Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Vytautas KavolisGimė 1930 m rugsėjo 8 d KauneMirė 1996 m birželio 25 d 65 metai VilniujePalaidotas a Antakalnio kapinėse
Vytautas Kavolis
| Vytautas Kavolis | |
|---|---|
| Gimė | 1930 m. rugsėjo 8 d. Kaune |
| Mirė | 1996 m. birželio 25 d. (65 metai) Vilniuje |
| Palaidotas (-a) | Antakalnio kapinėse |
| Veikla | sociologas, visuomenės veikėjas |
| Alma mater | Harvardo universitetas |
| Žymūs apdovanojimai | |
Vytautas Martynas Kavolis (1930 m. spalio 8 d., Kaune – 1996 m. birželio 25 d., Vilniuje) – sociologas, visuomenės veikėjas.
Biografija
Vytautas Kavolis gimė ir augo Kaune, mokėsi Kauno katalikiškoje mokykloje. Prasidėjus antrajai sovietinei okupacijai, 1944 m. kartu su tėvais emigravo į Vakarus. Vokietijoje baigė Hanau gimnaziją, 1948-1949 m. redagavo Hanau moksleivių kudirkiečių laikraštį „Aukuras“. 1949 m. išvyko į Jungtines Amerikos Valstijas, , Čikagos, Harvardo universitetuose – toliau gilino mokslo žinias, studijavo sociologiją bei antropologiją, įgijo dėstytojo patirties. 1960 m. Harvardo universitetas suteikė sociologijos daktaro laipsnį.
Nuo 1954 m. dėstė Harvardo, 1958–1964 m. – . 1964 m. suteiktas profesoriaus vardas. Nuo 1964 m. Dikinsono koledžo sociologijos ir antropologijos skyriaus vedėjas, sociologijos ir lyginamųjų civilizacijos studijų profesorius, vedė seminarus daugelyje JAV universitetų ir koledžų.
1952–1954 m. JAV lietuvių studentų sąjungos pirmininkas, 1954–1955 m. – Lietuvių studentų „Santaros“ pirmininkas, vienas iš Santaros-Šviesos federacijos įkūrėjų ir vadovų. Nuo 1956 m. – žurnalo „Santarvė“ redakcijos narys. 1959–1996 m. redagavo žurnalą „Metmenys“, nuo 1991 m. – žurnalo „Baltos lankos“ redakcijos narys. Suredagavo leidinį „Lietuvių liberalizmas“ (1959 m.). Nuolat dalyvaudavo tradicinėse federacijos Santara–Šviesa konferencijose.
1971–1977 m. Tarptautinės lyginamųjų civilizacijos studijų draugijos (International Society for the Comparative Study of Civilizations) pirmininkas, tarybos narys. Nuo 1978 m. „Comparative Civilisations Rewiew“ redaktorius, „Encyclopædia Britannica “ bendradarbis.
1970–1971 m. vizituojantis sociologijos profesorius Graduate Faculty of the New School for Social Research, Niujorke. Nuo 1992 m. važinėjo į Lietuvą, skaitė paskaitas Vilniaus, Kauno, Klaipėdos universitetuose, turėjo savo mokinių. Jo tarpdisciplininiai tyrinėjimai darė didelę įtaką jaunajai humanitarų kartai. Bendradarbiavo ir rašė JAV mokslo žurnaluose, lietuvių išeivijos ir Lietuvos periodinėje spaudoje.
Idėjos ir veikla
Lietuvių liberaliosios minties išeivijoje ugdytojas, daugybės darbų anglų ir lietuvių kalbomis autorius.
Kultūrinę globalizaciją V. Kavolis supranta kaip artėjimą prie globalinės konfigūracijos, kurios aukštesnį (universalųjį) lygmenį sudarys globalinis civilizacijų diskursas su nuolat peržiūrimais reikšmių rinkiniais, o žemesnįjį – atskiros civilizacijos. V. Kavolio kultūrinės globalizacijos samprata lyginama su Samuelio P. Huntingtono, kultūrinio imperializmo teorijos atstovų, kultūrinės hibridizacijos teorijos šalininkų ir R. Robertsono kultūrinės globalizacijos sampratomis.
V. Kavolis – vienas didžiausių lietuvių mąstytojų, nuosekliai kėlęs asmens priklausomybės klausimą ir bandęs atsakyti į jį dabarties kalba. Jo požiūris į istoriją atitinka tradicinę šio žodžio prasmę. Jei politika turi daugiausia santykių su valdžia, galios geismu, tai Kavolio biografija leidžia įtarti jį tiesiog vengus bet kokios valdžios sau, ar savo įtakos kitiem valdžioje. Jis buvo nepriklausomas asmuo, todėl domėjosi visų kitų nepriklausomųjų istorijomis. Jis sakė, kad ne taip jau retai minties nepriklausomumą silpnino politinės aistros. Jam nelengvai sekėsi rasti praeities veikėjų, pajėgusių atsispirti valdžios ir galios vilionėm. Tokia laikysena dažnai prasilenkia su patogaus gyvenimo ideologija, bet yra labai produktyvi.
V. Kavolis – vienas iškiliausių XX a. lietuvių intelektualų, gali būti gretinamas su pasaulyje žinomais mokslininkais. V. Kavolio išskirtinumą tarp pasaulyje garsių mokslininkų lemia itin glaudus jo akademinės ir visuomeninės veiklos, minties ir veiksmo ryšys, pastangos ne tik konceptualiai apibrėžti visuomenę, bei kultūrą, bet ir jas koreguoti. Moralinį įsipareigojimą Lietuvai V. Kavolis vykdė aktyviai dalyvaudamas lietuvių visuomeninėje kultūroje, tai darė nesiekdamas nei populiarumo, nei kompromisų reikalaujančio visuotinio pripažinimo.
Ištrauka iš knygos „Nepriklausomųjų kelias“
Vytautas Kavolis yra tapęs simboline lietuvių humanistikos ir socialinių mokslų figūra, kurios apeiti negali nei inspiracijų ieškantys sekėjai, nei piktokai priekabiaujantys kritikai. Dauguma jo mokslinių darbų šiandien jau išleista lietuviškai: vienaip ar kitaip kavoliška mintis yra įsipynusi į akademinį mūsų galvojimą, dėstytojų ir studentų darbus. Galiausiai ir angliškai publikuotą jo kūrybos dalį pamažu pažįsta mūsų tyrinėtojai. Imamos rašyti jo kūrybai skirtos disertacijos.
Nors jau senokai susivokta Vytautą Kavolį buvus ne tik akademiku, bet ir išskirtiniu, nuosekliu, aistringu visuomenininku, lietuviško kultūrinio liberalizmo srovės ir Santaros-Šviesos dvasiniu varikliu, bet iki šiolei rimčiau patyrinėtas būtent jo mokslinis palikimas, o ne indėlis į visuomeninį-politinį judėjimą. Apie bendresnę biografiją asmens, kuris, kaip anuomet Simonas Daukantas ir Vincas Kudirka, apibrėžia ištisą laikotarpį ir kryptį lietuvių kultūroje', ko gero, dar rimtai ir nesusimąstyta. O tokio rūpesčio neabejotinai laukia tūkstančiai nenuilstančio organizatoriaus laiškų, per keturias dešimtis metų pasklidusių po lietuviškąjį pasaulį. Vytauto Kavolio visuomeninės veiklos užkaboriai, pradedant nepriklausomų studentų sąjūdžiu ir Santaros užuomazgomis ir baigiant patirtimis, įgytomis per keletą dešimtmečių, atsigręžus veidu į Lietuvą, yra unikalus reiškinys ne tik lietuvių diasporos, bet ir visos mūsų tautos istorijoje.
Kodėl atsitiko taip, kad susidomėjimas iškilaus mąstytojo galvojimu neišjudino rimtesnių biografijos studijų? Priežasčių yra labai daug, bet čia norėtųsi iškelti vieną prielaidą. Atsakymo greičiausiai ieškoti vertėtų toje mūsų intelektualinės aplinkos savybėje, kurią lankydamasis Lietuvoje gan greit atpažino pats Vytautas Kavolis. Giliai atmintin yra įsirėžę profesoriaus žodžiai, ištarti Vilniuje, pakeliui iš vienos šurmulingos diskusijos apie kultūrinę spaudą: dabar suprantu, kodėl lietuvių intelektualai tiek daug šneka – jie niekad nedirbo darbo, kuris turi baigtis konkrečiais rezultatais. Taip pasakyti galėjo tiktai žmogus, per savo gyvenimą išliejęs ne tik daug rašalo, bet ir prakaito organizuojant bendruomeninę veiklą, supratęs, ką reiškia apie vertybes ir principus ne tik kalbėti, bet ir pačiam pagal juos gyventi.
Vytautą Kavolį asmeniškai pažinę arba bent į jo mokslinius tekstus įsiskaitę žmonės atras nemažai sąsajų, siejančių ankstyvuosius publicistikos straipsnius ir vėliau pasirodžiusias jo akademines knygas. Pirmuose rašiniuose aptikti galima tų daigų, kurie tik gerokai vėliau išaugo į didelius medžius. Visa tai atskleidžia svarbiausią autoriaus intelektualios biografijos bruožą: aktyvų ir valingą asmenybės integralumą. Vytauto Kavolio studijose kaupiamos žinios, organizaciniuose studentų sąjūdžio darbuose įgyjama patirtis, akademiniai ir bendruomeniniai įsipareigojimai nuolat atsispindi jo tekstuose.
Bibliografija
- Žmogaus genezė: psichologinė Vinco Kudirkos studija. Chicago: Lietuvių literatūros draugija, 1963
- Nužemintųjų generacija: egzilio pasaulėjautos eskizai. Cleveland: Santara-Šviesa, 1968
- Artistic Expres-sion: A Sociological Analysis, (Meninė išraiška: sociologinė analizė), Ithaca, N. Y.: Cornell Univer-sity Press, 1968, 1972
- History on Art’s Side: Social Dynamics in Artistic Efflorescenses (Ithaca, N. Y.: Cornell University Press, 1972)
- Sąmoningumo trajektorijos, 1986 m.
- Epochų signatūros. Chicago, 1991
- Moterys ir vyrai lietuvių kultūroje. Vilnius: Lietuvos kultūros institutas, 1992
- Moralizing Cultures. Lanham: Univ. Press of Amer., 1993
- Žmogus istorijoje. Vilnius: Vaga, 1994
- Kultūrinė psichologija: [straipsnių rinkinys]. Vilnius: Baltos lankos, 1995
- Civilization Analysis as a Sociology of Culture. Lewiston: The Edwin Mellen Press, 1995
- Kultūrinė psichologija. Vilnius: Baltos lankos, 1995
- Kultūros dirbtuvė. Vilnius: Baltos lankos, 1996
- Sąmoningumo trajektorijos: Lietuvos kultūros modernėjimo aspektai. Vilnius: Vyturys, 1997
- Žmogaus genezė: psichologinė Vinco Kudirkos studija. Vilnius: Vyturys, 1997
- Civilizacijų analizė. Vilnius: Baltos lankos, 1998
- Nepriklausomųjų kelias. Vilnius: Versus aureus, 2006
- Lietuviškasis liberalizmas. Vilnius: Versus aureus, 2009
Įvertinimas
- 1982 m. Lietuvių bendruomenės Kultūros tarybos premija
- 1993 m. Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija už knygą „Epochų signatūros“
- 1995 m. suteiktas Klaipėdos universiteto garbės daktaro vardas.
Šaltiniai
- Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 215 psl.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Vytautas Kavolis, Kas yra Vytautas Kavolis? Ką reiškia Vytautas Kavolis?
Vytautas KavolisGime 1930 m rugsejo 8 d KauneMire 1996 m birzelio 25 d 65 metai VilniujePalaidotas a Antakalnio kapineseVeikla sociologas visuomenes veikejasAlma mater Harvardo universitetasZymus apdovanojimai1993 m Lietuvos nacionaline kulturos ir meno premija Vytautas Martynas Kavolis 1930 m spalio 8 d Kaune 1996 m birzelio 25 d Vilniuje sociologas visuomenes veikejas BiografijaVytautas Kavolis gime ir augo Kaune mokesi Kauno katalikiskoje mokykloje Prasidejus antrajai sovietinei okupacijai 1944 m kartu su tevais emigravo į Vakarus Vokietijoje baige Hanau gimnazija 1948 1949 m redagavo Hanau moksleiviu kudirkieciu laikrastį Aukuras 1949 m isvyko į Jungtines Amerikos Valstijas Cikagos Harvardo universitetuose toliau gilino mokslo zinias studijavo sociologija bei antropologija įgijo destytojo patirties 1960 m Harvardo universitetas suteike sociologijos daktaro laipsnį Nuo 1954 m deste Harvardo 1958 1964 m 1964 m suteiktas profesoriaus vardas Nuo 1964 m Dikinsono koledzo sociologijos ir antropologijos skyriaus vedejas sociologijos ir lyginamuju civilizacijos studiju profesorius vede seminarus daugelyje JAV universitetu ir koledzu 1952 1954 m JAV lietuviu studentu sajungos pirmininkas 1954 1955 m Lietuviu studentu Santaros pirmininkas vienas is Santaros Sviesos federacijos įkureju ir vadovu Nuo 1956 m zurnalo Santarve redakcijos narys 1959 1996 m redagavo zurnala Metmenys nuo 1991 m zurnalo Baltos lankos redakcijos narys Suredagavo leidinį Lietuviu liberalizmas 1959 m Nuolat dalyvaudavo tradicinese federacijos Santara Sviesa konferencijose 1971 1977 m Tarptautines lyginamuju civilizacijos studiju draugijos International Society for the Comparative Study of Civilizations pirmininkas tarybos narys Nuo 1978 m Comparative Civilisations Rewiew redaktorius Encyclopaedia Britannica bendradarbis 1970 1971 m vizituojantis sociologijos profesorius Graduate Faculty of the New School for Social Research Niujorke Nuo 1992 m vazinejo į Lietuva skaite paskaitas Vilniaus Kauno Klaipedos universitetuose turejo savo mokiniu Jo tarpdisciplininiai tyrinejimai dare didele įtaka jaunajai humanitaru kartai Bendradarbiavo ir rase JAV mokslo zurnaluose lietuviu iseivijos ir Lietuvos periodineje spaudoje Idejos ir veiklaLietuviu liberaliosios minties iseivijoje ugdytojas daugybes darbu anglu ir lietuviu kalbomis autorius Kulturine globalizacija V Kavolis supranta kaip artejima prie globalines konfiguracijos kurios aukstesnį universalujį lygmenį sudarys globalinis civilizaciju diskursas su nuolat perziurimais reiksmiu rinkiniais o zemesnįjį atskiros civilizacijos V Kavolio kulturines globalizacijos samprata lyginama su Samuelio P Huntingtono kulturinio imperializmo teorijos atstovu kulturines hibridizacijos teorijos salininku ir R Robertsono kulturines globalizacijos sampratomis V Kavolis vienas didziausiu lietuviu mastytoju nuosekliai keles asmens priklausomybes klausima ir bandes atsakyti į jį dabarties kalba Jo poziuris į istorija atitinka tradicine sio zodzio prasme Jei politika turi daugiausia santykiu su valdzia galios geismu tai Kavolio biografija leidzia įtarti jį tiesiog vengus bet kokios valdzios sau ar savo įtakos kitiem valdzioje Jis buvo nepriklausomas asmuo todel domejosi visu kitu nepriklausomuju istorijomis Jis sake kad ne taip jau retai minties nepriklausomuma silpnino politines aistros Jam nelengvai sekesi rasti praeities veikeju pajegusiu atsispirti valdzios ir galios vilionem Tokia laikysena daznai prasilenkia su patogaus gyvenimo ideologija bet yra labai produktyvi V Kavolis vienas iskiliausiu XX a lietuviu intelektualu gali buti gretinamas su pasaulyje zinomais mokslininkais V Kavolio isskirtinuma tarp pasaulyje garsiu mokslininku lemia itin glaudus jo akademines ir visuomenines veiklos minties ir veiksmo rysys pastangos ne tik konceptualiai apibrezti visuomene bei kultura bet ir jas koreguoti Moralinį įsipareigojima Lietuvai V Kavolis vykde aktyviai dalyvaudamas lietuviu visuomenineje kulturoje tai dare nesiekdamas nei populiarumo nei kompromisu reikalaujancio visuotinio pripazinimo Istrauka is knygos Nepriklausomuju kelias Vytautas Kavolis yra tapes simboline lietuviu humanistikos ir socialiniu mokslu figura kurios apeiti negali nei inspiraciju ieskantys sekejai nei piktokai priekabiaujantys kritikai Dauguma jo moksliniu darbu siandien jau isleista lietuviskai vienaip ar kitaip kavoliska mintis yra įsipynusi į akademinį musu galvojima destytoju ir studentu darbus Galiausiai ir angliskai publikuota jo kurybos dalį pamazu pazįsta musu tyrinetojai Imamos rasyti jo kurybai skirtos disertacijos Nors jau senokai susivokta Vytauta Kavolį buvus ne tik akademiku bet ir isskirtiniu nuosekliu aistringu visuomenininku lietuvisko kulturinio liberalizmo sroves ir Santaros Sviesos dvasiniu varikliu bet iki siolei rimciau patyrinetas butent jo mokslinis palikimas o ne indelis į visuomeninį politinį judejima Apie bendresne biografija asmens kuris kaip anuomet Simonas Daukantas ir Vincas Kudirka apibrezia istisa laikotarpį ir kryptį lietuviu kulturoje ko gero dar rimtai ir nesusimastyta O tokio rupescio neabejotinai laukia tukstanciai nenuilstancio organizatoriaus laisku per keturias desimtis metu pasklidusiu po lietuviskajį pasaulį Vytauto Kavolio visuomenines veiklos uzkaboriai pradedant nepriklausomu studentu sajudziu ir Santaros uzuomazgomis ir baigiant patirtimis įgytomis per keleta desimtmeciu atsigrezus veidu į Lietuva yra unikalus reiskinys ne tik lietuviu diasporos bet ir visos musu tautos istorijoje Kodel atsitiko taip kad susidomejimas iskilaus mastytojo galvojimu neisjudino rimtesniu biografijos studiju Priezasciu yra labai daug bet cia noretusi iskelti viena prielaida Atsakymo greiciausiai ieskoti vertetu toje musu intelektualines aplinkos savybeje kuria lankydamasis Lietuvoje gan greit atpazino pats Vytautas Kavolis Giliai atmintin yra įsireze profesoriaus zodziai istarti Vilniuje pakeliui is vienos surmulingos diskusijos apie kulturine spauda dabar suprantu kodel lietuviu intelektualai tiek daug sneka jie niekad nedirbo darbo kuris turi baigtis konkreciais rezultatais Taip pasakyti galejo tiktai zmogus per savo gyvenima isliejes ne tik daug rasalo bet ir prakaito organizuojant bendruomenine veikla suprates ka reiskia apie vertybes ir principus ne tik kalbeti bet ir paciam pagal juos gyventi Vytauta Kavolį asmeniskai pazine arba bent į jo mokslinius tekstus įsiskaite zmones atras nemazai sasaju siejanciu ankstyvuosius publicistikos straipsnius ir veliau pasirodziusias jo akademines knygas Pirmuose rasiniuose aptikti galima tu daigu kurie tik gerokai veliau isaugo į didelius medzius Visa tai atskleidzia svarbiausia autoriaus intelektualios biografijos bruoza aktyvu ir valinga asmenybes integraluma Vytauto Kavolio studijose kaupiamos zinios organizaciniuose studentu sajudzio darbuose įgyjama patirtis akademiniai ir bendruomeniniai įsipareigojimai nuolat atsispindi jo tekstuose BibliografijaZmogaus geneze psichologine Vinco Kudirkos studija Chicago Lietuviu literaturos draugija 1963 Nuzemintuju generacija egzilio pasaulejautos eskizai Cleveland Santara Sviesa 1968 Artistic Expres sion A Sociological Analysis Menine israiska sociologine analize Ithaca N Y Cornell Univer sity Press 1968 1972 History on Art s Side Social Dynamics in Artistic Efflorescenses Ithaca N Y Cornell University Press 1972 Samoningumo trajektorijos 1986 m Epochu signaturos Chicago 1991 Moterys ir vyrai lietuviu kulturoje Vilnius Lietuvos kulturos institutas 1992 Moralizing Cultures Lanham Univ Press of Amer 1993 Zmogus istorijoje Vilnius Vaga 1994 Kulturine psichologija straipsniu rinkinys Vilnius Baltos lankos 1995 Civilization Analysis as a Sociology of Culture Lewiston The Edwin Mellen Press 1995 Kulturine psichologija Vilnius Baltos lankos 1995 Kulturos dirbtuve Vilnius Baltos lankos 1996 Samoningumo trajektorijos Lietuvos kulturos modernejimo aspektai Vilnius Vyturys 1997 Zmogaus geneze psichologine Vinco Kudirkos studija Vilnius Vyturys 1997 Civilizaciju analize Vilnius Baltos lankos 1998 Nepriklausomuju kelias Vilnius Versus aureus 2006 Lietuviskasis liberalizmas Vilnius Versus aureus 2009Įvertinimas1982 m Lietuviu bendruomenes Kulturos tarybos premija 1993 m Lietuvos nacionaline kulturos ir meno premija uz knyga Epochu signaturos 1995 m suteiktas Klaipedos universiteto garbes daktaro vardas SaltiniaiZurnalistikos enciklopedija Vilnius Pradai 1997 215 psl