Azərbaycan  AzərbaycanDeutschland  DeutschlandLietuva  LietuvaMalta  Maltaශ්‍රී ලංකාව  ශ්‍රී ලංකාවTürkmenistan  TürkmenistanTürkiyə  TürkiyəУкраина  Украина
Pagalba
www.datawiki.lt-lt.nina.az
  • Pradžia

Pranciškus BeinarisGimė 1921 m spalio 1 d Serapiniškiai Eržvilko valsčiusMirė 2007 m kovo 10 d 85 metai KaunePalaidotas

Pranciškus Beinaris

  • Pagrindinis puslapis
  • Pranciškus Beinaris
Pranciškus Beinaris
www.datawiki.lt-lt.nina.azhttps://www.datawiki.lt-lt.nina.az
Pranciškus Beinaris
Gimė 1921 m. spalio 1 d.
Serapiniškiai, Eržvilko valsčius
Mirė 2007 m. kovo 10 d. (85 metai)
Kaune
Palaidotas (-a) Jonučių kapinėse
Sutuoktinis (-ė) Danguolė Bereckaitė-Beinarienė
Vaikai Robertas, Arnoldas, Areta, Danguolė, Pranciskus
Veikla vargonininkas, chorvedys, kompozitorius

Pranciškus Beinaris (1921 m. spalio 1 d. Serapiniškiuose, Eržvilko valsčius, Tauragės apskr. – 2007 m. kovo 10 d. Kaune) – Lietuvos vargonininkas, chorvedys, kompozitorius.

Biografija

Motina buvo garsi apylinkės dainininkė, o brolis Jonas – vargonininkas ir muzikos mokytojas. 1932 m. Pranciškus baigė Pašaltuonio pradžios mokyklą, pirmasis muzikos mokytojas buvo V. Zigmantas, o iš brolio išmoko vargonuoti.

1938 m. išvyko į Žeimelį ir pradėjo dirbti brolio Jono padėjėju. Būsimo kompozitoriaus Juliaus Juzeliūno paragintas, 1939 m. įstojo į Šiaulių muzikos mokyklą, kur Jonas Byra jį mokė dainuoti, Jonas Narkus – vargonuoti, kitas disciplinas dėstė Juozas Karosas, Juozas Strolia, Stasys Vainiūnas ir Julius Gaidelis. Mokydamasis vargonininkavo ir vadovavo chorams Šv. Jurgio ir Jėzuitų bažnyčiose, mergaičių chorui sukūrė savo pirmąją giesmę „Gegužio Marijai“. Trumpai vargonininkavo ir Gaurėje.

1945 m. įstojo į Kauno muzikos mokyklą, kur dainavimo studijas tęsė pas Antaną Sodeiką, fortepijono – pas Z. Naujalytę ir M. Alšlebėnaitę, solfedžio – pas Nikodemą Martinonį, muzikos literatūros – pas Antaną Budriūną, muzikos kūrinių analizės – pas Joną Nabažą ir specialiosios harmonijos – pas Antaną Račiūną. 1953 m. mokyklą baigė su pagyrimu, tačiau diplomo negavo, nes dar nebuvo baigęs vakarinės vidurinės mokyklos ir dėl kitokių neaiškių priežasčių teko perlaikyti valstybinius egzaminus – diplomą gavo tik 1956 m. kaip teorijos ir kompozicijos specialistas. Studijuodamas vargonininkavo Kauno Šv. Gertrūdos bažnyčioje ir vadovavo 30 giesmininkų chorui.

1949–1950 m. Kauno Juozo Gruodžio muzikos mokyklos koncertmeisteris, 1953 m. Muzikinio dramos teatro koncertmeisteris, 1954–1955 m. Kauno rajono medicinos darbuotojų profsąjungos klubo liaudies ansamblio koncertmeisteris. Kurį laiką vadovavo Pažaislio ligoninės darbuotojų chorui. 1965–1991 m. Kauno valstybinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Vitražo ir skulptūros galerijos vargonų derintojas ir iliustratorius.

Nuo 1948 m. Kauno arkikatedros bazilikos vargonininkas ir choro vadovas. Sovietmečiu slopintą bažnytinį chorą pavyko padidinti iki 50 dalyvių ir parengti daug religinės muzikos kūrinių: motetų, giesmių, mišių, kantatų ir oratorijų. Chorui yra akompanavę ir broliai B. ir K. Dvarionai. 1953 m. Verbų sekmadienį choras ir solistai atliko Džoakino Rosini „Stabat Mater“. Kitą didelį dviejų dalių religinės muzikos koncertą choras ir solistai surengė 1954 m. Verbų sekmadienį – antrojoje koncerto dalyje nuskambėjo Liudvigo van Bethoveno oratorija „Kristus Alyvų kalne“. 1955 m. per tradicinį Verbų sekmadienį choras ir solistai atliko Th. Dubois oratoriją „Septyni Kristaus žodžiai“ (dirigavo Vytautas Blūšius ir Viktoras Jurgutis, vargonais akompanavo Pranciškus Beinaris).

1956 m. buvo pastatyta Jozefo Haidno oratorija „Pasaulio sutvėrimas“ – tris kartus parodyta Kaune, po vieną kartą – Panevėžyje ir Birštone. Choras yra atlikęs ir ištraukų iš Georgo Frydricho Hendelio oratorijos „Mesijas“. Šv. Velykų rytais kartais chorui pritardavo nedidelis pučiamųjų instrumentų orkestras, bet dažniausias choro pagalbininkas buvo P. Beinario meistriškai valdomi vargonai. Slapta choras išvykdavo giedoti į Vilniaus, Šiaulių, Telšių, Klaipėdos, Tauragės, Rokiškio, Anykščių ir kitas Lietuvos bažnyčias.

Išaugino penkis vaikus, trys iš jų irgi tapo muzikais-profesionalais: Arnoldas – birbynininkas, Areta – pianistė, Danguolė Beinarytė – choro dirigentė. Muzikos keliais pasekė ir būrys jo vaikaičių.

Muzikas palaidotas Jonučių kapinėse (Garliava).

Kūryba

P. Beinaris žinomas ir kaip kompozitorius, sukūręs per 100 įvairiausių kūrinių: giesmių, mišių, kantatų, dainų chorams ir solistams, muzikos vargonams ir orkestrui; 1947 m. parašė „Requiem“. Išpopuliarėjo jo giesmės „Kas, kas“, „Iš sudužusio laivo“, „Tavo apgynimo“, „Ecce sacerdos“, „Tu lūpomis savo kalbėk“, „Sveikinu Tave, Marija“, „Mano maldos Tau pasakytos“ ir kt.

Lietuvai atgavus nepriklausomybę, sukūrė „Tautos prisikėlimo“ ir „Tautos atgimimo“ mišias. Jo giesmes sąlygiškai būtų galima suskirstyti į Advento, Gavėnios, Velykų, Eucharistines, Marijos ir kitokias. Vokalinę muziką daugiausia kūrė pagal Bernardo Brazdžionio eiles.

2006 m. už nuopelnus Kaunui kultūros srityje apdovanotas trečiojo laipsnio Santakos garbės ženklu.

Šaltiniai

  • Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999.

Autorius: www.NiNa.Az

Išleidimo data: 19 Lie, 2025 / 01:20

vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Pranciškus Beinaris, Kas yra Pranciškus Beinaris? Ką reiškia Pranciškus Beinaris?

Pranciskus BeinarisGime 1921 m spalio 1 d Serapiniskiai Erzvilko valsciusMire 2007 m kovo 10 d 85 metai KaunePalaidotas a Jonuciu kapineseSutuoktinis e Danguole Bereckaite BeinarieneVaikai Robertas Arnoldas Areta Danguole PranciskusVeikla vargonininkas chorvedys kompozitorius Pranciskus Beinaris 1921 m spalio 1 d Serapiniskiuose Erzvilko valscius Taurages apskr 2007 m kovo 10 d Kaune Lietuvos vargonininkas chorvedys kompozitorius BiografijaMotina buvo garsi apylinkes dainininke o brolis Jonas vargonininkas ir muzikos mokytojas 1932 m Pranciskus baige Pasaltuonio pradzios mokykla pirmasis muzikos mokytojas buvo V Zigmantas o is brolio ismoko vargonuoti 1938 m isvyko į Zeimelį ir pradejo dirbti brolio Jono padejeju Busimo kompozitoriaus Juliaus Juzeliuno paragintas 1939 m įstojo į Siauliu muzikos mokykla kur Jonas Byra jį moke dainuoti Jonas Narkus vargonuoti kitas disciplinas deste Juozas Karosas Juozas Strolia Stasys Vainiunas ir Julius Gaidelis Mokydamasis vargonininkavo ir vadovavo chorams Sv Jurgio ir Jezuitu baznyciose mergaiciu chorui sukure savo pirmaja giesme Geguzio Marijai Trumpai vargonininkavo ir Gaureje 1945 m įstojo į Kauno muzikos mokykla kur dainavimo studijas tese pas Antana Sodeika fortepijono pas Z Naujalyte ir M Alslebenaite solfedzio pas Nikodema Martinonį muzikos literaturos pas Antana Budriuna muzikos kuriniu analizes pas Jona Nabaza ir specialiosios harmonijos pas Antana Raciuna 1953 m mokykla baige su pagyrimu taciau diplomo negavo nes dar nebuvo baiges vakarines vidurines mokyklos ir del kitokiu neaiskiu priezasciu teko perlaikyti valstybinius egzaminus diploma gavo tik 1956 m kaip teorijos ir kompozicijos specialistas Studijuodamas vargonininkavo Kauno Sv Gertrudos baznycioje ir vadovavo 30 giesmininku chorui 1949 1950 m Kauno Juozo Gruodzio muzikos mokyklos koncertmeisteris 1953 m Muzikinio dramos teatro koncertmeisteris 1954 1955 m Kauno rajono medicinos darbuotoju profsajungos klubo liaudies ansamblio koncertmeisteris Kurį laika vadovavo Pazaislio ligonines darbuotoju chorui 1965 1991 m Kauno valstybinio M K Ciurlionio dailes muziejaus Vitrazo ir skulpturos galerijos vargonu derintojas ir iliustratorius Nuo 1948 m Kauno arkikatedros bazilikos vargonininkas ir choro vadovas Sovietmeciu slopinta baznytinį chora pavyko padidinti iki 50 dalyviu ir parengti daug religines muzikos kuriniu motetu giesmiu misiu kantatu ir oratoriju Chorui yra akompanave ir broliai B ir K Dvarionai 1953 m Verbu sekmadienį choras ir solistai atliko Dzoakino Rosini Stabat Mater Kita didelį dvieju daliu religines muzikos koncerta choras ir solistai surenge 1954 m Verbu sekmadienį antrojoje koncerto dalyje nuskambejo Liudvigo van Bethoveno oratorija Kristus Alyvu kalne 1955 m per tradicinį Verbu sekmadienį choras ir solistai atliko Th Dubois oratorija Septyni Kristaus zodziai dirigavo Vytautas Blusius ir Viktoras Jurgutis vargonais akompanavo Pranciskus Beinaris 1956 m buvo pastatyta Jozefo Haidno oratorija Pasaulio sutverimas tris kartus parodyta Kaune po viena karta Panevezyje ir Birstone Choras yra atlikes ir istrauku is Georgo Frydricho Hendelio oratorijos Mesijas Sv Velyku rytais kartais chorui pritardavo nedidelis puciamuju instrumentu orkestras bet dazniausias choro pagalbininkas buvo P Beinario meistriskai valdomi vargonai Slapta choras isvykdavo giedoti į Vilniaus Siauliu Telsiu Klaipedos Taurages Rokiskio Anyksciu ir kitas Lietuvos baznycias Isaugino penkis vaikus trys is ju irgi tapo muzikais profesionalais Arnoldas birbynininkas Areta pianiste Danguole Beinaryte choro dirigente Muzikos keliais paseke ir burys jo vaikaiciu Muzikas palaidotas Jonuciu kapinese Garliava KurybaP Beinaris zinomas ir kaip kompozitorius sukures per 100 įvairiausiu kuriniu giesmiu misiu kantatu dainu chorams ir solistams muzikos vargonams ir orkestrui 1947 m parase Requiem Ispopuliarejo jo giesmes Kas kas Is suduzusio laivo Tavo apgynimo Ecce sacerdos Tu lupomis savo kalbek Sveikinu Tave Marija Mano maldos Tau pasakytos ir kt Lietuvai atgavus nepriklausomybe sukure Tautos prisikelimo ir Tautos atgimimo misias Jo giesmes salygiskai butu galima suskirstyti į Advento Gavenios Velyku Eucharistines Marijos ir kitokias Vokaline muzika daugiausia kure pagal Bernardo Brazdzionio eiles 2006 m uz nuopelnus Kaunui kulturos srityje apdovanotas treciojo laipsnio Santakos garbes zenklu SaltiniaiBoleslovas Zubrickas Pasaulio lietuviu chorvedziai enciklopedinis zinynas Vilnius 1999

Naujausi straipsniai
  • Liepa 21, 2025

    Australijos moterų krepšinio rinktinė

  • Liepa 21, 2025

    Atminties korta

  • Liepa 21, 2025

    Ateik kada nors vakarienės

  • Liepa 21, 2025

    Arūnas Ramanavičius

  • Liepa 21, 2025

    Armėnija vaikų Eurovizijos dainų konkurse

www.NiNa.Az - Studija

    Susisiekite
    Kalbos
    Susisiekite su mumis
    DMCA Sitemap
    © 2019 nina.az - Visos teisės saugomos.
    Autorių teisės: Dadash Mammadov
    Nemokama svetainė, kurioje galima dalytis duomenimis ir failais iš viso pasaulio.
    Viršuje