Pilies kalno šiaurinė atraminė sienaPilies kalnas ir atraminė siena Dešinėje Pilininko namasPilies kalno šiaurinė atrami

Pilies kalno šiaurinė atraminė siena

Pilies kalnas ir atraminė siena. Dešinėje – Pilininko namas
Pilies kalno šiaurinė atraminė siena 54°41′14.6″ š. pl. 25°17′25.6″ r. ilg. / 54.687389°š. pl. 25.290444°r. ilg. / 54.687389; 25.290444

Vieta	Vilnius
Statybų pradžia	XVI a.
Paskirtis	Laikyti ir saugoti nuo nušliaužimo Pilies kalno gruntą

Pilies kalno šiaurinė atraminė siena – istorinis statinys Vilniuje, teritorijoje, laikantis ir saugantis nuo nušliaužimo dalį Pilies kalno grunto. Stovi Pilies kalno šiaurės vakarinėje papėdėje, tarp Pilininko namo ir Senojo arsenalo vakarų korpuso. Įrašytas į Kultūros vertybių registrą, priklauso Arkikatedros bazilikos, Žemutinės ir Aukštutinės pilių pastatų, jų liekanų ir kitų statinių kompleksui.

Atraminė siena plytų mūro, apie 42 m ilgio, 9 m aukščio (su ), 3,1–3,2 m storio apatinėje ir 2,6–2,8 m viršutinėje dalyje. Pagrindo apačia sutvirtinta stambiais akmenimis. Išgaubta į kalno pusę, vakariniu galu remiasi į Pilininko namą (pastatytas anksčiau už sieną). Rytinis galas liko nebaigtas, jį prilaiko nuo Senojo arsenalo vakarinio korpuso išmūryta sienelė. Siena pastatyta be kontraforsų, bet jos storio pakanka atlaikyti kalno šlaitų grunto slėgiui, siekiančiam iki 110 tonų į tiesinį sienos metrą. Sieną į dvi dalis vertikaliai dalina masyvus karnizas, pagyvindamas jos monolitinę plokštumą. Už sienos mūro driekiasi Antrojo pasaulinio karo metu po Pilies kalnu nacių iškastas požeminis tunelis.

Įrengta XVI a. viduryje, ruošiant vietą Šv. Onos ir šv. Barboros bažnyčios statyboms, nukasus Pilies kalno šlaito apačią. Sienos paviršiaus mūrui panaudotos kelių formatų gotikai būdingos plytos, mūryta gotikiniu būdu. Mūro viduje akmenų eilės lygintos trimis ir daugiau horizontaliomis plytų eilėmis – XVI a. antros pusės mūrams būdingu būdu. Sienos monumentalumas, architekto Napoleono Kitkausko nuomone, turėjęs sudaryti neutralų foną bažnyčios architektūros formų įvairovei. Prie sienos XVI a. antroje pusėje – XVII a. pradžioje stovėjo du mediniai pastatai, sunykę per XVII a. vidurio karus.

Siena atkasta 1955–1959 m. Šv. Onos ir šv. Barboros bažnyčios archeologinių tyrimų metu. 1962 m. pagal Sigito Lasavicko projektą ir 1980 m. pagal projektą restauruota ir atkurta. 2013 m. pagal Gražinos Kirdeikienės projektą restauruotas sienos mūras.

Šaltiniai

„Arkikatedros bazilikos, Žemutinės ir Aukštutinės pilių pastatų, jų liekanų ir kitų statinių kompleksas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2024-07-08.
Napoleonas Kitkauskas, Vilniaus pilys. Statyba ir architektūra. Vilnius: „Mokslas”, 1989 m., p. 176, 177. Nuoroda tikrinta 2024-07-08.
Darius Pocevičius. „100 istorinių Vilniaus reliktų”. Vilnius: „Kitos knygos”, 2016, p. 24. ISBN 978-609-427-207-3
Šarūnas Meškys, Pavojinga situacija Gedimino kalno šlaite: svarstoma nuardyti akmeninę sieną, Lrytas.lt, 2018-01-19. Nuoroda tikrinta 2024-07-08.

[1] „Arkikatedros bazilikos, Žemutinės ir Aukštutinės pilių pastatų, jų liekanų ir kitų statinių kompleksas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2024-07-08.

[Kitkauskas-2] Napoleonas Kitkauskas, Vilniaus pilys. Statyba ir architektūra. Vilnius: „Mokslas”, 1989 m., p. 176, 177. Nuoroda tikrinta 2024-07-08.

[3] Darius Pocevičius. „100 istorinių Vilniaus reliktų”. Vilnius: „Kitos knygos”, 2016, p. 24. ISBN 978-609-427-207-3

[4] Šarūnas Meškys, Pavojinga situacija Gedimino kalno šlaite: svarstoma nuardyti akmeninę sieną, Lrytas.lt, 2018-01-19. Nuoroda tikrinta 2024-07-08.