Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Nykstančių kalbų raudonoji knyga angl Red Book of Endangered Languages UNESCO išleista knyga kurioje sudarytas nuoseklus
UNESCO Nykstančių kalbų atlasas
Nykstančių kalbų raudonoji knyga (angl. Red Book of Endangered Languages) – UNESCO išleista knyga, kurioje sudarytas nuoseklus kalbų, kurioms gresia išnykimas, sąrašas. Jį pakeitė UNESCO Nykstančių pasaulio kalbų atlasas. Pastarasis nuo 2009 m. yra skaitmenizuotas, apie internetinę versiją naudotojams galima rašyti atsiliepimus, prisidėti prie atnaujinimo.
Istorija
1992 m. Tarptautinio kalbotyrininkų kongreso (CIPL) susitikimo metu Kvebeke iškėlė temą apie nykstančias kalbas, buvo nutarta steigti Nykstančių kalbų komitetą. Tais pačiais metais tarptautinis susitikimas įvyko Paryžiuje, kur buvo iškelta nykstančių kalbų problema ir siekta atkreipti pasaulio dėmesį, inicijuoti konkrečius veiksmus. Po jo sulaukta UNESCO susidomėjimo.
iniciatyva komitetas nutarė įkurti tyrimų centrą (ICHEL) ir išliesti UNESCO Nykstančių kalbų raudonąją knygą. Šigeru Cušida inicijavo tyrimų centrą, kuris veiklą pradėjo 1994 m. Tokijo universitete, o jos vadovu buvo Tasaka Cunoda.
Kalbų klasifikavimas
2002 metais buvo suburta tarptautinė lingvistikos ekspertų grupė, 2003 metais parengusi nykstančių pasaulio kalbų atlaso koncepciją „Kalbos gyvybingumas ir grėsmė išnykti“ (Language Vitality and Endangement). Joje nurodyta metodologija kalbos gyvybingumui nustatyti. Taikomi devynis kriterijai:
- kalbos perdavimas iš kartos į kartą;
- absoliutus kalbančių žmonių skaičius;
- kalbančių žmonių ir bendro gyventojų skaičiaus santykis;
- kalbos naudojimo srities (sferos) pasikeitimas
- reakcija į naujas sritis ir žiniasklaidos priemones;
- kalbos mokymosi priemonių prieinamumas ir raštingumo lygis;
- vyriausybės ir institucijų požiūris bei politika, įskaitant oficialų statusą ir naudojimą;
- bendruomenės narių santykis su savo kalba;
- dokumentacijos tipas ir kokybė.
Pagal šiuos kriterijus kalbos skirstomos į 5 gyvybingumo kategorijas (6 klases): gyvybinga (neįtraukta į atlasą), nesaugi, kelianti susirūpinimą (akivaizdi grėsmė išnykti), rimtas pavojus (didelė grėsmė išnykti), kritinė būklė (ypač didelis pavojus išnykti) bei mirusi.
Nykstančios kalbos Lietuvoje
2017 m. sausį nykstančių kalbų atlase pateiktos 2465 kalbos, kurioms gresia išnykimas. Lietuvoje nykstančioms kalboms priskiriamos keturios: baltarusių (nesaugi), karaimų (rimtas pavojus išnykti), jidiš ir čigonų (romų kalba) (keliančios susirūpinimą). Latvijoje vartojama latgalių kalba taip pat yra sąraše, tačiau žemaičių kalba neįtraukta.
Šaltiniai
- Savastis.lt. Išnykstančių kalbų atlasas
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie UNESCO Nykstančių kalbų atlasas, Kas yra UNESCO Nykstančių kalbų atlasas? Ką reiškia UNESCO Nykstančių kalbų atlasas?
Nykstanciu kalbu raudonoji knyga angl Red Book of Endangered Languages UNESCO isleista knyga kurioje sudarytas nuoseklus kalbu kurioms gresia isnykimas sarasas Jį pakeite UNESCO Nykstanciu pasaulio kalbu atlasas Pastarasis nuo 2009 m yra skaitmenizuotas apie internetine versija naudotojams galima rasyti atsiliepimus prisideti prie atnaujinimo UNESCO veliava Istorija1992 m Tarptautinio kalbotyrininku kongreso CIPL susitikimo metu Kvebeke iskele tema apie nykstancias kalbas buvo nutarta steigti Nykstanciu kalbu komiteta Tais paciais metais tarptautinis susitikimas įvyko Paryziuje kur buvo iskelta nykstanciu kalbu problema ir siekta atkreipti pasaulio demesį inicijuoti konkrecius veiksmus Po jo sulaukta UNESCO susidomejimo iniciatyva komitetas nutare įkurti tyrimu centra ICHEL ir isliesti UNESCO Nykstanciu kalbu raudonaja knyga Sigeru Cusida inicijavo tyrimu centra kuris veikla pradejo 1994 m Tokijo universitete o jos vadovu buvo Tasaka Cunoda Kalbu klasifikavimas2002 metais buvo suburta tarptautine lingvistikos ekspertu grupe 2003 metais parengusi nykstanciu pasaulio kalbu atlaso koncepcija Kalbos gyvybingumas ir gresme isnykti Language Vitality and Endangement Joje nurodyta metodologija kalbos gyvybingumui nustatyti Taikomi devynis kriterijai kalbos perdavimas is kartos į karta absoliutus kalbanciu zmoniu skaicius kalbanciu zmoniu ir bendro gyventoju skaiciaus santykis kalbos naudojimo srities sferos pasikeitimas reakcija į naujas sritis ir ziniasklaidos priemones kalbos mokymosi priemoniu prieinamumas ir rastingumo lygis vyriausybes ir instituciju poziuris bei politika įskaitant oficialu statusa ir naudojima bendruomenes nariu santykis su savo kalba dokumentacijos tipas ir kokybe Pagal siuos kriterijus kalbos skirstomos į 5 gyvybingumo kategorijas 6 klases gyvybinga neįtraukta į atlasa nesaugi kelianti susirupinima akivaizdi gresme isnykti rimtas pavojus didele gresme isnykti kritine bukle ypac didelis pavojus isnykti bei mirusi Nykstancios kalbos Lietuvoje2017 m sausį nykstanciu kalbu atlase pateiktos 2465 kalbos kurioms gresia isnykimas Lietuvoje nykstancioms kalboms priskiriamos keturios baltarusiu nesaugi karaimu rimtas pavojus isnykti jidis ir cigonu romu kalba keliancios susirupinima Latvijoje vartojama latgaliu kalba taip pat yra sarase taciau zemaiciu kalba neįtraukta SaltiniaiSavastis lt Isnykstanciu kalbu atlasas Sis straipsnis apie kalbotyra yra nebaigtas Jus galite prisideti prie Vikipedijos papildydami sį straipsnį