygos jachtklubo 60 metu jubiliejaus minejimo regatoje laimedama įvairiu prizu Tais paciais metais Ruta sveciavosi Taline ESYR klubo 50 metu sukakties minejime 1938 m pirmojoje Tautineje olimpiadoje hai klaseje dr Didzys su Ruta laimejo aukso medalį J Deckio vadovaujama jachtklubo jachta Nijole pelne sidabra olimpineje joliu klaseje auksa iskovojo V Kalvaitis su klubo jole Nida bronza gavo L Virkietis su klubo jole Smiltyne TradicijosJachtklubo sezono atidarymas budavo geguzes men per Sekmines Jis buvo iskilmingai svenciamas Punktualiai į uosto aikste iseidavo jachtklubo komodoras Dalyvaudavo ir Klaipedos krasto gubernatorius Visi klubo nariai remejai ir skiperiai sventiskai issipuose baltos kelnes tamsiai melyni svarkai su juodomis sagomis tamsiai melynos kepures su baltu antvalkalu Kas nebudavo su baltom kelnem parade nedalyvaudavo stovedavo nuosaliai Programoje paradas jachtklubo komodoro prakalba jachtu isplaukimas valandelei į marias Vakare Viktorijos saleje organizuojamas vakaras Įejimas su pakvietimas Kiekvienas pakviestasis turejo teise atsivesti sveciu Susesdavo prie atskiru staliuku po 4 6 zmones Grodavo orkestras Is pradziu budavo nemokamai pateikta kavos ir pyragaiciu Po to pagal individualius pageidavimus kiekvienas galejo uzsisakyti ko norejo susimokant uz savo lesas Sokiai uzsitesdavo iki ketvirtos valandos ryto Rudenį spalio men buvado jachtklubo buriavimo sezono uzdarymas su tokiu pat vakaru Viktorijoje Per sezono uzdarymo vakara budavo aptariama ka klubo nariai veiks ziema Buvo tradicija kad kai kurie sudare grupe su slidemis nuvykdavo atsvesti Kaledas Nidoje Blodes restorane Ten budavo paruosti kambariai miegojimui ir uzsakyta bendra vakariene kurios metu budavo iskilmingai atsvenciamas Kaledu vakaras su giesmenis ir eglute Atgal grįzdavo slidemis Kai kurie ziema uzsiimdavo buriavimu ledrogemis Jachtklubo bustineKlaipedos jachtklubo bustine Iki 1935 1936 m visos jachtos stovejo Klaipedos puseje Ziema Klaipedos jachtklubo jachtos budavo laikomos po atviru dangum ant kranto ziemos uoste Tada jos budavo apdengiamos specialiai pasiutu brezentiniu uzdangalu kad neįlytu ir neįsnigtu O vasara jachtos stovejo uosto valdybos prieplaukoje Jachtklubo rastine ir susirinkimu sale buvo Siauriniame rage Nuo 1938 m geguzes 24 d jachtklubo bustineje įsikure ir karo laivo Prezidentas Smetona vadovybe Ji vieneriems metams issinuomojo du kambarius prieskambarį ir virtuve antrame jachtklubui priklausancio pastato aukste 1936 metu pavasarį pastatytas angaras Smiltyneje Tuo paciu laiku buvo iskastas ir su pritaikytomis krantinemis įrengtas baseinas 1936 1937 metu ziema Klaipedos jachtklubo jachtos pirma karta ziemojo naujame elinge Saltiniai Fiziskas auklejimas 1933 m Nr 3 psl 80 Fiziskas auklejimas 1933 m Nr 3 psl 79 114 Tegu po Baltijos jura Jura 1938 m Nr 8 psl 284 Plaukimas į Faerezundo regata Jura 1935 m Nr 1 psl 3 Baltijos buriuotoju lenktynes is Faerezundo į Ventspilį Jura 1935 m Nr 1 psl 22 Musu buriuotoju laimejimai Jura 1937 m Nr 8 psl 243 Pirmoji olimpine regata Jura 1938 m Nr 8 psl 284 Gintautas Surgailis Lietuvos karinis juru laivynas 1935 1940 33 34 psl Archyvuota kopija 2009 05 21 is Wayback Machine projekto LiteraturaZurnalas Jura 1939 m nr 3 Gero Vejo Lietuvos buriavimo istorijos puslapiai Klaipeda S Jokuzio l kla sp 2002 ISBN 9986 31 061 X 34 36 psl