Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
55 59 27 š pl 21 31 05 r ilg 55 990861 š pl 21 518046 r ilg 55 990861 21 518046 Vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės mu
Vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejus
55°59′27″š. pl. 21°31′05″r. ilg. / 55.990861°š. pl. 21.518046°r. ilg.
| Vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejus | |
|---|---|
| Įkurtas | 1969 m. |
| Vieta | Motiejaus Valančiaus g. 9, Nasrėnai |
| Tematika | memorialinis muziejus |
| Interneto svetainė | mvalanciausmuziejus.lt |
Vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejus – memorialinis muziejus, įsikūręs Kretingos rajono savivaldybėje, Nasrėnauose. Jo veikla susijusi su vyskupo Motiejaus Valančiaus (1801 – 1875) asmenybės, kūrybinio palikimo saugojimu, puoselėjimu ir perdavimu šiuolaikiniam žmogui. Tai – valstybės saugomas kultūros paveldo objektas.
Istorija
1901 m., pasitinkant 100-ąsias vysk. M. Valančiaus gimimo metines, pirmą kartą susidomėta jo gimtinės vieta: „Mykolo Valančiaus, vyskupo tėvo, butas stovėjo mažne prie pat kelio iš Kretingos į Salantus, už poros varstų neprivažiavus Kalnalio“. 1967 m. ieškoti M. Valančiaus gimtosios sodybos vietos ėmėsi Kretingos kraštotyros muziejaus direktorius Juozas Mickevičius, kraštotyrininkas Ignas Jablonskis bei iš šio krašto kilęs fizikas akademikas Adolfas Jucys. Tyrėjų ir kaimo gyventojų bendra nuomonė buvo tokia, jog toje vietoje, kurioje kadaise gyveno Valančiai, stovi Antano ir Barboros Milašių sodyba. Sodybą archeologiškai ištyręs I. Jablonskis sudarė jos planą, kuriame nurodė esamų ir buvusių pastatų vietas, pažymėjo ir kalvės vietą, nes vyskupo tėvas buvo kalvis.
1969 m. pradžioje sodyboje pastatytas paminklinis akmuo, atgabentas iš melioruojamų Tintelių kaimo laukų, ant kurio pritvirtinta metalinė lenta su užrašu: „Šioje sodyboje 1801 m. vasario 16 d. gimė rašytojas Motiejus Valančius“. Muziejaus atidarymo šventė įvyko 1969 m. vasario 19 d. Patalpas suteikė Antanas ir Barbora Milašiai: savo name jie užleido vieną kambarį, o kieme – klėtelę, kurioje buvo parengta etnografinė ekspozicija.
Iki 1990 m. muziejus buvo Kretingos muziejaus filialas ir vadinosi rašytojo M. Valančiaus memorialiniu muziejumi. Nuo 1990 m. – pavaldus Kūlupėnų seniūnijai, kurios teritorijoje jis ir veikia. 1996 m. įregistruotas Kretingos rajono savivaldybėje, nes savivaldybė yra šio muziejaus steigėja. Oficialus pavadinimas – Vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejus. 1999 m. lapkričio 4 d. įregistruotas Lietuvos kultūros ministerijoje kaip savivaldybės biudžetinė įstaiga. 2005 m. vasario 24 d. Kretingos r. savivaldybės tarybos sprendimu buvo patvirtinti nauji muziejaus nuostatai, muziejus tapo viešasis juridinis asmuo, turintis savivaldybės muziejaus statusą, nuostatus, antspaudą ir kt.
Ekspozicija
Muziejus renka, kaupia, saugo, populiarina eksponatus, liudijančius apie Žemaičių vyskupo Motiejaus Valančiaus gyvenimą ir įvairiapusę veiklą, jo darbus 1850 – 1875 m.: eksponuojamos M. Valančiaus knygelės, autentiški 1848 m. išleisti abu „Žemaičių vyskupystės“ tomai, asmeniniai daiktai – stalo įrankiai, sofa, kuria jis naudojosi gyvendamas Varniuose, stalo servetėlė, nuotraukos, skrynia, kurią 1868 m. M. Valančius padovanojo knygnešiui Pranciškui Straupui (Stropui), vyskupo portretas, išsiuvinėtas tautodailininkės J. Gindulienės, įvairūs dokumentai ir kiti vertingi kultūros paveldo objektai. Vertingas muziejaus sukauptas Žemaitijos ir Kūlupėnų krašto etnografijos savitumą atskleidžiančių eksponatų rinkinys.
2001 m. ekspozicija atnaujinta: įsigyti nauji ekspoziciniai baldai, parengtas naujas ekspozicijos teminis planas.
Klėtelė
Sodyboje senųjų pastatų beveik nėra, išlikusi tik įdomi XVIII a. pab. penkių kamarų klėtelė, stogastulpis, keli šuliniai. 1998 m. rudenį klėtelė restauruota Kūlupėnų sen. komunalinės tarnybos darbuotojų, kuriuos konsultavo kūlupėniškis J. Lukauskas, o medžio restauravimo darbus atliko kūlupėniškis A. Lubys. Tuomet stogui buvo grąžinta pirminė jo forma: su čiukuru, apdengtas ilginiais šiaudais. 2016 m. stogas uždengtas nendrėmis. Penkių kamarų klėtelėje įrengtos etnografinės ekspozicijos: šeimininkės svirnelis, mergos kamara, grūdinė, rakandų kamara.
Veikla
Pagal esančių rinkinių rūšį M. Valančiaus gimtinės muziejus priskiriamas prie memorialinių muziejų. Toks muziejus unikalus autentiška, etnografine aplinka. Muziejaus edukacinė, projektinė veikla, kiti renginiai yra skirti žemaitiškų tradicijų, papročių, žemaičių kalbos puoselėjimui ir saugojimui. Todėl muziejus atlieka ne tik savo pagrindines muziejaus funkcijas, bet ir tenkina bendruomenės socialinius poreikius: rengia tradicinius renginius, Kalvarijos Kalnų giedojimus, Atvelykio šventes vaikams, valstybinių švenčių minėjimus, nuolat bendrauja su Kūlupėnų bendruomene, nes Nasrėnų kaimo branduolys yra jos dalis. Senosios kartos žmonės išlaikė daug papročių, tradicijų, atsimena tėvų ir senelių patiekalų receptų, žaidimų, kuriuos stengiamasi atgaivinti muziejuje. Muziejus rengia keičiamas parodas, plėtoja edukacinę veiklą, organizuoja kultūrinius ir kitus renginius.
Nuo 1994 m. kasmet organizuojama Vyskupo Motiejaus Valančiaus raštų meninio skaitymo šventė, į kurią kviečiami dalyviai iš visos Lietuvos. Nuo 1999 m. vyksta Klaipėdos universiteto profesoriaus Petro Bielskio inicijuotos Klojimo teatrų šventės. Nuo 2006 m. vykdyti jaunimo edukaciniai projektai „Audimo mokyklėlė“, „Mokomės žaisti senolių žaidimus“. Rengiama tradicinė Bulvių šventė su patiekalų degustavimu. Vyksta įvairūs edukaciniai užsiėmimai. Mokoma žaisti senovinius žaidimus.
Muziejus bendradarbiauja su kitais muziejais deponuojant eksponatus ekspozicijai ir parodoms, su rajono kultūros, švietimo įstaigomis, tautodailininkais.
Nasrėnuose pabuvojo žmonės iš visų pasaulio kraštų – Japonijos, Naujosios Zelandijos, Vokietijos ir kt. Per 2020 m. muziejų aplankė 1,2 tūkst. lankytojų iš Lietuvos ir užsienio.
Skulptūros
1970 m. prie kelio, vedančio į vyskupo gimtinės sodybą – muziejų, atvykstančius pasitinka žemaičio tautodailininko Vytauto Majoro sukurta skulptūra „Palangos Juzė“ (restauruota 1987, 2007 m.). Ji tapo šio muziejaus simboliu.
Šalia klėtelės stovėjo senas stogastulpis. 1985 m. stogastulpis buvo naujai sukurtas pagal sunykusio senojo pavyzdį, naujai padaryta vėtrungė-saulutė. Restauravo V. Stončius, metalinę dalį padarė A. Bimba. 2008 m. M. Valančiaus stogastulpis vėl restauruotas salantiškio tautodailininko Alioyzo Pociaus firmos, darbus atliko nasrėniškis R. Kazakevičius.
1997 – 2011 m. muziejaus sodyboje pastatytos 9 tautodailininkų skulptūros. Vieną iš jų, skirtą 1831 m. ir 1863 m. sukilėliams, sukūrė kretingiškis tautodailininkas Adolfas Andriejus Viluckis. Salantiškis Liudas Ruginis savo kūrinį paskyrė M. Valančiaus švietėjiškai veiklai. Kretingiškis Steponas Žiubrys įamžino Nasrėnus, o Gediminas Staškauskas – M. Valančiaus blaivybės sąjūdį. Ne viena skulptūra sukurta ir pastatyta Alfonso Skiesgilo: M. Valančiaus kūrinių personažams Mikei Melagėliui bei Guviam Vincei, skulptūra „Bulvei Žemaitijoje 200 metų“ pagal kūrinį „Nauji išmoniai“ iš knygos „Pasakojimas Antano Tretininko“, skulptūra „Angeliukas“ ir meninė muziejaus rodyklė. Tautodailininkas Raimundas Puškorius skulptūrą paskyrė M. Valančiaus tėvų atminimui.
Ąžuolynas
Sodyboje M. Valančiaus ir dar senesnius laikus mena klevas. Muziejaus vadovas Algirdas Čėsna jau nuo 1988 m. svajojo pasodinti M. Valančiaus ąžuolyną. 1995 m. spalio 17 d., 2 hektarų sklype po atviru dangumi pradėtas sodinti 200 ąžuoliukų parkas. Ąžuolyną sodino visa Lietuva: čia žaliuoja M. Valančiaus giminių medeliai, poetės Meilės Kudarauskaitės, mosėdiškio gydytojo Vaclovo Into, prezidento Valdo Adamkaus bei kitų iškilių žmonių ąžuolai. Sodinta pagal prancūzišką modelį – spinduliu nuo ąžuolyno kryžiaus (aut. R. Puškorius). 2001 m., minint M. Valančiaus 200-ąjį gimimo jubiliejų, parko centre iškilo balta vyskupo skulptūra (aukštis – 3,2 m; skulptorius , architektas Edmundas Giedrimas), 2009 m. pastatytas Lietuvos vardo tūkstantmečio koplytstulpis.
Keletas faktų
1969 m. liepos 15 d. Lietuvos Ministrų Tarybos Nutarimu Nr. 294, M. Valančiaus gimtinės sodyba paskelbta respublikinės reikšmės istorijos paminklu. 1997 m. gruodžio 31 d. Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamento direktoriaus įsakymu Nr. 380, M. Valančiaus gimtinės sodyba (u. k. 10518) – klėtis (u. k. 23221), du šuliniai (u. k. 23222 ir 23223), stogastulpis (u. k. 23224) – paskelbti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto vertybe.
1994 m. muziejaus sodyba aptverta etnografinėmis tvoromis – įkipine ir žiogrių. 2017 m. tvoros atnaujintos.
2009 m. muziejaus įkūrimo 40-mečio proga Algirdas Čėsna parengė ir išleido leidinį „Vyskupo M. Valančiaus gimtinės muziejus“.
2011 m. Nacionalinių vertybių 2011 rinkimuose „Žmogumi istorine asmenybe“ paskelbtas tautos dvasios puoselėtojas Motiejus Valančius. Statulėlę ir nominaciją liudijantį pažymėjimą Vilniaus rotušėje atsiėmė M. Valančiaus gimtinės muziejaus direktorius A. Čėsna.
2019 m. gruodžio 30 d. LGHD Dvasininkų herbų registre patvirtintas ir įregistruotas Motiejaus Valančiaus herbas, registro Nr. DK–1. Atkurto herbo autoriai – Žydrūnas Strumila, Paulius Vaniuchinas. Buvęs salantiškis, šio krašto tyrinėtojas, kultūros mecenatas, Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos kancleris P. Vaniuchinas Žemaičių vyskupo ir rašytojo M. Valančiaus atkurtą herbą su liudijimu 2020 m. įteikė Kretingos savivaldybei. Jis saugomas vyskupo gimtinės muziejuje.
Vadovai
- 1969 – 1975 m. Juozas Mickevičius
- 1980 – 1996 m. Vida Žiogaitė-Kanapkienė
- 1996 – 2016 m. liepos 18 d. Algirdas Čėsna (2018 m. už krikščioniškosios kultūros ir dvasinių vertybių puoselėjimą, sklaidą po mirties apdovanotas Vyskupo Motiejaus Valančiaus atminimo medaliu).
- 2017 m. lapkričio 7 d. – 2024 m. birželio 30 d. Violeta Čėsnienė.
- Nuo 2024 m. liepos 1 d. Romandas Žiubrys.
Šaltiniai
- Vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejus
- Facebook paskyra
- ČĖSNA, Algirdas. M. Valančiaus gimtinės muziejus. Kūrimo istorija ir veikla. 2009.
- Vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejus. Lietuvos integrali muziejų informacinė sistema
- Vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejus. Kretingos Krašto enciklopedija
Išnašos
- TUMAS-VAIŽGANTAS, Juozas. Priduriame keletą biografiškų smulkmenų... Tėvynės sargas, 1901, nr.2–3B, p. 20.
- MERKYS, Vytautas. Motiejus Valančius: tarp katalikiškojo universalizmo ir tautiškumo. Mintis: 1999, p. 53.
- ČĖSNA, Algirdas. M. Valančiaus gimtinės muziejus. Kūrimo istorija ir veikla. 2009, p. 14.
- ČĖSNA, Algirdas. M. Valančiaus gimtinės muziejus. Kūrimo istorija ir veikla. 2009, p. 23.
- KAZITĖNAS, J. M. Valančiaus kriaučius – vėl Nasrėnuose. Švyturys, 1970, spalio 29.
- ČĖSNA, Algirdas. M. Valančiaus gimtinės muziejus. Kūrimo istorija ir veikla. 2009, p. 26.
- Vyskupo Motiejaus Valančiaus sodyba. Kultūros paveldo registras
- Vyskupo Motiejaus Valančiaus sodybos klėtis. Kultūros paveldo registras
- Vyskupo Motiejaus Valančiaus sodybos pirmas šulinys. Kultūros paveldo registras
- Vyskupo Motiejaus Valančiaus sodybos antras šulinys. Kultūros paveldo registras
- Vyskupo Motiejaus Valančiaus sodybos stogastulpis. Kultūros paveldo registras
- VALANČIUTĖ, Vitalija. Vyskupas Motiejus Valančius – vienas iš „Nacionalinės vertybės 2011“ nominantų. Švyturys, 2012, kovo 31, p. 8.
- ŠEŠKEVIČIENĖ, Irena. Atkūrė Motiejaus Valančiaus herbą. Pajūrio naujienos, priedas „Vakarų Lietuva“, 2020, vasario 11, p. 7.
- VAITKIENĖ, Rita. Motiejus Kazimieras Valančius. Genealogija, heraldika ir veksilologija, 2022, nr. 1, p. 55.
- „P. n.“ informacija. Vyskupo Motiejaus Valančiaus atminimo medalis – po mirties. Pajūrio naujienos. 2018, vasario 2, p. 3.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejus, Kas yra Vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejus? Ką reiškia Vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejus?
55 59 27 s pl 21 31 05 r ilg 55 990861 s pl 21 518046 r ilg 55 990861 21 518046 Vyskupo Motiejaus Valanciaus gimtines muziejusĮkurtas 1969 m Vieta Motiejaus Valanciaus g 9 NasrenaiTematika memorialinis muziejusInterneto svetaine mvalanciausmuziejus ltMuziejaus direktorius Algirdas CesnaSkulptura Palangos Juze KleteleEkspozicija M Valanciaus muziejujeEkspozicija M Valanciaus muziejujeKletelejeNasrenai Paminklas ir azuolynas M Valanciui Vyskupo Motiejaus Valanciaus gimtines muziejus memorialinis muziejus įsikures Kretingos rajono savivaldybeje Nasrenauose Jo veikla susijusi su vyskupo Motiejaus Valanciaus 1801 1875 asmenybes kurybinio palikimo saugojimu puoselejimu ir perdavimu siuolaikiniam zmogui Tai valstybes saugomas kulturos paveldo objektas Istorija1901 m pasitinkant 100 asias vysk M Valanciaus gimimo metines pirma karta susidometa jo gimtines vieta Mykolo Valanciaus vyskupo tevo butas stovejo mazne prie pat kelio is Kretingos į Salantus uz poros varstu neprivaziavus Kalnalio 1967 m ieskoti M Valanciaus gimtosios sodybos vietos emesi Kretingos krastotyros muziejaus direktorius Juozas Mickevicius krastotyrininkas Ignas Jablonskis bei is sio krasto kiles fizikas akademikas Adolfas Jucys Tyreju ir kaimo gyventoju bendra nuomone buvo tokia jog toje vietoje kurioje kadaise gyveno Valanciai stovi Antano ir Barboros Milasiu sodyba Sodyba archeologiskai istyres I Jablonskis sudare jos plana kuriame nurode esamu ir buvusiu pastatu vietas pazymejo ir kalves vieta nes vyskupo tevas buvo kalvis 1969 m pradzioje sodyboje pastatytas paminklinis akmuo atgabentas is melioruojamu Tinteliu kaimo lauku ant kurio pritvirtinta metaline lenta su uzrasu Sioje sodyboje 1801 m vasario 16 d gime rasytojas Motiejus Valancius Muziejaus atidarymo svente įvyko 1969 m vasario 19 d Patalpas suteike Antanas ir Barbora Milasiai savo name jie uzleido viena kambarį o kieme kletele kurioje buvo parengta etnografine ekspozicija Iki 1990 m muziejus buvo Kretingos muziejaus filialas ir vadinosi rasytojo M Valanciaus memorialiniu muziejumi Nuo 1990 m pavaldus Kulupenu seniunijai kurios teritorijoje jis ir veikia 1996 m įregistruotas Kretingos rajono savivaldybeje nes savivaldybe yra sio muziejaus steigeja Oficialus pavadinimas Vyskupo Motiejaus Valanciaus gimtines muziejus 1999 m lapkricio 4 d įregistruotas Lietuvos kulturos ministerijoje kaip savivaldybes biudzetine įstaiga 2005 m vasario 24 d Kretingos r savivaldybes tarybos sprendimu buvo patvirtinti nauji muziejaus nuostatai muziejus tapo viesasis juridinis asmuo turintis savivaldybes muziejaus statusa nuostatus antspauda ir kt EkspozicijaMuziejus renka kaupia saugo populiarina eksponatus liudijancius apie Zemaiciu vyskupo Motiejaus Valanciaus gyvenima ir įvairiapuse veikla jo darbus 1850 1875 m eksponuojamos M Valanciaus knygeles autentiski 1848 m isleisti abu Zemaiciu vyskupystes tomai asmeniniai daiktai stalo įrankiai sofa kuria jis naudojosi gyvendamas Varniuose stalo servetele nuotraukos skrynia kuria 1868 m M Valancius padovanojo knygnesiui Pranciskui Straupui Stropui vyskupo portretas issiuvinetas tautodailininkes J Gindulienes įvairus dokumentai ir kiti vertingi kulturos paveldo objektai Vertingas muziejaus sukauptas Zemaitijos ir Kulupenu krasto etnografijos savituma atskleidzianciu eksponatu rinkinys 2001 m ekspozicija atnaujinta įsigyti nauji ekspoziciniai baldai parengtas naujas ekspozicijos teminis planas KleteleSodyboje senuju pastatu beveik nera islikusi tik įdomi XVIII a pab penkiu kamaru kletele stogastulpis keli suliniai 1998 m rudenį kletele restauruota Kulupenu sen komunalines tarnybos darbuotoju kuriuos konsultavo kulupeniskis J Lukauskas o medzio restauravimo darbus atliko kulupeniskis A Lubys Tuomet stogui buvo grazinta pirmine jo forma su ciukuru apdengtas ilginiais siaudais 2016 m stogas uzdengtas nendremis Penkiu kamaru kleteleje įrengtos etnografines ekspozicijos seimininkes svirnelis mergos kamara grudine rakandu kamara VeiklaPagal esanciu rinkiniu rusį M Valanciaus gimtines muziejus priskiriamas prie memorialiniu muzieju Toks muziejus unikalus autentiska etnografine aplinka Muziejaus edukacine projektine veikla kiti renginiai yra skirti zemaitisku tradiciju paprociu zemaiciu kalbos puoselejimui ir saugojimui Todel muziejus atlieka ne tik savo pagrindines muziejaus funkcijas bet ir tenkina bendruomenes socialinius poreikius rengia tradicinius renginius Kalvarijos Kalnu giedojimus Atvelykio sventes vaikams valstybiniu svenciu minejimus nuolat bendrauja su Kulupenu bendruomene nes Nasrenu kaimo branduolys yra jos dalis Senosios kartos zmones islaike daug paprociu tradiciju atsimena tevu ir seneliu patiekalu receptu zaidimu kuriuos stengiamasi atgaivinti muziejuje Muziejus rengia keiciamas parodas pletoja edukacine veikla organizuoja kulturinius ir kitus renginius Nuo 1994 m kasmet organizuojama Vyskupo Motiejaus Valanciaus rastu meninio skaitymo svente į kuria kvieciami dalyviai is visos Lietuvos Nuo 1999 m vyksta Klaipedos universiteto profesoriaus Petro Bielskio inicijuotos Klojimo teatru sventes Nuo 2006 m vykdyti jaunimo edukaciniai projektai Audimo mokyklele Mokomes zaisti senoliu zaidimus Rengiama tradicine Bulviu svente su patiekalu degustavimu Vyksta įvairus edukaciniai uzsiemimai Mokoma zaisti senovinius zaidimus Muziejus bendradarbiauja su kitais muziejais deponuojant eksponatus ekspozicijai ir parodoms su rajono kulturos svietimo įstaigomis tautodailininkais Nasrenuose pabuvojo zmones is visu pasaulio krastu Japonijos Naujosios Zelandijos Vokietijos ir kt Per 2020 m muzieju aplanke 1 2 tukst lankytoju is Lietuvos ir uzsienio Skulpturos1970 m prie kelio vedancio į vyskupo gimtines sodyba muzieju atvykstancius pasitinka zemaicio tautodailininko Vytauto Majoro sukurta skulptura Palangos Juze restauruota 1987 2007 m Ji tapo sio muziejaus simboliu Salia kleteles stovejo senas stogastulpis 1985 m stogastulpis buvo naujai sukurtas pagal sunykusio senojo pavyzdį naujai padaryta vetrunge saulute Restauravo V Stoncius metaline dalį padare A Bimba 2008 m M Valanciaus stogastulpis vel restauruotas salantiskio tautodailininko Alioyzo Pociaus firmos darbus atliko nasreniskis R Kazakevicius 1997 2011 m muziejaus sodyboje pastatytos 9 tautodailininku skulpturos Viena is ju skirta 1831 m ir 1863 m sukileliams sukure kretingiskis tautodailininkas Adolfas Andriejus Viluckis Salantiskis Liudas Ruginis savo kurinį paskyre M Valanciaus svietejiskai veiklai Kretingiskis Steponas Ziubrys įamzino Nasrenus o Gediminas Staskauskas M Valanciaus blaivybes sajudį Ne viena skulptura sukurta ir pastatyta Alfonso Skiesgilo M Valanciaus kuriniu personazams Mikei Melageliui bei Guviam Vincei skulptura Bulvei Zemaitijoje 200 metu pagal kurinį Nauji ismoniai is knygos Pasakojimas Antano Tretininko skulptura Angeliukas ir menine muziejaus rodykle Tautodailininkas Raimundas Puskorius skulptura paskyre M Valanciaus tevu atminimui AzuolynasSodyboje M Valanciaus ir dar senesnius laikus mena klevas Muziejaus vadovas Algirdas Cesna jau nuo 1988 m svajojo pasodinti M Valanciaus azuolyna 1995 m spalio 17 d 2 hektaru sklype po atviru dangumi pradetas sodinti 200 azuoliuku parkas Azuolyna sodino visa Lietuva cia zaliuoja M Valanciaus giminiu medeliai poetes Meiles Kudarauskaites mosediskio gydytojo Vaclovo Into prezidento Valdo Adamkaus bei kitu iskiliu zmoniu azuolai Sodinta pagal prancuziska modelį spinduliu nuo azuolyno kryziaus aut R Puskorius 2001 m minint M Valanciaus 200 ajį gimimo jubilieju parko centre iskilo balta vyskupo skulptura aukstis 3 2 m skulptorius architektas Edmundas Giedrimas 2009 m pastatytas Lietuvos vardo tukstantmecio koplytstulpis Keletas faktu1969 m liepos 15 d Lietuvos Ministru Tarybos Nutarimu Nr 294 M Valanciaus gimtines sodyba paskelbta respublikines reiksmes istorijos paminklu 1997 m gruodzio 31 d Lietuvos Respublikos kulturos ministerijos Kulturos vertybiu apsaugos departamento direktoriaus įsakymu Nr 380 M Valanciaus gimtines sodyba u k 10518 kletis u k 23221 du suliniai u k 23222 ir 23223 stogastulpis u k 23224 paskelbti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto vertybe 1994 m muziejaus sodyba aptverta etnografinemis tvoromis įkipine ir ziogriu 2017 m tvoros atnaujintos 2009 m muziejaus įkurimo 40 mecio proga Algirdas Cesna parenge ir isleido leidinį Vyskupo M Valanciaus gimtines muziejus 2011 m Nacionaliniu vertybiu 2011 rinkimuose Zmogumi istorine asmenybe paskelbtas tautos dvasios puoseletojas Motiejus Valancius Statulele ir nominacija liudijantį pazymejima Vilniaus rotuseje atsieme M Valanciaus gimtines muziejaus direktorius A Cesna 2019 m gruodzio 30 d LGHD Dvasininku herbu registre patvirtintas ir įregistruotas Motiejaus Valanciaus herbas registro Nr DK 1 Atkurto herbo autoriai Zydrunas Strumila Paulius Vaniuchinas Buves salantiskis sio krasto tyrinetojas kulturos mecenatas Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos kancleris P Vaniuchinas Zemaiciu vyskupo ir rasytojo M Valanciaus atkurta herba su liudijimu 2020 m įteike Kretingos savivaldybei Jis saugomas vyskupo gimtines muziejuje Vadovai1969 1975 m Juozas Mickevicius 1980 1996 m Vida Ziogaite Kanapkiene 1996 2016 m liepos 18 d Algirdas Cesna 2018 m uz krikscioniskosios kulturos ir dvasiniu vertybiu puoselejima sklaida po mirties apdovanotas Vyskupo Motiejaus Valanciaus atminimo medaliu 2017 m lapkricio 7 d 2024 m birzelio 30 d Violeta Cesniene Nuo 2024 m liepos 1 d Romandas Ziubrys SaltiniaiVyskupo Motiejaus Valanciaus gimtines muziejus Facebook paskyra CĖSNA Algirdas M Valanciaus gimtines muziejus Kurimo istorija ir veikla 2009 Vyskupo Motiejaus Valanciaus gimtines muziejus Lietuvos integrali muzieju informacine sistema Vyskupo Motiejaus Valanciaus gimtines muziejus Kretingos Krasto enciklopedijaIsnasosTUMAS VAIZGANTAS Juozas Priduriame keleta biografisku smulkmenu Tevynes sargas 1901 nr 2 3B p 20 MERKYS Vytautas Motiejus Valancius tarp katalikiskojo universalizmo ir tautiskumo Mintis 1999 p 53 CĖSNA Algirdas M Valanciaus gimtines muziejus Kurimo istorija ir veikla 2009 p 14 CĖSNA Algirdas M Valanciaus gimtines muziejus Kurimo istorija ir veikla 2009 p 23 KAZITĖNAS J M Valanciaus kriaucius vel Nasrenuose Svyturys 1970 spalio 29 CĖSNA Algirdas M Valanciaus gimtines muziejus Kurimo istorija ir veikla 2009 p 26 Vyskupo Motiejaus Valanciaus sodyba Kulturos paveldo registras Vyskupo Motiejaus Valanciaus sodybos kletis Kulturos paveldo registras Vyskupo Motiejaus Valanciaus sodybos pirmas sulinys Kulturos paveldo registras Vyskupo Motiejaus Valanciaus sodybos antras sulinys Kulturos paveldo registras Vyskupo Motiejaus Valanciaus sodybos stogastulpis Kulturos paveldo registras VALANCIUTĖ Vitalija Vyskupas Motiejus Valancius vienas is Nacionalines vertybes 2011 nominantu Svyturys 2012 kovo 31 p 8 SESKEVICIENĖ Irena Atkure Motiejaus Valanciaus herba Pajurio naujienos priedas Vakaru Lietuva 2020 vasario 11 p 7 VAITKIENĖ Rita Motiejus Kazimieras Valancius Genealogija heraldika ir veksilologija 2022 nr 1 p 55 P n informacija Vyskupo Motiejaus Valanciaus atminimo medalis po mirties Pajurio naujienos 2018 vasario 2 p 3