Šuolis į aukštį

Šuolis į aukštį – lengvosios atletikos rungtis, kurioje sportininkai turi įveikti kuo didesnį aukštį, šokdami atsispyrę nuo žemės ir nekliudę aukščio kartelės. Rungtis buvo įtraukta į pirmąsias 1896 m. vasaros olimpines žaidynes Graikijos sostinėje Atėnuose ir nuo to laiko vykdyta visose olimpiadose ir pasaulio čempionatuose. 1900–1912 m. olimpinėse žaidynėse taip pat buvo paplitusi šuolio į aukštį stovint rungtis. Šuolis į aukštį yra priskiriamas tiek žiemos, tiek vasaros sezonų rungtims. Pasaulio rekordai priklauso Javier Sotomayor iš Kubos (2,45 m) ir iš Bulgarijos (2,09 m). Abu rekordai pasiekti atviro stadiono varžybose. Šiandieninėse varžybose visi atletai naudoja fosbury techniką.

Istorija

Pirmosios šuolio į aukštį varžybos įvyko XIX a. Škotijoje. Jose sportininkai naudojo žirklių techniką. XX a. šuolio technikos pradėjo kisti. Pirmasis atsisakęs žirklių tipo šuolio buvo JAV-Airijos lengvaatletis ir pasiekė 1,97 m pasaulio rekordą.

1896 m. olimpinėse žaidynėse visus medalius pelnė JAV atstovai. Pirmuoju olimpiniu čempionu tapo Ellery Clark. 1928 m. apdovanota pirmoji olimpinė čempionė. Ją tapo iš Kanados, kuri taip pat pasiekė ir pasaulio rekordą. Pirmajame 1983 m. pasaulio čempionate aukso medalius abiejų lyčių rungtynėse nuskynė Tarybų Sąjungos atstovai: ir .

Varžybų eiga

Šuolio į aukštį taisyklės yra analogiškos šuolio su kartimi taisyklėms. Sportininkai privalo pasiekti kuo didesnį aukštį, šokdami virš konstrukcijos su kartele. Pašokus žemiau kartelės arba šuolio metu numetus ją – rezultatas neįskaitomas. Olimpiadoje ir pasaulio čempionate vykdomi pusfinaliai. Jų metu sportininkas, norėdamas patekti į finalą turi įvykdyti numatytą normatyvą. Jeigu įvykdžiusių normatyvą yra per mažai (dažniausiai reglamentas reikalauja 12 sportininkų), tuomet likusias vietas užpildo geriausius rezultatus parodę sportininkai. Lietuvos čempionate ir kituose smulkesniose varžybose pusfinalių nebūna. Šuolininkai neprivalo vykdyti kiekvieno šuolio, kokiame aukštyje šoks, sportininkai gali pasirinkti patys. Tris kartus iš eilės neįveikęs aukščio – sportininkas pasitraukia iš tolesnių varžybų. Sportininko klaidos skaičiuojamos iš eilės, neatsižvelgiant į aukštį. Pavyzdžiui: jeigu sportininkas du sykius neįveikė 1,95 m aukščio ir pasirinko 1,97 m aukštį, jis vis tiek turi tik vieną bandymą. Sportininkai įveikę tą patį aukštį skirstomi pagal klaidų kiekį, pavyzdžiui:

Atletas	1,87	1,90	1,93	1,96	1,99	2,02	Aukštis	Vieta
A	-	-	XO	XO	XO	XXX	1,99	1
B	O	-	O	O	XXX		1,96	3
C	O	-	XO	XO	X--	XX	1,96	4
D	-	XO	O	XXO	XXO	XXX	1,99	2
E	-	-	-	XXX			—	5

Geriausi šuolininkai į aukštį

Vyrai (stadionas)

Vieta	Rekordas	Sportininkas	Šalis	Metai
1.	2,45	Javier Sotomayor	Kuba	1993
2.	2,42		Švedija	1987
3.	2,41		Sovietų Sąjunga	1985
4.	2,40		Sovietų Sąjunga	1985
			Rumunija	1990
			Jungtinės Amerikos Valstijos	1991
			Rusija	2000
8.	2,39		Kinija	1984
			Jungtinės Amerikos Valstijos	1989
10.	2,38		Sovietų Sąjunga	1987
			Sovietų Sąjunga	1988
			Serbija	1993
			Bahamos	1995
			Lenkija	1996
			Pietų Afrikos Respublika	2005
			Ukraina	2005
			Rusija	2008

Moterys (stadionas)

Vieta	Rekordas	Sportininkė	Šalis	Metai
1.	2.10		Ukraina	2024
2.	2,09		Bulgarija	1987
3.	2,08	Blanka Vlašić	Kroatija	2009
	2,07		Bulgarija	1984
4.	2,06		Švedija	2003
			Pietų Afrikos Respublika	2003
			Rusija	2004
			Vokietija	2009
8.	2,05		Sovietų Sąjunga	1984
			Vokietija	1991
			Ukraina	1995
			Belgija	2008
			Jungtinės Amerikos Valstijos	2010

Vyrai (maniežas)

Vieta	Rekordas	Sportininkas	Šalis	Metai
1.	2,43	Javier Sotomayor	Kuba	1989
2.	2,42		Vakarų Vokietija	1988
3.	2,41		Švedija	1987
4.	2,40		Jungtinės Amerikos Valstijos	1991
			Švedija	2005
			Rusija	2009
7.	2,39		Vakarų Vokietija	1985
			Vokietija	1991
9.	2,38		Sovietų Sąjunga	1987
			Sovietų Sąjunga	1987
			Jungtinė Karalystė	1994
			Vokietija	1994
			Rumunija	1995
			Jungtinės Amerikos Valstijos	2000
			Rusija	2005
			Švedija	2007

Moterys (maniežas)

Vieta	Rekordas	Sportininkė	Šalis	Metai
1.	2,08		Švedija	2006
2.	2,07		Vokietija	1992
3.	2,06		Bulgarija	1988
		Blanka Vlašić	Kroatija	2010
5.	2,05		Belgija	2007
			Vokietija	2009
7.	2,04		Vokietija	1995
			Rusija	2003
			Rusija	2004
10.	2,03		Sovietų Sąjunga	1983
			Rumunija	1999
			Rusija	2002

Lietuvos šuolininkai į aukštį

Šioje rungtyje nacionaliniai rekordai priklauso (2,34 m) ir Airinei Palšytei (2,01 m). Šalies šuolininkai į aukštį stambiausiose tarptautinėse varžybose pasirodė dar Tarybų Sąjungos laikais. Olimpinėse žaidynėse dalyvavęs pirmasis Lietuvos šuolininkas į aukštį buvo Kęstutis Šapka. Įveikęs 2,15 m aukštį jis pasidalijo 12-13 vietas. Kitas lengvaatlečių pasirodymas Olimpiadoje buvo jau po valstybingumo atkūrimo. 2012 m. Europos lengvosios atletikos čempionate Lietuvos šuolininkas į aukštį Raivydas Stanys pelnė sidabro medalį (2,31 m). 1992 m. vasaros olimpinėse žaidynėse pirmąja nepriklausomos šalies atstove tapo Nelė Savickytė (vėliau Žilinskienė). Ji šaliai atstovavo net tris kartus. 1993 m. Universiadoje Žilinskienė pelnė sidabro medalį. Dar viena olimpietė buvo Karina Vnukova. Ji 2008 m. vasaros olimpinėse žaidynėse liko 23 vietoje. Pasaulio čempionate daugkartinė ir vienintelė dalyvė buvo Nelė Žilinskienė. Ji taip pat parvežė ir Europos čempionato bronzą. Nuo 2010 m. puikius rezultatus demonstruoja ir šaliai tarptautinio lygio varžybose atstovauja Airinė Palšytė. Ji ne tik pakartojo Nelei Žilinskienei priklausantį rekordą, bet ir 2017 m. sausio mėnesį jį pagerino 2 centimentrais.

Nuorodos

Vikiteka: Šuolis į aukštį – vaizdinė ir garsinė medžiaga

• Visų laikų geriausi vyrai (stadionas) (IAAF)
• Visų laikų geriausios moterys (stadionas) (IAAF)
• Visų laikų geriausi vyrai (maniežas) (IAAF)
• Visų laikų geriausios moterys (maniežas) (IAAF)