Azərbaycan  AzərbaycanDeutschland  DeutschlandLietuva  LietuvaMalta  Maltaශ්‍රී ලංකාව  ශ්‍රී ලංකාවTürkmenistan  TürkmenistanTürkiyə  TürkiyəУкраина  Украина
Pagalba
www.datawiki.lt-lt.nina.az
  • Pradžia

Šv Procesas ir Martinijonas it Processo e MartinianoProceso ir Martinijono kankinystė dail 1629 Mirė 67 m RomaReligija K

Šv. Martinijonas

  • Pagrindinis puslapis
  • Šv. Martinijonas
Šv. Martinijonas
www.datawiki.lt-lt.nina.azhttps://www.datawiki.lt-lt.nina.az
Šv. Procesas ir Martinijonas
it. Processo e Martiniano
Proceso ir Martinijono kankinystė
(dail. , 1629)
Mirė ~67 m.
Roma
Religija Krikščionybė
Šventasis
Šventė Liepos 2 d.
Globoja Kalinių prižiūrėtojus

Procesas ir Martinijonas (it. Processo e Martiniano, žuvo apie 67 m. Romoje) – Senovės Romos laikų krikščionių kankiniai, šventieji, pirmųjų apaštalų amžininkai. Tiksliau nežinomi jų pragyventi metai ar mirties aplinkybės. Palaidoti Šventojo Petro bazilikoje Vatikane. Šventiesiems kankiniams atminti skirta šventė liepos 2 d.

Pasak legendos, Procesas ir Martinijonas buvo pretorijonų gvardijos kareiviai, paskirti Mamertino kalėjime saugoti apaštalus Petrą ir Paulių. Kalėjimo prižiūrėtojai apaštalų mokymų ir daromų stebuklų dėka atsivertė į tikėjimą. Apaštalas Petras juos galėjo pakrikštyti stebuklingu vandeniu, netikėtai po maldos ištryškusiu kalėjime. Už tai imta sargybinius persekioti. Imperatoriaus Nerono įsakymu jie buvo suimti, nukankinti ir nukirsdinti. Prijaučianti kilminga matrona Liucina kankinius liepos 2 d. palaidojo savo privačiose kapinėse prie Via Aurelia kelio antrojo pašto stulpo. Tai nurodo Romos martirologas ir kiti šaltiniai.

Šventieji Procesas ir Martinianas garbinami Romoje nuo III ar IV amžiaus. Jų palaidojimo vietoje buvo pastatyta bažnyčia. Šventimo dieną čia popiežius Grigalius I perskaitė vieną iš savo homilijų. Šią šventę minėjo teologas Beda Garbingasis. Vėliau šventovė buvo nugriauta, ir popiežius (817–824) šventąsias relikvijas perkėlė į Šv. Petro katedrą. 1605 m. šventųjų relikvijos buvo patalpintos urnoje tarp dviejų senovinių geltonų kolonų, po katedros altoriumi. Ant pusrutulio paviršiaus pavaizduotos trys apvalios miniatiūros su epizodais iš apaštalo Pauliaus gyvenimo.

Lietuvoje

Joniškio Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje iš XVII a. išlikęs šv. Martinijono relikvijorius ir šventajam Romos kankiniui puoselėtą kultą liudijantis altoriaus paveikslas. Altoriaus soste saugomos popiežiaus Urbono VIII dovanotos relikvijos, kurias 1641 m. į Joniškį parvežė Žemaičių vyskupas Jurgis Tiškevičius. Joniškio parapijoje stovi šventojo kankinio vardu vadinama Milvydžių šv. Martinijono koplyčia.

Šaltiniai

  1. Liturginis kalendorius katalikutradicija.lt
  2. „Martyrs Processus and Martinian of Rome“. The Orthodox Church in America. Lives of the Saints.
  3. LDK istorija: XVIII amžiaus kankinių kūno relikvijos 15min.lt
  4. Jurgita Matulienė. Joniškio parapijos istorija joniskis.rvb.lt 2001, p. 5

Nuorodos

  • Catholic Online: Sts. Processus and Martinian

Autorius: www.NiNa.Az

Išleidimo data: 18 Lie, 2025 / 23:53

vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Šv. Martinijonas, Kas yra Šv. Martinijonas? Ką reiškia Šv. Martinijonas?

Sv Procesas ir Martinijonas it Processo e MartinianoProceso ir Martinijono kankinyste dail 1629 Mire 67 m RomaReligija KrikscionybeSventasisSvente Liepos 2 d Globoja Kaliniu priziuretojus Procesas ir Martinijonas it Processo e Martiniano zuvo apie 67 m Romoje Senoves Romos laiku krikscioniu kankiniai sventieji pirmuju apastalu amzininkai Tiksliau nezinomi ju pragyventi metai ar mirties aplinkybes Palaidoti Sventojo Petro bazilikoje Vatikane Sventiesiems kankiniams atminti skirta svente liepos 2 d Pasak legendos Procesas ir Martinijonas buvo pretorijonu gvardijos kareiviai paskirti Mamertino kalejime saugoti apastalus Petra ir Pauliu Kalejimo priziuretojai apastalu mokymu ir daromu stebuklu deka atsiverte į tikejima Apastalas Petras juos galejo pakrikstyti stebuklingu vandeniu netiketai po maldos istryskusiu kalejime Uz tai imta sargybinius persekioti Imperatoriaus Nerono įsakymu jie buvo suimti nukankinti ir nukirsdinti Prijaucianti kilminga matrona Liucina kankinius liepos 2 d palaidojo savo privaciose kapinese prie Via Aurelia kelio antrojo pasto stulpo Tai nurodo Romos martirologas ir kiti saltiniai Sventieji Procesas ir Martinianas garbinami Romoje nuo III ar IV amziaus Ju palaidojimo vietoje buvo pastatyta baznycia Sventimo diena cia popiezius Grigalius I perskaite viena is savo homiliju Sia svente minejo teologas Beda Garbingasis Veliau sventove buvo nugriauta ir popiezius 817 824 sventasias relikvijas perkele į Sv Petro katedra 1605 m sventuju relikvijos buvo patalpintos urnoje tarp dvieju senoviniu geltonu kolonu po katedros altoriumi Ant pusrutulio pavirsiaus pavaizduotos trys apvalios miniatiuros su epizodais is apastalo Pauliaus gyvenimo LietuvojeJoniskio Svc Mergeles Marijos Ėmimo į dangu baznycioje is XVII a islikes sv Martinijono relikvijorius ir sventajam Romos kankiniui puoseleta kulta liudijantis altoriaus paveikslas Altoriaus soste saugomos popieziaus Urbono VIII dovanotos relikvijos kurias 1641 m į Joniskį parveze Zemaiciu vyskupas Jurgis Tiskevicius Joniskio parapijoje stovi sventojo kankinio vardu vadinama Milvydziu sv Martinijono koplycia SaltiniaiLiturginis kalendorius katalikutradicija lt Martyrs Processus and Martinian of Rome The Orthodox Church in America Lives of the Saints LDK istorija XVIII amziaus kankiniu kuno relikvijos 15min lt Jurgita Matuliene Joniskio parapijos istorija joniskis rvb lt 2001 p 5NuorodosCatholic Online Sts Processus and Martinian

Naujausi straipsniai
  • Liepa 20, 2025

    Emmanuel Emenike

  • Liepa 20, 2025

    Emino slėnis

  • Liepa 20, 2025

    Emilis Šlekys

  • Liepa 20, 2025

    Ema Sarafinaitė

  • Liepa 20, 2025

    EB Streymur

www.NiNa.Az - Studija

    Susisiekite
    Kalbos
    Susisiekite su mumis
    DMCA Sitemap
    © 2019 nina.az - Visos teisės saugomos.
    Autorių teisės: Dadash Mammadov
    Nemokama svetainė, kurioje galima dalytis duomenimis ir failais iš viso pasaulio.
    Viršuje