Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
El Miradoras
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| El Miradoras | |
|---|---|
Džiunglių užgožtas Dantos bokštas | |
| El Miradoras | |
| Koordinatės | 17°45′18″ š. pl. 89°55′13″ v. ilg. / 17.75500°š. pl. 89.92028°r. ilg. |
| Vieta | Peteno departamentas, Gvatemala |
| Regionas | Mezoamerika |
| Istorija | |
| Pastatytas | ~IV a. pr. m. e. |
| Sugriautas | III a. |
| Laikotarpis | ikiklasikinis |
| Tauta | majai |
| Informacija | |
| Kasinėjimų datos | nuo 1978 m. |
| Žvalgytas | nuo 1926 m. |
| Vikiteka | VikitekaVikiteka |
El Miradoras (isp. El Mirador) – senovės majų miesto archeologinė vietovė Gvatemaloje, Peteno baseine, 13 km į šiaurės vakarus nuo , netoli Meksikos sienos. Tai vienas didingiausių ir seniausių majų miestų Petene.
Pirmieji gyventojai čia apsigyveno tarp VII ir IV a. pr. m. e., tada vakarinėje grupėje pastatyti pirmieji statiniai bei prasidėjo centrinio akropolio statybos. Jame buvo politinis ir religinis miesto centras. Ikiklasikiniu laikotarpiu El Miradoras buvo be išlygų pats didžiausias Peteno miestas. Spėjama, kad jo tikrasis pavadinimas – Kanalis. Miestą sudarė dvi dalys, sujungtos šventuoju keliu („sakbe“).
El Miradoro išplanavimas nulemtas trijų piramidinių kompleksų (Tigrės, Monoso ir Dantos), įsikūrusių lygiakraščio trikampio viršūnėse, ir centrinio akropolio. Nors miestas statytas jau nuo IV–III a. pr. m. e., didžiausius mastus statybos įgavo apie 150 m. pr. m. e., kai pradėta statyti Tigrės piramidė. Vėliau, apie 100 m. pr. m. e., pradėtas statyti Monosas bei centrinis akropolis. Rytinė miesto grupė išaugo vėliau.
Didžiausias klestėjimo laikotarpis buvo tarp II a. pr. m. e. ir II a. m. e. Tai buvo vienas didžiausių majų monumentalios architektūros kūrinių. Tigrės piramidė buvo 55 m aukščio ir užėmė 19 600 m², statinio tūris buvo 380 000 m³, t. y., 6 kartus daugiau nei I šventykla Tikalyje. Dar didesnė yra Dantos piramidė rytiniame komplekse: ji pastatyta ant tikros kalvos, turi terasas, estradas. Danta virš apylinkių iškyla per 72 m, jos bendras tūris 2 mln. m³. Nuo jos viršūnės galima užvysti Kalakmulį. Vakarų akropolis sudėtingos struktūros, sudarytas iš keleto piramidžių, ir pailgų karališkųjų statinių, pastatytų ant 8 m platformos. Greta rasta stelų liekanų. Visa vakarinė grupė buvo gerai įtvirtina, ją supo 1270 m ilgio, 20 m pločio ir 4–6 m aukščio siena. Anapus sienos iškastas 5–6 m pločio, 2,5 m gylio gynybinis griovys. Įrengtas specialus praėjimas sakbei.
200–250 m. El Miradoras, kaip ir Nakbė, prarado savo reikšmę. Miestas palaipsniui apleistas, o Petene ėmė vyrauti Tikalis, Kalakmulis, Uašaktunas. Miestą užgožė džiunglės. Jis buvo atrastas 1926 m., o nuodugnūs tyrinėjimai pradėti nuo 1978 m. Rasta daug Vukub Kakišo atvaizdų, 3 m aukščio ir 4 m ilgio frizas, datuojamas 300 m. pr. m. e. su ir Hunahpu atvaizdais (seniausias majų frizas).
Vietovė yra pavojuje dėl intensyvaus miškų kirtimo, plėšikavimo, gaisrų.
- Džiunglėmis užžėlusi Tigrė
- Piramidės papėdė
- Stela
- Čultunas
Žinomi valdovai
Kan dinastija:
- „Dangaus kelėjas“ (396 m. pr. m. e. – ?)
- Tah Čam Kiničas (Tah Ch’am? Kinich)
- Čankal Čak Čapatas (Chanal Chak Chapa’t) (? – 322)
- Čak Kimas/Bakas (Chak? Kim/Bak) (322–296)
- Čak […] (Chak […]) (296 – prieš 266)
- Ča Kimas/Baka (Ch’a Kim/Bak) (281–234)
- […] A Ši ([…] A Xi) (234–194)
- Čak Kajus (Chak? Kay) (194–176)
- Ahkab Ohl Bahlamas/Hišas (Ahk’ab Ohl Bahlam/Hix) (176 – ?)
- Juhknom Činas (Yuhknoom Ch’een) (? – 172)
- Kab Kaan Ka Kan Va (K’ab? Ka’an Ka Kan Wa) (172–163)
- Jukom […] Kakas/Bucas (Yukom […] K’ak/Butz') (163–156)
- Juhknom Jičaak Kakas/Bucas (Yuhknoom Yich’aak K’ahk'/Butz') (156–149)
- Jukom Ek Ti Kaan Na (Yukom-Ek'-Ti-Ka’an-Na) (149–108)
- Tahom Ukab Kakas/Bucas (Tahom U’kab K’ak/Butz') (108 – 78)
- Kakas/Bucas […] „Casper“ (K’ak/Butz' […] «Casper») (78–33)
- U […] Kaan La (U […] Ka’an La) (33 m. pr. m. e.–7 m. m. e.)
- Jukom […] Kaan Na (Yukom […] Ka’an-Na) (7–16)
- U […] (U […], „Susivijusi gyvatė“) (16–?)
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie El Miradoras, Kas yra El Miradoras? Ką reiškia El Miradoras?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais El MiradorasDziungliu uzgoztas Dantos bokstasEl MiradorasKoordinates 17 45 18 s pl 89 55 13 v ilg 17 75500 s pl 89 92028 r ilg 17 75500 89 92028Vieta Peteno departamentas GvatemalaRegionas MezoamerikaIstorijaPastatytas IV a pr m e Sugriautas III a Laikotarpis ikiklasikinisTauta majaiInformacijaKasinejimu datos nuo 1978 m Zvalgytas nuo 1926 m Vikiteka VikitekaVikiteka El Miradoras isp El Mirador senoves maju miesto archeologine vietove Gvatemaloje Peteno baseine 13 km į siaures vakarus nuo netoli Meksikos sienos Tai vienas didingiausiu ir seniausiu maju miestu Petene Pirmieji gyventojai cia apsigyveno tarp VII ir IV a pr m e tada vakarineje grupeje pastatyti pirmieji statiniai bei prasidejo centrinio akropolio statybos Jame buvo politinis ir religinis miesto centras Ikiklasikiniu laikotarpiu El Miradoras buvo be islygu pats didziausias Peteno miestas Spejama kad jo tikrasis pavadinimas Kanalis Miesta sudare dvi dalys sujungtos sventuoju keliu sakbe El Miradoro isplanavimas nulemtas triju piramidiniu kompleksu Tigres Monoso ir Dantos įsikurusiu lygiakrascio trikampio virsunese ir centrinio akropolio Nors miestas statytas jau nuo IV III a pr m e didziausius mastus statybos įgavo apie 150 m pr m e kai pradeta statyti Tigres piramide Veliau apie 100 m pr m e pradetas statyti Monosas bei centrinis akropolis Rytine miesto grupe isaugo veliau Didziausias klestejimo laikotarpis buvo tarp II a pr m e ir II a m e Tai buvo vienas didziausiu maju monumentalios architekturos kuriniu Tigres piramide buvo 55 m aukscio ir uzeme 19 600 m statinio turis buvo 380 000 m t y 6 kartus daugiau nei I sventykla Tikalyje Dar didesne yra Dantos piramide rytiniame komplekse ji pastatyta ant tikros kalvos turi terasas estradas Danta virs apylinkiu iskyla per 72 m jos bendras turis 2 mln m Nuo jos virsunes galima uzvysti Kalakmulį Vakaru akropolis sudetingos strukturos sudarytas is keleto piramidziu ir pailgu karaliskuju statiniu pastatytu ant 8 m platformos Greta rasta stelu liekanu Visa vakarine grupe buvo gerai įtvirtina ja supo 1270 m ilgio 20 m plocio ir 4 6 m aukscio siena Anapus sienos iskastas 5 6 m plocio 2 5 m gylio gynybinis griovys Įrengtas specialus praejimas sakbei 200 250 m El Miradoras kaip ir Nakbe prarado savo reiksme Miestas palaipsniui apleistas o Petene eme vyrauti Tikalis Kalakmulis Uasaktunas Miesta uzgoze dziungles Jis buvo atrastas 1926 m o nuodugnus tyrinejimai pradeti nuo 1978 m Rasta daug Vukub Kakiso atvaizdu 3 m aukscio ir 4 m ilgio frizas datuojamas 300 m pr m e su ir Hunahpu atvaizdais seniausias maju frizas Vietove yra pavojuje del intensyvaus misku kirtimo plesikavimo gaisru Dziunglemis uzzelusi Tigre Piramides papede Stela CultunasZinomi valdovaiKan dinastija Dangaus kelejas 396 m pr m e Tah Cam Kinicas Tah Ch am Kinich Cankal Cak Capatas Chanal Chak Chapa t 322 Cak Kimas Bakas Chak Kim Bak 322 296 Cak Chak 296 pries 266 Ca Kimas Baka Ch a Kim Bak 281 234 A Si A Xi 234 194 Cak Kajus Chak Kay 194 176 Ahkab Ohl Bahlamas Hisas Ahk ab Ohl Bahlam Hix 176 Juhknom Cinas Yuhknoom Ch een 172 Kab Kaan Ka Kan Va K ab Ka an Ka Kan Wa 172 163 Jukom Kakas Bucas Yukom K ak Butz 163 156 Juhknom Jicaak Kakas Bucas Yuhknoom Yich aak K ahk Butz 156 149 Jukom Ek Ti Kaan Na Yukom Ek Ti Ka an Na 149 108 Tahom Ukab Kakas Bucas Tahom U kab K ak Butz 108 78 Kakas Bucas Casper K ak Butz Casper 78 33 U Kaan La U Ka an La 33 m pr m e 7 m m e Jukom Kaan Na Yukom Ka an Na 7 16 U U Susivijusi gyvate 16