Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Gyvenimo ciklas arba gyvenimo ratas lot cyclus vitalis kitimų kuriuos organizmas pereina per savo amžių visuma Žmogaus i
Gyvenimo ciklas
Gyvenimo ciklas arba gyvenimo ratas (lot. cyclus vitalis) – kitimų, kuriuos organizmas pereina per savo amžių, visuma. Žmogaus ir daugumos stuburinių gyvūnų gyvenimo ciklas yra paprastas (tiesioginis vystymasis), kai kurių stuburinių (varliagyvių) ir daugelio bestuburių – sudėtingas (raida su metamorfoze arba kartų kaita).
Augalai ir gyvūnai yra vadinami tam tikrais terminais, priklausomai nuo jų gyvenimo ciklo stadijos. Gyvenimo ciklo metu gali kisti organizmo ploidiškumas, pagal chromosomų rinkinių skaičių organizmai yra skirstomi į diploidinius (2n), haploidinius (n) ir poliploidinius (>2n).
Gyvenimo ciklai skirstomi į:
- Haplontinį (n) – vyrauja haploidinė stadija.
- Diplontinį (2n) – vyrauja diploidinė stadija
- Diplohaplontinį arba haplodiplontinį, diplobiontinį arba dibiontinį (n ir 2n) – gyvenimo ciklą sudaro dviejų kartų kaita: lytinę kartą – gametofitą (n) – keičia nelytinė karta – sporofitas (2n). Šių dviejų kartų santykis skirtingose sausumos augalų grupėse skiriasi.
Haplontinis gyvenimo ciklas
Tik zigota yra diploidinė (2n), ji dalinasi mejotiškai. Toliau susidariusios haploidinės ląstelės dalijasi tik mitotiškai, susidaro daugialąstis organizmas ar ląstelių kolonija. Haploidinis gyvenimo ciklas būdingas kai kuriems pirmuonims, žaliesiems ir raudoniesiems dumbliams bei grybams. Kartais vienaląsčiai organizmai sudaro daug haploidinių palikuonių (n), kurie susilieja konjugacijos būdu ir jos metu susidaro diploidinė zigota (2n), kuri dalijasi mejozės būdu. Tokie organizmai didžiąją savo gyvenimo dalį praleidžia būdami haploidiniais gametofitais (n) pvz.(dumblis Volvox).
Diplontinis gyvenimo ciklas
Tik gametos yra haploidinės (n), likusios gyvenimo ciklo stadijos – diploidinės (2n). Būdingas daugialąsčiams organizmams. Šiame cikle zigotos (2n) dalijasi mitotiškai po mejozės, sudarydamos diploidines ląsteles (2n). Šios ląstelės sudaro gametas(n), kurios taip pat gali dalintis mitotiškai (pvz., kai kurios mielių rūšys). Haploidinė stadija dažniausiai trunka labai trumpą laiką ir didžiąją gyvenimo dalį organizmai praleidžia diploidinėje stadijoje. Būdinga daugumai gyvūnų, grybų karalystės atstovų, kai kuriems titnagdumbliams, rudadumbliams.
Diplohaplontinis gyvenimo ciklas
Gametofito ir sporofito kartos viena nuo kitos nepriklausomos. Gali būti: izomorfinis (gametofitas ir sporofitas vienodos išvaizdos, pavyzdžiui, Ulva sp.) arba heteromorfinis (sporofitas ir gametofitas skiriasi: samanos, sporiniai induočiai) Raudondumbliams būdingas specifinis diplohaplontinio ciklo variantas, kai keičiasi trys kartos: diploidinio sporofito, diploidinio karposporofito (gonimokarpo) ir halpoidinio gametofito. Šiuo metu egzistuojantiems sausumos augalams būdingas tik heteromorfinis gyvenimo ciklas, kuriame gametofito ir sporofito sandara nėra vienoda.
- Gyvenimo cikle dominuoja gametofitas (gametofitinis). Kerpsamanių, lapsamanių ir ylvaisūnų gyvenimo cikle dominuoja gametofitas, ant kurio susidaro lytinio dauginimosi struktūros: anteridžiai ir archegonės. Įvykus apvaisinimui, jo audiniuose archegonėje formuojasi diploidinis sporofitas, kuris gauna maisto medžiagas iš gametofito ir atskirai egzistuoti negali. Samanų sporofitas dar vadinamas sporogonu. Jame subręsta sporos (n), kurioms sudygus formuojasi protonema, o iš jos išauga nauja gametofitų karta ir ciklas kartojasi.
- Gyvenimo cikle dominuoja sporofitas (sporofitinis). Sporinių induočių (pataisūnų, šertvūnų ir asiūklūnų) gyvenimo cikle dominuoja daugiametis sporofitas, o haploidinis gametofitas dažnai yra mažas, trumpaamžis ir egzistuoja atskirai, jam reikalingos specifinės aplinkos sąlygos, kitokios nei reikalingos sporofitams. Sėklinių augalų gametofitas redukuotas dar labiau iki kelių ląstelių. Sporofitas ir gametofitas iš esmės funkcionuoja kaip vienas organizmas, tad toks gyvenimo ciklas kai kurių autorių nuomone vadintinas diplontiniu.
Augalų skirstymas pagal gyvenimo trukmę:
- Vienmečiai augalai – vegetacija trunka vienerius metus. Per šį laiką jie išauga iš sėklų, pražysta, užmezga vaisius, subrandina sėklas ir nunyksta.
- Dvimečiai augalai – vegetacija trunka dvejus metus. Pirmaisiais metais jie išdygsta iš sėklų ir sukaupia maisto medžiagų, antraisiais metais išaugina žiedus, subrandina sėklas ir nunyksta (morka).
- Daugiamečiai augalai – gyvena daugelį metų. Žolinių augalų antžeminės dalys nunyksta kiekvieno vegetacijos sezono pabaigoje, o kito pradžioje išauga nauji stiebai (pentinius). Sumedėjusių augalų (krūmų, medžių) ilgaamžiai stiebai auga kasmet ir gyvena daugelį metų.
- Efemerai augalai gyvena labai trumpą laiką. Tokių augalų daugiausia aptinkama ten, kur didžiąją metų dalį arba keletą metų būna karšta ir sausa, o tinkamos augti sąlygos labai trumpos. Taigi jie turi greitai išaugti ir subrandinti sėklas. Tarp gyvūnų vieninteliai efemerai yra lašalai. Jų suaugėlių gyvenimas trunka nuo keleto minučių iki vienos dienos.
Gyvenimo ciklą apibūdinantys veiksniai:
- augalų ir gyvūnų ramybės būklė, dar vadinama žiemos ar vasaros miegu.
- pokyčius atsirandančius dėl sezoninių temeratūrų svyravimų, pavyzdžiui, daugiamečiai augalai dar skirstomi atsižvelgiant į lapų metimą:
- vasaržaliai – augalai, kurių lapai kiekvieno vegetacijos sezono pabaigoje netenka chlorofilo ir nukrenta.
- visžaliai – augalai, kurie, pasibaigus vegetacijos sezonui, lieka su lapais. Lapus jie keičia palaisniui.
- gyvūnų migracija, sezoninis keliavimas iš vienos vietos į kitą, pavyzdžiui, kai kurios žuvys pagal neršto ypatybes yra:
- anadromai – gyvena jūrose, o neršti plaukia į upes (upėtakis),
- katadromai – priešinga grupė andromams. Neršti iš upių plaukia į jūrą.
Šaltiniai
- Dagys J. (ats. red.) 1965: Botanikos terminų žodynas. Vilnius.
- https://www.vle.lt/straipsnis/gyvenimo-ciklas/
- Naujalis ir kt., 2009: Botanikos praktikos darbai. Archegoniniai ir žiediniai augalai. Vilnius.
- Kostkevičienė J.: 2009. Algologija. – Vilnius.
- http://www.brainkart.com/article/Life-Cycle-Patterns-in-Plants_32863/
- Jukonienė I., 2003. Lietuvos kiminai ir žaliosios samanos. psl. 10-13 p
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Gyvenimo ciklas, Kas yra Gyvenimo ciklas? Ką reiškia Gyvenimo ciklas?
Gyvenimo ciklas arba gyvenimo ratas lot cyclus vitalis kitimu kuriuos organizmas pereina per savo amziu visuma Zmogaus ir daugumos stuburiniu gyvunu gyvenimo ciklas yra paprastas tiesioginis vystymasis kai kuriu stuburiniu varliagyviu ir daugelio bestuburiu sudetingas raida su metamorfoze arba kartu kaita Augalai ir gyvunai yra vadinami tam tikrais terminais priklausomai nuo ju gyvenimo ciklo stadijos Gyvenimo ciklo metu gali kisti organizmo ploidiskumas pagal chromosomu rinkiniu skaiciu organizmai yra skirstomi į diploidinius 2n haploidinius n ir poliploidinius gt 2n Gyvenimo ciklai skirstomi į Haplontinį n vyrauja haploidine stadija Diplontinį 2n vyrauja diploidine stadija Diplohaplontinį arba haplodiplontinį diplobiontinį arba dibiontinį n ir 2n gyvenimo cikla sudaro dvieju kartu kaita lytine karta gametofita n keicia nelytine karta sporofitas 2n Siu dvieju kartu santykis skirtingose sausumos augalu grupese skiriasi Haplontinis gyvenimo ciklasTik zigota yra diploidine 2n ji dalinasi mejotiskai Toliau susidariusios haploidines lasteles dalijasi tik mitotiskai susidaro daugialastis organizmas ar lasteliu kolonija Haploidinis gyvenimo ciklas budingas kai kuriems pirmuonims zaliesiems ir raudoniesiems dumbliams bei grybams Kartais vienalasciai organizmai sudaro daug haploidiniu palikuoniu n kurie susilieja konjugacijos budu ir jos metu susidaro diploidine zigota 2n kuri dalijasi mejozes budu Tokie organizmai didziaja savo gyvenimo dalį praleidzia budami haploidiniais gametofitais n pvz dumblis Volvox Diplontinis gyvenimo ciklasMieliu gyvenimo ciklas Tik gametos yra haploidines n likusios gyvenimo ciklo stadijos diploidines 2n Budingas daugialasciams organizmams Siame cikle zigotos 2n dalijasi mitotiskai po mejozes sudarydamos diploidines lasteles 2n Sios lasteles sudaro gametas n kurios taip pat gali dalintis mitotiskai pvz kai kurios mieliu rusys Haploidine stadija dazniausiai trunka labai trumpa laika ir didziaja gyvenimo dalį organizmai praleidzia diploidineje stadijoje Budinga daugumai gyvunu grybu karalystes atstovu kai kuriems titnagdumbliams rudadumbliams Diplohaplontinis gyvenimo ciklasGametofito ir sporofito kartos viena nuo kitos nepriklausomos Gali buti izomorfinis gametofitas ir sporofitas vienodos isvaizdos pavyzdziui Ulva sp arba heteromorfinis sporofitas ir gametofitas skiriasi samanos sporiniai induociai Raudondumbliams budingas specifinis diplohaplontinio ciklo variantas kai keiciasi trys kartos diploidinio sporofito diploidinio karposporofito gonimokarpo ir halpoidinio gametofito Siuo metu egzistuojantiems sausumos augalams budingas tik heteromorfinis gyvenimo ciklas kuriame gametofito ir sporofito sandara nera vienoda Gyvenimo cikle dominuoja gametofitas gametofitinis Kerpsamaniu lapsamaniu ir ylvaisunu gyvenimo cikle dominuoja gametofitas ant kurio susidaro lytinio dauginimosi strukturos anteridziai ir archegones Įvykus apvaisinimui jo audiniuose archegoneje formuojasi diploidinis sporofitas kuris gauna maisto medziagas is gametofito ir atskirai egzistuoti negali Samanu sporofitas dar vadinamas sporogonu Jame subresta sporos n kurioms sudygus formuojasi protonema o is jos isauga nauja gametofitu karta ir ciklas kartojasi Gyvenimo cikle dominuoja sporofitas sporofitinis Sporiniu induociu pataisunu sertvunu ir asiuklunu gyvenimo cikle dominuoja daugiametis sporofitas o haploidinis gametofitas daznai yra mazas trumpaamzis ir egzistuoja atskirai jam reikalingos specifines aplinkos salygos kitokios nei reikalingos sporofitams Sekliniu augalu gametofitas redukuotas dar labiau iki keliu lasteliu Sporofitas ir gametofitas is esmes funkcionuoja kaip vienas organizmas tad toks gyvenimo ciklas kai kuriu autoriu nuomone vadintinas diplontiniu Augalu skirstymas pagal gyvenimo trukme Vienmeciai augalai vegetacija trunka vienerius metus Per sį laika jie isauga is seklu prazysta uzmezga vaisius subrandina seklas ir nunyksta Dvimeciai augalai vegetacija trunka dvejus metus Pirmaisiais metais jie isdygsta is seklu ir sukaupia maisto medziagu antraisiais metais isaugina ziedus subrandina seklas ir nunyksta morka Daugiameciai augalai gyvena daugelį metu Zoliniu augalu antzemines dalys nunyksta kiekvieno vegetacijos sezono pabaigoje o kito pradzioje isauga nauji stiebai pentinius Sumedejusiu augalu krumu medziu ilgaamziai stiebai auga kasmet ir gyvena daugelį metu Efemerai augalai gyvena labai trumpa laika Tokiu augalu daugiausia aptinkama ten kur didziaja metu dalį arba keleta metu buna karsta ir sausa o tinkamos augti salygos labai trumpos Taigi jie turi greitai isaugti ir subrandinti seklas Tarp gyvunu vieninteliai efemerai yra lasalai Ju suaugeliu gyvenimas trunka nuo keleto minuciu iki vienos dienos Gyvenimo cikla apibudinantys veiksniai augalu ir gyvunu ramybes bukle dar vadinama ziemos ar vasaros miegu pokycius atsirandancius del sezoniniu temeraturu svyravimu pavyzdziui daugiameciai augalai dar skirstomi atsizvelgiant į lapu metima vasarzaliai augalai kuriu lapai kiekvieno vegetacijos sezono pabaigoje netenka chlorofilo ir nukrenta viszaliai augalai kurie pasibaigus vegetacijos sezonui lieka su lapais Lapus jie keicia palaisniui gyvunu migracija sezoninis keliavimas is vienos vietos į kita pavyzdziui kai kurios zuvys pagal nersto ypatybes yra anadromai gyvena jurose o nersti plaukia į upes upetakis katadromai priesinga grupe andromams Nersti is upiu plaukia į jura SaltiniaiDagys J ats red 1965 Botanikos terminu zodynas Vilnius https www vle lt straipsnis gyvenimo ciklas Naujalis ir kt 2009 Botanikos praktikos darbai Archegoniniai ir ziediniai augalai Vilnius Kostkeviciene J 2009 Algologija Vilnius http www brainkart com article Life Cycle Patterns in Plants 32863 Jukoniene I 2003 Lietuvos kiminai ir zaliosios samanos psl 10 13 p