Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Perkūnija elektros iškrova atmosferoje tarp debesų ir Žemės arba tik tarp debesų lydima šviesos vad žaibo blyksnių ir ga
Perkūnijos
Perkūnija – elektros iškrova atmosferoje tarp debesų ir Žemės arba tik tarp debesų, lydima šviesos (vad. žaibo) blyksnių ir garsaus dundėjimo (vad. griaustinio). Perkūniją paprastai lydi smarkūs vėjai, krituliai, kartais net kruša.
Susidarymas
Perkūniją sukelia teigiamai ir neigiamai įsielektrinusios debesų dalelės ir jonai, kurių daug susikaupia storuose kamuoliniuose (Cb) debesyse. Tokiuose debesyse susidaro daug didelių vandens lašelių, kurie iš pradžių būna neutralūs, bet krisdami įsielektrina neigiamai, nes krintantis lašas ar ledo kristalėlis 100 V/m elektriniame lauke poliarizuojasi, pakeliui sutiktus neigiamuosius jonus lašo apačia pritraukia, o neigiamuosius atstumia. Neigiamai įelektrinti lašai krinta į debesies apačią, o atstumtieji teigiamieji jonai su oro srautais kyla į viršų. Kartu kylantys poliarizuoti lašeliai ir ledo kristalai įsielektrina teigiamai. Dar vienas elektrizacijos procesas vyksta kristalizacijos metu – teigiamai įsielektrina ir debesies viršuje besikristalizuodami peršalę vandens lašeliai. Taigi, viršutinėje debesies dalyje kaupiasi teigiamieji jonai, o vidurinėje ir žemutinėje – neigiamieji. Neigiamojo krūvio jonai koncentruojasi arti –5 °C izotermos, o teigiamojo krūvio centras – keliais kilometrais aukščiau. Nedidelių teigiamų jonų židinių dar būna ir debesies apačioje ties 0 °C izoterma.
Neigiamai įsielektrinusi debesies apačia indukuoja priešingą, t. y. teigiamąjį, žemės paviršiaus krūvį.
Elektros iškrovos
Vidutinio dydžio perkūnijos debesyje cirkuliuoja apie 100 000 t vandens, todėl toks debesis tampa galingu elektros generatoriumi atmosferoje. Kai debesyse, tarp debesų arba tarp žemės paviršiaus ir debesies įtampa pasiekia 100 mln. ir daugiau voltų, prasideda elektros iškrovos – žaibavimas. Prieš pagrindinę žaibo iškrovą nuo debesies link žemės praeina . Lyderio kanale vyksta stipri oro jonizacija.
Lyderio jonizuotu kanalu juda pagrindinio žaibo impulsas, kuris prasideda jau nuo žemės ir toliau žaibuoja nuo žemės į viršų (teigiami krūviai kyla į viršų). Pagrindinio žaibo impulsai juda maždaug puse šviesos greičio.
Žaibų formos
- – tai dažniausiai pasitaikanti žaibų forma. Linijinio žaibo iškrovos gali būti keturių tipų: tarp debesų; debesies viduje; tarp debesies ir žemės paviršiaus; tarp debesies ir aplinkinio oro (žaibas nepasiekia žemės paviršiaus).
- Šv. Elmo ugnys – tylūs taškiniai švytintieji elektros išlydžiai, kurie susiformuoja esant stipriam elektriniam laukui arti smailių objektų.
- sudaro šviesų kanalą, dažniausiai nusidriekiantį horizontaliai palei debesies pagrindą. Daugiausiai – tai paskui žaibą lyderį vykstančios iškrovos.
- turi zigzago formos kanalą. Ši forma pasitaiko stipriam vėjui pučiant statmenai į žaibo kanalą, todėl jis ir išsiraito.
- (žaibas – rožančius) – tai kelios dešimtys rutuliukų, išsidėsčiusių išilgai linijinio žaibo kanalo.
- Kamuolinis žaibas – tai įvairių spalvų ir skirtingų dydžių rutulio formos elektros iškrovos.
Perkūnijų skirstymas Lietuvoje
Perkūnijos skirstomos į frontines (advekcines) ir vidujines (susidarančias vienos oro masės viduje). Lietuvoje perkūnija dažniausiai (vasarą – 70 %, žiemą – 90 %) būna susijusi su atmosferos frontuose susidarančiais galingais kamuoliniais debesimis. Didžiausia perkūnijos tikimybė (apie 80 %) esti nejudriuose frontuose, nes jie paprastai nusidriekia giliuose ciklonų slėniuose, juose vyksta intensyvi oro srautų konvergencija ir galinga konvekcija.
Vidujinės perkūnijos susidaro mažo gradiento bariniuose laukuose, esant dideliam . Jos būdingos šiltajam metų laikui, o žiemą pasitaiko pajūryje, nes tik čia oro srautai pakankamai konverguoja. Apskritai šaltuoju metų laiku perkūnija galima įsiveržus tik jūriniam drėgnam nepastovios stratifikacijos orui (dažniausiai iš Norvegų jūros greitai slenkančių ciklonų užnugaryje).
Perkūnijų pasiskirstymas
Lietuvos teritorijoje per metus būna 19–30 dienų su perkūnija (kai kuriais metais būna net 40–45). Dažniausiai tokių dienų pasitaiko Lietuvos pietuose, nes čia šiurkštus, minkštas paklotinis paviršius stabdo oro srautus ir skatina konvekcinius procesus.
Perkūnija vienu metu apima nedidelę teritorijos dalį, nes konvekcija taip pat yra lokalinis reiškinys. Tik vasarą apie 15–20 % perkūnijų apima daugiau kaip pusę teritorijos. Žiemos perkūnijas vienu metu užfiksuoja ne daugiau kaip 1–2 meteorologijos stotys (daugiausiai pajūrio).
Dienų su perkūnijomis skaičius
Daugiausiai dienų su perkūnijomis būna birželio–liepos mėnesiais (pajūryje – rugpjūtį). Žemyninėje teritorijos dalyje perkūnijų daugėja pavasarį sparčiau negu pajūryje, sparčiau rudenį ir mažėja. Gegužės–rugsėjo mėnesiais tenka 96 % metinio dienų su perkūnijomis skaičiaus. Šaltuoju metų laiku (lapkričio–kovo mėnesiais) perkūnijų pasitaiko ne kas metai: pajūryje – 80 %, kitur 40–50 % metų.
Perkūnijos trukmė
Per parą perkūnija trunka vidutiniškai 2,1–2,4 valandas (kartais vasarą – net 14–16 val.). Ilgiausiai (apie 4 val.) perkūnija trunka nejudriuose ir šaltuose frontuose, kuriuose kyla banginiai procesai, ir šiltuose frontuose, judančiuose iš pietų ir rytų (apie 2 val.). Mažiausiai trunka vidujinės perkūnijos – apie 0,5 valandos.
Perkūnijų paros eiga
Perkūnijų paros eiga žemyninėje teritorijos dalyje paklūsta terminės konvekcijos paros eigai, todėl apie 43 % perkūnijos valandų tenka laiko intervalui tarp 12–18 valandos. Perkūnijos dažnos ir 18–23 valandą (34 % bendros trukmės), nes šiuo metu jos kaip tik susidaro šiltuose frontuose. Pajūryje trečdalis perkūnijos valandų taip pat koncentruojasi vakare, 18–24 valandomis (kai nusilpsta konvekciją stabdantis jūros brizas). Rečiausiai perkūnijos pasitaiko 6–12 valandomis.
Perkūnijos poveikis
Šiuolaikinei civilizacijai perkūnija yra labai pavojingas meteorologinis reiškinys. Žaibai sukelia gaisrus naftotiekiuose, dujotiekiuose ir miškuose, uždega pastatus. Perkūnijos metu elektros perdavimo linijose susidaro viršįtampis, sukeliantis avarijas ir elektros tiekimo sutrikimus, trikdomas radijo ryšys. Aviatoriams pavojingi ne tik tiesioginiai žaibo smūgiai, bet ir perkūnijos debesyse susidarantys stiprūs vertikalūs oro gūsiai, siekiantys 15–30 m/s.
Tačiau žaibai būna ir naudingi. Žaibas pakeičia dujinį azotą, kurio negali pasisavinti augalai. Jis virsta azoto junginiais, reikalingais formuotis augalo audiniams ir bręsti sėkloms. Apatinio atmosferos sluoksniuose, troposferoje, perkūnijų metu susidaro dar viena, malonaus kvapo medžiaga – ozonas.
Mitologinė reikšmė
Perkūnija daugelyje pasaulio kultūrų yra laikoma labai ryškia hierofanija („šventybės apraiška“). Žaibas tapatinamas su atsivėrusiu dangumi, Dievo rykšte, griaustinis – krentančiais dangaus skliauto akmenimis, periama piktąja dvasia. Perkūnijos reikšmė ypač svarbi indoeuropiečių religijoje – baltų Perkūnas, slavų Perunas, graikų Dzeusas, romėnų Jupiteris, indoarijų Indra buvo reikšmingiausios dievybės tose tautose. Perkūnui priskirtas ne tik chtoninio pasaulio būtybių mušimas, bet ir Žemės apvaisinimas lietumi.
Šaltiniai
- Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos Archyvuota kopija 2010-04-26 iš Wayback Machine projekto.
- Bukantis, A. (2009). Atmosferos reiškinių stebėjimas. Vilnius, Lietuva: Vilniaus universiteto leidykla. p. 107. ISBN 978-9-95-533434-7.
- Bukantis, A. (1996). Neįprasti gamtos reiškiniai Lietuvos žemėse XI–XX amžiuose. Vilnius, Lietuva: Geografijos Institutas. p. 197. ISBN 9986-9097-2-4.
- Bukantis, A. (1994). Lietuvos klimatas. Vilnius, Lietuva: Vilniaus universiteto leidykla. p. 187. ISBN 9986-19-044-4.
- Galvonaitė, A.; M.Misiūnienė, D. Valiukas, M.S.Buitkuvienė (2007). Lietuvos klimatas. Vilnius, Lietuva: „ARX Baltica“. p. 207. ISBN 978-9955-9758-2-3.
{{cite book}}: CS1 priežiūra: multiple names: authors list (link)
Nuorodos
- Kaip elgtis perkūnijos metu Archyvuota kopija 2010-05-05 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Perkūnijos, Kas yra Perkūnijos? Ką reiškia Perkūnijos?
Perkunija elektros iskrova atmosferoje tarp debesu ir Zemes arba tik tarp debesu lydima sviesos vad zaibo blyksniu ir garsaus dundejimo vad griaustinio Perkunija paprastai lydi smarkus vejai krituliai kartais net krusa PerkunijaSusidarymasElektros kruviu pasiskirstymas ir vertikalus oro srautai perkunijos debesyje Perkunija sukelia teigiamai ir neigiamai įsielektrinusios debesu daleles ir jonai kuriu daug susikaupia storuose kamuoliniuose Cb debesyse Tokiuose debesyse susidaro daug dideliu vandens laseliu kurie is pradziu buna neutralus bet krisdami įsielektrina neigiamai nes krintantis lasas ar ledo kristalelis 100 V m elektriniame lauke poliarizuojasi pakeliui sutiktus neigiamuosius jonus laso apacia pritraukia o neigiamuosius atstumia Neigiamai įelektrinti lasai krinta į debesies apacia o atstumtieji teigiamieji jonai su oro srautais kyla į virsu Kartu kylantys poliarizuoti laseliai ir ledo kristalai įsielektrina teigiamai Dar vienas elektrizacijos procesas vyksta kristalizacijos metu teigiamai įsielektrina ir debesies virsuje besikristalizuodami persale vandens laseliai Taigi virsutineje debesies dalyje kaupiasi teigiamieji jonai o vidurineje ir zemutineje neigiamieji Neigiamojo kruvio jonai koncentruojasi arti 5 C izotermos o teigiamojo kruvio centras keliais kilometrais auksciau Nedideliu teigiamu jonu zidiniu dar buna ir debesies apacioje ties 0 C izoterma Neigiamai įsielektrinusi debesies apacia indukuoja priesinga t y teigiamajį zemes pavirsiaus kruvį Elektros iskrovosVidutinio dydzio perkunijos debesyje cirkuliuoja apie 100 000 t vandens todel toks debesis tampa galingu elektros generatoriumi atmosferoje Kai debesyse tarp debesu arba tarp zemes pavirsiaus ir debesies įtampa pasiekia 100 mln ir daugiau voltu prasideda elektros iskrovos zaibavimas Pries pagrindine zaibo iskrova nuo debesies link zemes praeina Lyderio kanale vyksta stipri oro jonizacija Lyderio jonizuotu kanalu juda pagrindinio zaibo impulsas kuris prasideda jau nuo zemes ir toliau zaibuoja nuo zemes į virsu teigiami kruviai kyla į virsu Pagrindinio zaibo impulsai juda mazdaug puse sviesos greicio Zaibu formos tai dazniausiai pasitaikanti zaibu forma Linijinio zaibo iskrovos gali buti keturiu tipu tarp debesu debesies viduje tarp debesies ir zemes pavirsiaus tarp debesies ir aplinkinio oro zaibas nepasiekia zemes pavirsiaus Sv Elmo ugnys tylus taskiniai svytintieji elektros islydziai kurie susiformuoja esant stipriam elektriniam laukui arti smailiu objektu sudaro sviesu kanala dazniausiai nusidriekiantį horizontaliai palei debesies pagrinda Daugiausiai tai paskui zaiba lyderį vykstancios iskrovos turi zigzago formos kanala Si forma pasitaiko stipriam vejui puciant statmenai į zaibo kanala todel jis ir issiraito zaibas rozancius tai kelios desimtys rutuliuku issidesciusiu isilgai linijinio zaibo kanalo Kamuolinis zaibas tai įvairiu spalvu ir skirtingu dydziu rutulio formos elektros iskrovos Perkuniju skirstymas LietuvojePerkunijos skirstomos į frontines advekcines ir vidujines susidarancias vienos oro mases viduje Lietuvoje perkunija dazniausiai vasara 70 ziema 90 buna susijusi su atmosferos frontuose susidaranciais galingais kamuoliniais debesimis Didziausia perkunijos tikimybe apie 80 esti nejudriuose frontuose nes jie paprastai nusidriekia giliuose ciklonu sleniuose juose vyksta intensyvi oro srautu konvergencija ir galinga konvekcija Vidujines perkunijos susidaro mazo gradiento bariniuose laukuose esant dideliam Jos budingos siltajam metu laikui o ziema pasitaiko pajuryje nes tik cia oro srautai pakankamai konverguoja Apskritai saltuoju metu laiku perkunija galima įsiverzus tik juriniam dregnam nepastovios stratifikacijos orui dazniausiai is Norvegu juros greitai slenkanciu ciklonu uznugaryje Perkuniju pasiskirstymas Lietuvos teritorijoje per metus buna 19 30 dienu su perkunija kai kuriais metais buna net 40 45 Dazniausiai tokiu dienu pasitaiko Lietuvos pietuose nes cia siurkstus minkstas paklotinis pavirsius stabdo oro srautus ir skatina konvekcinius procesus Perkunija vienu metu apima nedidele teritorijos dalį nes konvekcija taip pat yra lokalinis reiskinys Tik vasara apie 15 20 perkuniju apima daugiau kaip puse teritorijos Ziemos perkunijas vienu metu uzfiksuoja ne daugiau kaip 1 2 meteorologijos stotys daugiausiai pajurio Dienu su perkunijomis skaicius Daugiausiai dienu su perkunijomis buna birzelio liepos menesiais pajuryje rugpjutį Zemynineje teritorijos dalyje perkuniju daugeja pavasarį sparciau negu pajuryje sparciau rudenį ir mazeja Geguzes rugsejo menesiais tenka 96 metinio dienu su perkunijomis skaiciaus Saltuoju metu laiku lapkricio kovo menesiais perkuniju pasitaiko ne kas metai pajuryje 80 kitur 40 50 metu Perkunijos trukme Per para perkunija trunka vidutiniskai 2 1 2 4 valandas kartais vasara net 14 16 val Ilgiausiai apie 4 val perkunija trunka nejudriuose ir saltuose frontuose kuriuose kyla banginiai procesai ir siltuose frontuose judanciuose is pietu ir rytu apie 2 val Maziausiai trunka vidujines perkunijos apie 0 5 valandos Perkuniju paros eiga Perkuniju paros eiga zemynineje teritorijos dalyje paklusta termines konvekcijos paros eigai todel apie 43 perkunijos valandu tenka laiko intervalui tarp 12 18 valandos Perkunijos daznos ir 18 23 valanda 34 bendros trukmes nes siuo metu jos kaip tik susidaro siltuose frontuose Pajuryje trecdalis perkunijos valandu taip pat koncentruojasi vakare 18 24 valandomis kai nusilpsta konvekcija stabdantis juros brizas Reciausiai perkunijos pasitaiko 6 12 valandomis Perkunijos poveikisSiuolaikinei civilizacijai perkunija yra labai pavojingas meteorologinis reiskinys Zaibai sukelia gaisrus naftotiekiuose dujotiekiuose ir miskuose uzdega pastatus Perkunijos metu elektros perdavimo linijose susidaro virsįtampis sukeliantis avarijas ir elektros tiekimo sutrikimus trikdomas radijo rysys Aviatoriams pavojingi ne tik tiesioginiai zaibo smugiai bet ir perkunijos debesyse susidarantys stiprus vertikalus oro gusiai siekiantys 15 30 m s Taciau zaibai buna ir naudingi Zaibas pakeicia dujinį azota kurio negali pasisavinti augalai Jis virsta azoto junginiais reikalingais formuotis augalo audiniams ir bresti sekloms Apatinio atmosferos sluoksniuose troposferoje perkuniju metu susidaro dar viena malonaus kvapo medziaga ozonas Mitologine reiksmePerkunija daugelyje pasaulio kulturu yra laikoma labai ryskia hierofanija sventybes apraiska Zaibas tapatinamas su atsiverusiu dangumi Dievo rykste griaustinis krentanciais dangaus skliauto akmenimis periama piktaja dvasia Perkunijos reiksme ypac svarbi indoeuropieciu religijoje baltu Perkunas slavu Perunas graiku Dzeusas romenu Jupiteris indoariju Indra buvo reiksmingiausios dievybes tose tautose Perkunui priskirtas ne tik chtoninio pasaulio butybiu musimas bet ir Zemes apvaisinimas lietumi SaltiniaiLietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos Archyvuota kopija 2010 04 26 is Wayback Machine projekto Bukantis A 2009 Atmosferos reiskiniu stebejimas Vilnius Lietuva Vilniaus universiteto leidykla p 107 ISBN 978 9 95 533434 7 Bukantis A 1996 Neįprasti gamtos reiskiniai Lietuvos zemese XI XX amziuose Vilnius Lietuva Geografijos Institutas p 197 ISBN 9986 9097 2 4 Bukantis A 1994 Lietuvos klimatas Vilnius Lietuva Vilniaus universiteto leidykla p 187 ISBN 9986 19 044 4 Galvonaite A M Misiuniene D Valiukas M S Buitkuviene 2007 Lietuvos klimatas Vilnius Lietuva ARX Baltica p 207 ISBN 978 9955 9758 2 3 a href wiki C5 A0ablonas Cite book title Sablonas Cite book cite book a CS1 prieziura multiple names authors list link NuorodosVikiteka Perkunija vaizdine ir garsine medziagaKaip elgtis perkunijos metu Archyvuota kopija 2010 05 05 is Wayback Machine projekto