Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Juozas GirniusGimė 1915 m gegužės 23 d Sudeikiai Utenos apskritisMirė 1994 m rugsėjo 13 d 79 metai BostonasSutuoktinis ė
Juozas Girnius
| Juozas Girnius | |
|---|---|
| Gimė | 1915 m. gegužės 23 d. Sudeikiai, Utenos apskritis |
| Mirė | 1994 m. rugsėjo 13 d. (79 metai) Bostonas |
| Sutuoktinis (-ė) | Ona Penkauskaitė |
| Vaikai | Ramūnas, Kęstutis, Saulius |
| Veikla | lietuvių filosofas egzistencialistas. |
| Alma mater | Vytauto Didžiojo universitetas |
Juozas Girnius (1915 m. gegužės 23 d. Sudeikiuose, Utenos apskritis – 1994 m. rugsėjo 13 d. Bostone; 1995 m. liepos 1 d. palaikai perlaidoti Sudeikiuose) – lietuvių filosofas egzistencialistas.
Biografija
1926 m. Sudeikiuose baigė pradžios mokyklą ir 1928 m. įstojo į Utenos gimnaziją (penktą klasę). Ją baigęs, 1932 m. įstojo į Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Teologijos ir filosofijos fakultetą. Jame studijavo filosofiją. Universitetą baigė 1936 m. Diplominio darbo tema buvo Martinas Haidegeris.
1936–1937 m. tobulinosi Europoje: Liuveno, Freiburgo, Paryžiaus universitetuose. 1939–1940 m., tarnaudamas Lietuvos kariuomenėje, rašė straipsnius „Židiniui“. 1941 m. rugpjūčio mėn. 30 d. laikraštyje „Į Laisvę“ paskelbė straipsnį Idėjiniai nacionalsocializmo pagrindai. 1941–1943 m. Kauno universitete dėstė filosofiją, skaitė egzistencializmo kursą. Karui baigiantis, pasitraukė į Vakarus. Vokietijoje bendradarbiavo leidiniuose „Žiburiai“ ir „Tėviškės garsas“, mokytojavo Niurtingeno ir Švabiš Gmiundo lietuvių stovyklų gimnazijose. Vokietijoje J. Girnius pradėjo rašyti straipsnius į tik pradėtus čia leisti „Aidus“.
1949 m. atvyko į Ameriką, kur apsistojo pas pranciškonus. Prancūzų kalba parašė disertaciją „Laisvė ir būtis. Karlo Jasperso egzistencinė metafizika“, už kurią 1951 m. Monrealio universitetas (Kanada) suteikė filosofijos daktaro laipsnį. Disertacija atskira knyga lietuviškai išleista 1953 m. Brukline.
1952–1969 m. „Lietuvių enciklopedijos“ redaktorius. Nuo 1965 m. redagavo žurnalą „Aidai“. 1963–1967 m. Ateitininkų federacijos vadovas.
Šeima
Susipažino su būsimąja žmona Onute Penkauskaite dirbdamas Kauno universitete. Bronius Nainys rašė, jog Girnių šeima tyro lietuviškumo pavyzdys. Tremtinių stovykloje, Vokietijoje, gimusį sūnų (1945 m. rugsėjo 23 d.) pakrikštijo Ramūno vardu. Vokietijoje 1946 m. lapkričio 25 d. Onutei ir Juozui Girniams gimė antrasis sūnus – Kęstutis. Jauniausias sūnus Saulius gimė Amerikoje 1949 m. gruodžio 23 d.
Filosofinės pažiūros
Išėjęs mokyklą, J. Girnius nuo pat pradžios ypatingu dėmesiu nusikreipė į egzistencinę filosofiją. Licenciato darbe jis analizavo M. Haidegerio filosofiją (dalis išsp. Logos 1936, 81-100 ir 155–180), o doktoranto disertaciją skyrė K. Jasperso filosofijai (La metaphysique existentielle de K. Jaspers). Sutrumpintai ji buvo išspausdinta („Aiduose“ 1951–1952 m.) ir atskirai išleista antrašte „“. Nors ir išsaugojęs kritinę laisvę egzistencializmo atžvilgiu, J. Girnius liko jam giminingas savo nusikreipimu į žmogiškosios būties metafizinę ir moralinę problematiką. „LKMA Suvažiavimo Darbuose“ III, 1939 m. išspausdinta „Egzistencialinė filosofija ir ateities filosofavimo rūpesčiai“.
Vokietijoje parašė kelis studijinius straipsnius ir dvi brošiūras tematika: „Lietuviškojo charakterio problema“ ir „Tautiniai mūsų uždaviniai tremtyje“. Pirmoji brošiūra pateko į Lietuvą ir čia buvo platinama. Taip pat Vokietijoje parašė veikalą „Žmogaus problema technikos amžiuje“. Prasidėjus emigracijos bangai, sutartasis leidėjas nutraukė darbą, ir ši knyga liko rankraštyje.
Įsitraukė į LVS veiklą. Organizavo vienkartinį 40 puslapių LVS leidinį „Tremtinių Lietuva“, kuris pasirodė 1946 m. Šiame leidinyje yra J. Girniaus straipsnis „Demokratija, kaip tautinės vienybės pagrindas, arba Vienybės ideologijos principai“- tai sukurta LVS (vienybininkų) „ideologija“. J. Girnius rašė į B. Brazdžionio redaguojamą lietuvių rašytojų metraštį „Tremties metai“. Tai straipsnis „Kūrybinio originalumo prasmė“ (1947 m).
Persikėlęs į Bostoną įsitraukė į lietuvišką, visuomeninį kultūrinį, mokslinį darbą. Rašė knygas, straipsnius lietuvių spaudai. Buvo vienas iš pirmųjų pagrindinių Juozo Kapočiaus leidžiamos „Lietuvių enciklopedijos“ redaktorių ir straipsnių rengėjų. Dalyvavo įvairiuose renginiuose, skaitė paskaitas apie kultūrą bei tautiškumą.
J. Girniaus filosofijoje susilydo trys ideologinės srovės: egzistencializmas, katalikybė ir lietuviškasis tautiškumas. Jis pats savo pažiūras apibūdino kaip teistinį egzistencializmą. Jis nepripažino neotomizmo; didesnę trauką jautė amžiniesiems klausimams. „Filosofiją laikau savitu mąstymu, nesusietu nei su teologija, nei su mokslais“ – rašė jis.
J. Girnius išskirtinis filosofas, sugebėjęs savaip perteikti žmogaus egzistencijos dramatizmą. J. Girnius nesirėmė nusistovėjusiomis doktrinomis, jam svarbiausias dalykas atrasti pažinimo ištakas. Žmogus, pagal Girnių, yra daugiau, nei gamtinė būtybė ir yra nespecializuota. Nepaisant gamtinio skurdumo, žmogui suteikti kiti išlikimo ginklai – laisvė ir gebėjimas kurti. Žmogiškoji kūryba, nėra kūrimas iš nieko – tai duotos gamtinės medžiagos naujas apipavidalinimas pagal vidines žmogaus galimybes. Kuo pažinimas yra gilesnis- tuo daugiau galimybių.
Jis tęsė S. Šalkauskio filosofijos tradiciją: svarbiausiu apmąstymų objektu pasirinkdamas kultūrą, tvirtino, kad dvasinė kultūra yra tikrasis vienintelis ir integruojantis tautiškumo turinys. J. Girniui rūpėjo pasaulio kultūros tautinė įvairovė. Gilinosi į nacionalinio charakterio problematiką. Parašęs brandžius veikalus apie laisvę, tautą, krikščionybę ir ateizmą, jis formavo ir tebeformuoja lietuvių mintis bei idėjines nuostatas ne tik emigracijoje, bet ir Lietuvoje.
J. Girniaus egzistencializmo samprata
Kad ir neigė esąs tomistu, J. Girnius egzistencializmą kritikavo būtent iš tomistinių pozicijų. Jis iškelia esminį klausimą – niekas ar Dievas? Ir parodo, kad, pagal Haidegerį, žmogus yra imanentinė ir todėl savyje uždara būtybė be vidinių savosios būties pagrindų. Tačiau ir aukščiau jo nieko nėra – tad tai žmogaus be Dievo filosofija. O tai J. Girniui nėra priimtina.
J. Girnius parodė ir Karlo Jasperso prieštaringumą. Būdamas moralia filosofija, egzistencializmas kartu skelbia laisvą tikėjimą, o tai negrindžia kelio pozityviai etikai. Kiekvienas tampa tiek morališkai teisus, kiek lieka ištikimas savo įsitikinimams. Tačiau tada tampa teisus ir aklai remiantis klaidingą ar net pavojingą idėją.
Girniaus egzistencinis rūpestis nukreiptas ne į patį Dievą, o į žmogų, kuris visas pasinėręs į laikinybės sąmonę, t. y. žmogus be Dievo. Turbūt todėl jo filosofija paženklinta nerimu ir tragizmu.
Tuo tarpu Girnius leidžia savo filosofijos Dievui būti numarinamam tūkstančius kartų, bet jo tikėjimas visa pakelia ir su nerimu žvelgia į žmogų be Dievo. Teigia jog šiurpus yra gyvenimas be Dievo, bet dar šiurpesnis gyvenimas su Dievu, jeigu jo nėra. Tikinčiojo egzistencija tokiu atveju būtų pasibaisėtina saviapgaulė. Girnius neatmeta galimybės Dievą žmogui pažinti protu. Filosofas suvokia Dievo klausimą kaip kiekvieno žmogaus pagrindinį egzistencinį rūpestį. Apsisprendimas Dievo atžvilgiu nulemia žmogaus požiūrį į patį save. Girnius pripažįsta, kad ne kiekvienas pažinimas yra ir tiesos pažinimas, tačiau kritikuoja skepticizmą, nes, anot jo, tai, jog žmogus gali klysti, nereiškia, kad visada tenka klysti, kad niekada žmogus negali atskleisti tiesos. Sistemingiausiai egzistencinės tiesos kaip laisvo tikėjimo sampratą, anot filosofo, išplėtojo K. Jaspersas loginės ir moralinės, mokslinės ir metafizinės tiesos skyrime. Jis nepriima Jasperso egzistencinės tiesos sampratos, pagrįstos asmenine ištikimybe. Išdavimas nepaliečia pačios tiesos.
Tad ir išsižadėjimas neįrodo jos klaidingumo. Anot Girniaus, žmogui laisvė užuot buvusi duota nuo gimimo, yra tik galimybė leidžianti pakilti egzistencijos rangu. Žmonės ne gimsta laisvi, o privalo laisvi tapti. Girnius teigia, jog laisvė yra tai, kas žmogų padaro žmogumi. Pašauktas save sukurti, žmogus niekada nėra užbaigtas, nes neįmanoma pasiekti tobulybę visam laikui.
Bibliografija
- Idėjiniai nacionalsocializmo pagrindai Archyvuota kopija 2016-03-04 iš Wayback Machine projekto., 1941,
- Šiandieninio netikėjimo psichologija, 1946,
- Liberalizmas ir krikščionybė // Lietuviškasis liberalizmas, red. V. Kavolis, 1958,
- Tauta ir tautinė ištikimybė, 1961,
- Žmogus be Dievo, 1964,
- Istorinė krikščionių atsakomybė, 1964,
- Idealas ir laikas, 1966,
- Pranas Dovydaitis , 1975.
- Prof. dr. Stasio Šalkauskio mokslinis palikimas, studija, 1990 m.
- Raštai, 4 tomai, Mintis, 1991–2002.
- Lietuviškojo charakterio problema // Metai, Nr. 11, 1991,
- Žmogaus problema technikos amžiuje, 1998.
Literatūra
- A. Vasiliauskienė. Žvilgsnis į Juozą Girnių, 1995 m.
Šaltiniai
- Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 150 psl.
- A. Vasiliauskienė „Žvilgsnis į Juozą Girnių“, 1995 (p. 24-25, p. 41-43)
Nuorodos
- Mokslai.lt[neveikianti nuoroda]
- Aidai.us
Vikicitatos
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Juozas Girnius, Kas yra Juozas Girnius? Ką reiškia Juozas Girnius?
Juozas GirniusGime 1915 m geguzes 23 d Sudeikiai Utenos apskritisMire 1994 m rugsejo 13 d 79 metai BostonasSutuoktinis e Ona PenkauskaiteVaikai Ramunas Kestutis SauliusVeikla lietuviu filosofas egzistencialistas Alma mater Vytauto Didziojo universitetas Juozas Girnius 1915 m geguzes 23 d Sudeikiuose Utenos apskritis 1994 m rugsejo 13 d Bostone 1995 m liepos 1 d palaikai perlaidoti Sudeikiuose lietuviu filosofas egzistencialistas Biografija1926 m Sudeikiuose baige pradzios mokykla ir 1928 m įstojo į Utenos gimnazija penkta klase Ja baiges 1932 m įstojo į Vytauto Didziojo universiteto VDU Teologijos ir filosofijos fakulteta Jame studijavo filosofija Universiteta baige 1936 m Diplominio darbo tema buvo Martinas Haidegeris 1936 1937 m tobulinosi Europoje Liuveno Freiburgo Paryziaus universitetuose 1939 1940 m tarnaudamas Lietuvos kariuomeneje rase straipsnius Zidiniui 1941 m rugpjucio men 30 d laikrastyje Į Laisve paskelbe straipsnį Idejiniai nacionalsocializmo pagrindai 1941 1943 m Kauno universitete deste filosofija skaite egzistencializmo kursa Karui baigiantis pasitrauke į Vakarus Vokietijoje bendradarbiavo leidiniuose Ziburiai ir Teviskes garsas mokytojavo Niurtingeno ir Svabis Gmiundo lietuviu stovyklu gimnazijose Vokietijoje J Girnius pradejo rasyti straipsnius į tik pradetus cia leisti Aidus 1949 m atvyko į Amerika kur apsistojo pas pranciskonus Prancuzu kalba parase disertacija Laisve ir butis Karlo Jasperso egzistencine metafizika uz kuria 1951 m Monrealio universitetas Kanada suteike filosofijos daktaro laipsnį Disertacija atskira knyga lietuviskai isleista 1953 m Brukline 1952 1969 m Lietuviu enciklopedijos redaktorius Nuo 1965 m redagavo zurnala Aidai 1963 1967 m Ateitininku federacijos vadovas SeimaSusipazino su busimaja zmona Onute Penkauskaite dirbdamas Kauno universitete Bronius Nainys rase jog Girniu seima tyro lietuviskumo pavyzdys Tremtiniu stovykloje Vokietijoje gimusį sunu 1945 m rugsejo 23 d pakrikstijo Ramuno vardu Vokietijoje 1946 m lapkricio 25 d Onutei ir Juozui Girniams gime antrasis sunus Kestutis Jauniausias sunus Saulius gime Amerikoje 1949 m gruodzio 23 d Filosofines paziurosIsejes mokykla J Girnius nuo pat pradzios ypatingu demesiu nusikreipe į egzistencine filosofija Licenciato darbe jis analizavo M Haidegerio filosofija dalis issp Logos 1936 81 100 ir 155 180 o doktoranto disertacija skyre K Jasperso filosofijai La metaphysique existentielle de K Jaspers Sutrumpintai ji buvo isspausdinta Aiduose 1951 1952 m ir atskirai isleista antraste Nors ir issaugojes kritine laisve egzistencializmo atzvilgiu J Girnius liko jam giminingas savo nusikreipimu į zmogiskosios buties metafizine ir moraline problematika LKMA Suvaziavimo Darbuose III 1939 m isspausdinta Egzistencialine filosofija ir ateities filosofavimo rupesciai Vokietijoje parase kelis studijinius straipsnius ir dvi brosiuras tematika Lietuviskojo charakterio problema ir Tautiniai musu uzdaviniai tremtyje Pirmoji brosiura pateko į Lietuva ir cia buvo platinama Taip pat Vokietijoje parase veikala Zmogaus problema technikos amziuje Prasidejus emigracijos bangai sutartasis leidejas nutrauke darba ir si knyga liko rankrastyje Įsitrauke į LVS veikla Organizavo vienkartinį 40 puslapiu LVS leidinį Tremtiniu Lietuva kuris pasirode 1946 m Siame leidinyje yra J Girniaus straipsnis Demokratija kaip tautines vienybes pagrindas arba Vienybes ideologijos principai tai sukurta LVS vienybininku ideologija J Girnius rase į B Brazdzionio redaguojama lietuviu rasytoju metrastį Tremties metai Tai straipsnis Kurybinio originalumo prasme 1947 m Persikeles į Bostona įsitrauke į lietuviska visuomeninį kulturinį mokslinį darba Rase knygas straipsnius lietuviu spaudai Buvo vienas is pirmuju pagrindiniu Juozo Kapociaus leidziamos Lietuviu enciklopedijos redaktoriu ir straipsniu rengeju Dalyvavo įvairiuose renginiuose skaite paskaitas apie kultura bei tautiskuma J Girniaus filosofijoje susilydo trys ideologines sroves egzistencializmas katalikybe ir lietuviskasis tautiskumas Jis pats savo paziuras apibudino kaip teistinį egzistencializma Jis nepripazino neotomizmo didesne trauka jaute amziniesiems klausimams Filosofija laikau savitu mastymu nesusietu nei su teologija nei su mokslais rase jis J Girnius isskirtinis filosofas sugebejes savaip perteikti zmogaus egzistencijos dramatizma J Girnius nesireme nusistovejusiomis doktrinomis jam svarbiausias dalykas atrasti pazinimo istakas Zmogus pagal Girniu yra daugiau nei gamtine butybe ir yra nespecializuota Nepaisant gamtinio skurdumo zmogui suteikti kiti islikimo ginklai laisve ir gebejimas kurti Zmogiskoji kuryba nera kurimas is nieko tai duotos gamtines medziagos naujas apipavidalinimas pagal vidines zmogaus galimybes Kuo pazinimas yra gilesnis tuo daugiau galimybiu Jis tese S Salkauskio filosofijos tradicija svarbiausiu apmastymu objektu pasirinkdamas kultura tvirtino kad dvasine kultura yra tikrasis vienintelis ir integruojantis tautiskumo turinys J Girniui rupejo pasaulio kulturos tautine įvairove Gilinosi į nacionalinio charakterio problematika Parases brandzius veikalus apie laisve tauta krikscionybe ir ateizma jis formavo ir tebeformuoja lietuviu mintis bei idejines nuostatas ne tik emigracijoje bet ir Lietuvoje J Girniaus egzistencializmo samprata Kad ir neige esas tomistu J Girnius egzistencializma kritikavo butent is tomistiniu poziciju Jis iskelia esminį klausima niekas ar Dievas Ir parodo kad pagal Haidegerį zmogus yra imanentine ir todel savyje uzdara butybe be vidiniu savosios buties pagrindu Taciau ir auksciau jo nieko nera tad tai zmogaus be Dievo filosofija O tai J Girniui nera priimtina J Girnius parode ir Karlo Jasperso priestaringuma Budamas moralia filosofija egzistencializmas kartu skelbia laisva tikejima o tai negrindzia kelio pozityviai etikai Kiekvienas tampa tiek moraliskai teisus kiek lieka istikimas savo įsitikinimams Taciau tada tampa teisus ir aklai remiantis klaidinga ar net pavojinga ideja Girniaus egzistencinis rupestis nukreiptas ne į patį Dieva o į zmogu kuris visas pasineres į laikinybes samone t y zmogus be Dievo Turbut todel jo filosofija pazenklinta nerimu ir tragizmu Tuo tarpu Girnius leidzia savo filosofijos Dievui buti numarinamam tukstancius kartu bet jo tikejimas visa pakelia ir su nerimu zvelgia į zmogu be Dievo Teigia jog siurpus yra gyvenimas be Dievo bet dar siurpesnis gyvenimas su Dievu jeigu jo nera Tikinciojo egzistencija tokiu atveju butu pasibaisetina saviapgaule Girnius neatmeta galimybes Dieva zmogui pazinti protu Filosofas suvokia Dievo klausima kaip kiekvieno zmogaus pagrindinį egzistencinį rupestį Apsisprendimas Dievo atzvilgiu nulemia zmogaus poziurį į patį save Girnius pripazįsta kad ne kiekvienas pazinimas yra ir tiesos pazinimas taciau kritikuoja skepticizma nes anot jo tai jog zmogus gali klysti nereiskia kad visada tenka klysti kad niekada zmogus negali atskleisti tiesos Sistemingiausiai egzistencines tiesos kaip laisvo tikejimo samprata anot filosofo ispletojo K Jaspersas logines ir moralines mokslines ir metafizines tiesos skyrime Jis nepriima Jasperso egzistencines tiesos sampratos pagrįstos asmenine istikimybe Isdavimas nepaliecia pacios tiesos Tad ir issizadejimas neįrodo jos klaidingumo Anot Girniaus zmogui laisve uzuot buvusi duota nuo gimimo yra tik galimybe leidzianti pakilti egzistencijos rangu Zmones ne gimsta laisvi o privalo laisvi tapti Girnius teigia jog laisve yra tai kas zmogu padaro zmogumi Pasauktas save sukurti zmogus niekada nera uzbaigtas nes neįmanoma pasiekti tobulybe visam laikui BibliografijaIdejiniai nacionalsocializmo pagrindai Archyvuota kopija 2016 03 04 is Wayback Machine projekto 1941 Siandieninio netikejimo psichologija 1946 Liberalizmas ir krikscionybe Lietuviskasis liberalizmas red V Kavolis 1958 Tauta ir tautine istikimybe 1961 Zmogus be Dievo 1964 Istorine krikscioniu atsakomybe 1964 Idealas ir laikas 1966 Pranas Dovydaitis 1975 Prof dr Stasio Salkauskio mokslinis palikimas studija 1990 m Rastai 4 tomai Mintis 1991 2002 Lietuviskojo charakterio problema Metai Nr 11 1991 Zmogaus problema technikos amziuje 1998 LiteraturaA Vasiliauskiene Zvilgsnis į Juoza Girniu 1995 m SaltiniaiZurnalistikos enciklopedija Vilnius Pradai 1997 150 psl A Vasiliauskiene Zvilgsnis į Juoza Girniu 1995 p 24 25 p 41 43 NuorodosMokslai lt neveikianti nuoroda Aidai us VikicitatosWikiquote logo Puslapis Vikicitatose Juozas Girnius