Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Kamuolinis žaibas elektrinis atmosferos reiškinys kurio fizikinė prigimtis vis dar yra ginčytina Šis terminas aprašo švy
Kamuolinis žaibas
Kamuolinis žaibas – elektrinis atmosferos reiškinys, kurio fizikinė prigimtis vis dar yra ginčytina. Šis terminas aprašo švytinčius, dažnai sferinius objektus, kurių dydis varijuoja nuo mažiau nei centimetro iki kelių metrų skersmens. Taip pat jie dažnai siejami su perkūnijomis, nors skirtingai nuo įprastų žaibų, kurie trunka vos dalį sekundės, kamuoliniai žaibai pastebėti švytintys daug ilgiau. Kamuolinis žaibas dažnai yra painiojamas su Šv. Elmo ugnimi, kadangi ji panašiai atrodo, tačiau tai elektrinis reiškinys, kuris susidaro esant stipriam elektriniam laukui arti smailių laidininkų ar kitų objektų, kur elektros potencialas koncentruojasi mažame plote ir susidaro tylūs taškiniai švytintieji elektros išlydžiai.
- Šis straipsnis apie atmosferos reiškinį. Apie kino filmą skaitykite šį straipsnį – Kamuolinis žaibas.
Mačiusiųjų liudijimai
Viename pirmųjų mokslinių tyrimų apie kamuolinius žaibus , jis buvo gan išsamiai aprašytas, pasitelkiant 215 kitų mokslininkų aprašymų. Kadangi dar iki šiol nepavyko pagaminti kamuolinio žaibo laboratorinėmis sąlygomis, tai visi tyrimai bei jo susiformavimo hipotezės yra grindžiamos liudininkų parodymais.
Kamuolinis žaibas būna vidutiniškai 11-23 cm skersmens, tačiau pagal liudijimus jo dydis varijuoja 2,5-90 cm diapazone. Anot V. Brando , jei jis „prilipęs“ prie laidininko, tai dažniausiai baltas, tamsiai mėlynas ir matomas aukščiausioje laidininko dalyje. Jei tai ore kybantis kamuolinis žaibas – raudonas ar oranžinis bei dažniausiai ne toks ryškus kaip prisišlieję prie laidininkų. Tačiau toks skirstymas dažnai yra nepriimtinas kitų mokslininkų, kadangi iš 5000 aprašytų bei analizuotų atvejų nebuvo rastas nei vienas, kuriame būtų aprašytas prisišliejęs kamuolinis žaibas prie laidininko. Pasak jų, tai gali būti Šv. Elmo ugnys.
Kamuolinis žaibas dažniausiai matomas judantis horizontaliai ir pavėjui, tačiau yra liudijimų, jog buvo pastebėtas judantis vertikaliai, vingiuojančiai ar tokiomis panašiomis trajektorijomis, kaip krintantis medžio lapas, prieš vėją ar tiesiog kyboti ore. Jis dažniausiai nejautrus aplinkai, tačiau buvo kartais pastebima, jog kamuolinį žaibą traukia namai, automobiliai, žmonės, laidai ar kiti objektai. Kai kurie liudytojai teigia, jog matė, kaip kamuolinis žaibas perėjo kietą materiją (pavyzdžiui, medį, metalą) jos nepažeisdamas, tačiau kita pusė tvirtina stebėjusi, kaip jis lydė ar degino kitas medžiagas.
Aplink kamuolinį žaibą gali būti matomas vainikas, ore sklandančios dulkės ar rūkas, spinduliai, taip pat spragsėti žiežirbos.
Susidarymo hipotezės
Dar iki šiol nėra tiksliai žinoma, kaip susidaro kamuolinis žaibas. Ilgą laiką jis buvo laikomas visišku prasimanymu vien dėl to, jog niekam nepavyko jo susidarymo lengvai paaiškinti. Dabar egzistuoja nemažai hipotezių, vienaip ar kitaip paaiškinančių kamuolinio žaibo formavimąsi. Didžiausias visų teorijų minusas – niekam dar nepavyko sukurti kamuolinio žaibo laboratorijoje. Pirmasis pateikti paaiškinimą bandė Nikolas Tesla dar 1904 m., tačiau ilgą laiką populiariausia buvo kita teorija, kurią 1955 m. pasiūlė rusų fizikas ir Nobelio premijos laureatas Piotras Kapica. Jis priskyrė šį reiškinį aukštadažnio elektromagnetinio lauko iškrovai, tačiau nepaaiškindamas, iš kur šis aukštojo dažnio laukas atsiranda. Kiti mokslininkai vėliau bandė taisyti šį trūkumą, teigdami, kad aukšto dažnio bangas gali spinduliuoti pats audros debesis, tam tikromis sąlygomis virstąs gamtiniu , tik spinduliuojančiu ne šviesą, bet mikrobangas.
Siekiant patikrinti kamuolinio žaibo egzistavimą, buvo atlikti įvairūs laboratoriniai eksperimentai, kurių metu buvo gauti panašūs į jį šviesuliai. Su paprastomis buityje naudojamomis mikrobangų krosnelėmis net ne itin sudėtingose laboratorijose galima gauti plazmos rutulius, iš išvaizdos panašius į kamuolinius žaibus, tačiau dar nebuvo niekaip įrodyta, kad jie gali būti natūralaus reiškinio prototipas, sukurtas antropogeniškai.
Solitono hipotezė
Julijus Rubenšteinas, Deividas Finkelšteinas ir Džeimsas R. Povelis pasiūlė hipotezę, jog kamuolinis žaibas gali būti atitrūkusi Šv. Elmo ugnis (1964–1970 m.). Laisvas jonizuoto oro rutulys gali pakankamai sustiprinti savo aplinką vien savo paties . Išlaikant jonizaciją kamuolys gali tapti solitonu atmosferinės elektros tėkmėje.
Radiospinduliavimo ar kitų elektromagnetinių spindulių energijos hipotezė
Kamuolinio žaibo energijos šaltinis gali būti metrinio ir decimetrinio diapazono radiospinduliavimo ir kitų elektromagnetinių spindulių, sklindančių iškrovos metu, energija. Svarus šios radiobanginės teorijos argumentas – žaibo judėjimo pobūdis bangolaidžiais – sugebėjimas patekti į patalpas pro dūmtraukius, kartais laidais (liudininkai pasakoja, kad kamuolinis žaibas išlenda tiesiog iš elektros lizdo), netikėtai pasirodyti iš telegrafo ar telefono aparatų ir netgi hermetiškuose reaktyviniuose lėktuvose. Žaibas sprogsta staiga nutrūkus energijos prietakai – vyksta reiškinys, žinomas kaip išretėjusio jonizuoto oro pliaukštelėjimas.
Žaibo karūnos hipotezė
Kamuolinis žaibas susidaro linijinio žaibo karūnoje, t. y. toje kanalo vietoje, kurioje jis praplatėjęs iki 1 m. Šioje vietoje temperatūra neaukšta (nesiekia ir 800 °C), bet dideli potencialų skirtumai. Čia iškrovos metu susidaro labai daug jonų, kurie po to renkasi į nedideles švytinčias sferas. Jose dėl kol kas neišaiškintų priežasčių kuriam laikui sustoja .
Išgarinto silicio hipotezė
Teigiama, jog kamuolinio žaibo prigimtis yra visai ne fizikinė, o cheminė. Manoma, kad kamuolinį žaibą sudaro labai smulkios silicio, SiO2 ar SiC dalelės, išlėkusios į orą po žaibo iškrovos į žemę: smėlio grūdeliai skyla; atsiranda mažytės silicio dalelės, o diokside buvęs deguonis susijungia su dirvoje esančia anglimi ir virsta anglies dvideginiu. Silicio dalelės, kurių skersmuo yra mažesnis kaip 100 nm, vėliau sukimba viena su kita, pradžioje sudarydamos ilgas grandines, iš kurių vėliau susidaro lengvi, pūkiniai rutulio formos vėriniai, kuriuos oro srovė pakelia nuo žemės. Oksiduojantis šioms medžiagoms ir išsiskiria energija, kuri išspinduliuojama kaip šviesa. Miniatiūrinės silicio dalelės gali būti oro srovės įtraukiamos į mažiausius plyšelius, o kitoje pusėje vėl sulimpa į rutulį – taip kamuolinis žaibas pralenda per sienas ir langus. Silicio dalelės gali įkaisti nuo 1200 iki 1700 °C temperatūros. Jeigu temperatūra viršija silicio lydymosi tašką (1412 °C), likęs silicis labai greitai oksiduojasi ir kamuolinis žaibas sprogsta.
Juodosios skylės hipotezė
Marijus Rabinovičius 1999 m. pristatė hipotezę, jog kamuolinis žaibas – pirmapradės mikroskopinio dydžio juodosios skylės kelias Žemės atmosferoje. Plazmos fizikas Paulas Van Devenderis, įkvėptas M. Fitsgeraldo Airijoje matyto kamuolinio žaibo aprašymo, kuriame pastarasis gyvavo apie 20 minučių, išsprogdino 6 m² duobę, 900 m ir 25 m ilgių griovius bei nedidelį urvą durpyne, surado aprašytą vietovę bei su kolegomis atlikęs ten tyrimus priėjo prie išvados, jog tokį darbą galėjo atlikti tik 20 000 kg masės kūnas, tačiau kurio tankis būtų 2000 kartų didesnis nei aukso, kas galėtų būti miniatiūrinė juodoji skylė.
Nanobaterijų teorija
Olegas Mešcherijakovas hipotezėje teigė, kad kamuolinis žaibas yra sudarytas iš nano ir submikrometrinių dalelių, kurių kiekviena veikia kaip baterija. Paviršinė iškrova šiose baterijose sudaro trumpą jungimąsi, dėl kurio atsiradusi elektros srovė ir formuoja kamuolinį žaibą.
Juodasis žaibas
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Juodasis žaibas – kamuolinio žaibo atmaina: 10-30 cm skersmens rutulys, juodos, rudos, pilkšvos ar metališkos spalvos. Juodieji žaibai sklando ore, kartais pakimba medžiuose, ant stiebų, stogų, metalinių paviršių, atrodo lyg gumbai ar purvo gniužulai. Pabandžius nukrapštyti ar numušti, juodieji žaibai įkaista ir sprogsta. Jie pasirodo kartu su paprastu linijiniu žaibu arba po jo. Juodojo žaibo atsiradimas aiškinamas ore susidarančiomis molekulinėmis aeorozolinėmis konglomeracijomis. Jos atsiranda atmosferos orą veikiant Saulės bei kosminiams spinduliams, debesų elektriniams laukams, paprastiems žaibams ir kitokiems fizikiniams ar cheminiams veiksniams. Ore atsiranda chemiškai aktyvių dalelių, turinčių teigiamą ir neigiamą krūvį – jonų, bei aerozolių. Tam tikromis sąlygomis tos dalelės gali sudaryti kondensacijos branduolius, kurie vėliau virsta molekuliniais aerozoliniais konglomeratais. Chemiškai aktyvios konglomerato dalelės gali reaguoti, tada jis įkaista ir tampa kamuoliniu žaibu, galinčiu sprogti. Tačiau paprastasis kamuolinis žaibas šviesdamas gyvuoja tik kelias minutes, o juodasis žaibas išlieka daug ilgiau. Artėjant prie jo lėktuvui, juodasis žaibas virsta paprastu kamuoliniu arba sprogsta. Naktį jis praktiškai nematomas, sunkiai aptinkamas ir radiolokaciniais prietaisais. Juodasis žaibas atsiranda ten, kur teoriškai neįmanoma atsirasti žaibams. Jį galima supainioti su skrendančiu paukščiu.
Šaltiniai
- Bukantis, Arūnas (2009). Atmosferos reiškinių stebėjimai. Vilniaus universiteto leidykla.
- Brand, Walther (1923). Der Kugelblitz. H. Grand.
- Brand, Walther (1923). Der Kugelblitz. H. Grand.
- Grigor'ev, A. I.; I. D. Grigor'eva, S. O. Shiryaeva (1991). Ball Lightning and St. Elmo's Fire as Forms of Thunderstorm activity (PDF). Journal of scientific Exploration, Vol. 5, No. 2. pp. 163–190. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2012-01-28. Nuoroda tikrinta 2011-11-07.
- Bukantis, Arūnas (2009). Atmosferos reiškinių stebėjimai. Vilniaus universiteto leidykla.
- Bukantis, Arūnas (2009). Atmosferos reiškinių stebėjimai. Vilniaus universiteto leidykla.
- Bukantis, Arūnas (2009). Atmosferos reiškinių stebėjimai. Vilniaus universiteto leidykla.
- Bukantis, Arūnas (2009). Atmosferos reiškinių stebėjimai. Vilniaus universiteto leidykla.
Nuorodos
- arzinai.lt Puslapis apie kamuolinius žaibus Archyvuota kopija 2010-05-26 iš Wayback Machine projekto.
- „Physicsweb“ straipsnis: du Izraelio mokslininkai teigia dirbtinai sukūrę kamuolinį žaibą, naudodami mikrobangas (straipsnis anglų kalba) Archyvuota kopija 2006-08-27 iš Wayback Machine projekto.
- Ryšių techniko naujienos: Paslaptingieji kamuoliniai žaibai
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Kamuolinis žaibas, Kas yra Kamuolinis žaibas? Ką reiškia Kamuolinis žaibas?
Kamuolinis zaibas elektrinis atmosferos reiskinys kurio fizikine prigimtis vis dar yra gincytina Sis terminas apraso svytincius daznai sferinius objektus kuriu dydis varijuoja nuo maziau nei centimetro iki keliu metru skersmens Taip pat jie daznai siejami su perkunijomis nors skirtingai nuo įprastu zaibu kurie trunka vos dalį sekundes kamuoliniai zaibai pastebeti svytintys daug ilgiau Kamuolinis zaibas daznai yra painiojamas su Sv Elmo ugnimi kadangi ji panasiai atrodo taciau tai elektrinis reiskinys kuris susidaro esant stipriam elektriniam laukui arti smailiu laidininku ar kitu objektu kur elektros potencialas koncentruojasi mazame plote ir susidaro tylus taskiniai svytintieji elektros islydziai Kamuolinio zaibo piesinys XIX a Sis straipsnis apie atmosferos reiskinį Apie kino filma skaitykite sį straipsnį Kamuolinis zaibas Maciusiuju liudijimaiViename pirmuju moksliniu tyrimu apie kamuolinius zaibus jis buvo gan issamiai aprasytas pasitelkiant 215 kitu mokslininku aprasymu Kadangi dar iki siol nepavyko pagaminti kamuolinio zaibo laboratorinemis salygomis tai visi tyrimai bei jo susiformavimo hipotezes yra grindziamos liudininku parodymais Kamuolinis zaibas buna vidutiniskai 11 23 cm skersmens taciau pagal liudijimus jo dydis varijuoja 2 5 90 cm diapazone Anot V Brando jei jis prilipes prie laidininko tai dazniausiai baltas tamsiai melynas ir matomas auksciausioje laidininko dalyje Jei tai ore kybantis kamuolinis zaibas raudonas ar oranzinis bei dazniausiai ne toks ryskus kaip prisislieje prie laidininku Taciau toks skirstymas daznai yra nepriimtinas kitu mokslininku kadangi is 5000 aprasytu bei analizuotu atveju nebuvo rastas nei vienas kuriame butu aprasytas prisisliejes kamuolinis zaibas prie laidininko Pasak ju tai gali buti Sv Elmo ugnys Kamuolinis zaibas dazniausiai matomas judantis horizontaliai ir pavejui taciau yra liudijimu jog buvo pastebetas judantis vertikaliai vingiuojanciai ar tokiomis panasiomis trajektorijomis kaip krintantis medzio lapas pries veja ar tiesiog kyboti ore Jis dazniausiai nejautrus aplinkai taciau buvo kartais pastebima jog kamuolinį zaiba traukia namai automobiliai zmones laidai ar kiti objektai Kai kurie liudytojai teigia jog mate kaip kamuolinis zaibas perejo kieta materija pavyzdziui medį metala jos nepazeisdamas taciau kita puse tvirtina stebejusi kaip jis lyde ar degino kitas medziagas Aplink kamuolinį zaiba gali buti matomas vainikas ore sklandancios dulkes ar rukas spinduliai taip pat spragseti ziezirbos Susidarymo hipotezesDar iki siol nera tiksliai zinoma kaip susidaro kamuolinis zaibas Ilga laika jis buvo laikomas visisku prasimanymu vien del to jog niekam nepavyko jo susidarymo lengvai paaiskinti Dabar egzistuoja nemazai hipoteziu vienaip ar kitaip paaiskinanciu kamuolinio zaibo formavimasi Didziausias visu teoriju minusas niekam dar nepavyko sukurti kamuolinio zaibo laboratorijoje Pirmasis pateikti paaiskinima bande Nikolas Tesla dar 1904 m taciau ilga laika populiariausia buvo kita teorija kuria 1955 m pasiule rusu fizikas ir Nobelio premijos laureatas Piotras Kapica Jis priskyre sį reiskinį aukstadaznio elektromagnetinio lauko iskrovai taciau nepaaiskindamas is kur sis aukstojo daznio laukas atsiranda Kiti mokslininkai veliau bande taisyti sį trukuma teigdami kad auksto daznio bangas gali spinduliuoti pats audros debesis tam tikromis salygomis virstas gamtiniu tik spinduliuojanciu ne sviesa bet mikrobangas Siekiant patikrinti kamuolinio zaibo egzistavima buvo atlikti įvairus laboratoriniai eksperimentai kuriu metu buvo gauti panasus į jį sviesuliai Su paprastomis buityje naudojamomis mikrobangu krosnelemis net ne itin sudetingose laboratorijose galima gauti plazmos rutulius is isvaizdos panasius į kamuolinius zaibus taciau dar nebuvo niekaip įrodyta kad jie gali buti naturalaus reiskinio prototipas sukurtas antropogeniskai Solitono hipoteze Julijus Rubensteinas Deividas Finkelsteinas ir Dzeimsas R Povelis pasiule hipoteze jog kamuolinis zaibas gali buti atitrukusi Sv Elmo ugnis 1964 1970 m Laisvas jonizuoto oro rutulys gali pakankamai sustiprinti savo aplinka vien savo paties Islaikant jonizacija kamuolys gali tapti solitonu atmosferines elektros tekmeje Radiospinduliavimo ar kitu elektromagnetiniu spinduliu energijos hipoteze Kamuolinio zaibo energijos saltinis gali buti metrinio ir decimetrinio diapazono radiospinduliavimo ir kitu elektromagnetiniu spinduliu sklindanciu iskrovos metu energija Svarus sios radiobangines teorijos argumentas zaibo judejimo pobudis bangolaidziais sugebejimas patekti į patalpas pro dumtraukius kartais laidais liudininkai pasakoja kad kamuolinis zaibas islenda tiesiog is elektros lizdo netiketai pasirodyti is telegrafo ar telefono aparatu ir netgi hermetiskuose reaktyviniuose lektuvose Zaibas sprogsta staiga nutrukus energijos prietakai vyksta reiskinys zinomas kaip isretejusio jonizuoto oro pliaukstelejimas Zaibo karunos hipoteze Kamuolinis zaibas susidaro linijinio zaibo karunoje t y toje kanalo vietoje kurioje jis praplatejes iki 1 m Sioje vietoje temperatura neauksta nesiekia ir 800 C bet dideli potencialu skirtumai Cia iskrovos metu susidaro labai daug jonu kurie po to renkasi į nedideles svytincias sferas Jose del kol kas neisaiskintu priezasciu kuriam laikui sustoja Isgarinto silicio hipoteze Teigiama jog kamuolinio zaibo prigimtis yra visai ne fizikine o chemine Manoma kad kamuolinį zaiba sudaro labai smulkios silicio SiO2 ar SiC daleles islekusios į ora po zaibo iskrovos į zeme smelio grudeliai skyla atsiranda mazytes silicio daleles o diokside buves deguonis susijungia su dirvoje esancia anglimi ir virsta anglies dvideginiu Silicio daleles kuriu skersmuo yra mazesnis kaip 100 nm veliau sukimba viena su kita pradzioje sudarydamos ilgas grandines is kuriu veliau susidaro lengvi pukiniai rutulio formos veriniai kuriuos oro srove pakelia nuo zemes Oksiduojantis sioms medziagoms ir issiskiria energija kuri isspinduliuojama kaip sviesa Miniatiurines silicio daleles gali buti oro sroves įtraukiamos į maziausius plyselius o kitoje puseje vel sulimpa į rutulį taip kamuolinis zaibas pralenda per sienas ir langus Silicio daleles gali įkaisti nuo 1200 iki 1700 C temperaturos Jeigu temperatura virsija silicio lydymosi taska 1412 C likes silicis labai greitai oksiduojasi ir kamuolinis zaibas sprogsta Juodosios skyles hipoteze Marijus Rabinovicius 1999 m pristate hipoteze jog kamuolinis zaibas pirmaprades mikroskopinio dydzio juodosios skyles kelias Zemes atmosferoje Plazmos fizikas Paulas Van Devenderis įkveptas M Fitsgeraldo Airijoje matyto kamuolinio zaibo aprasymo kuriame pastarasis gyvavo apie 20 minuciu issprogdino 6 m duobe 900 m ir 25 m ilgiu griovius bei nedidelį urva durpyne surado aprasyta vietove bei su kolegomis atlikes ten tyrimus priejo prie isvados jog tokį darba galejo atlikti tik 20 000 kg mases kunas taciau kurio tankis butu 2000 kartu didesnis nei aukso kas galetu buti miniatiurine juodoji skyle Nanobateriju teorija Olegas Mescherijakovas hipotezeje teige kad kamuolinis zaibas yra sudarytas is nano ir submikrometriniu daleliu kuriu kiekviena veikia kaip baterija Pavirsine iskrova siose baterijose sudaro trumpa jungimasi del kurio atsiradusi elektros srove ir formuoja kamuolinį zaiba Juodasis zaibas Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Juodasis zaibas kamuolinio zaibo atmaina 10 30 cm skersmens rutulys juodos rudos pilksvos ar metaliskos spalvos Juodieji zaibai sklando ore kartais pakimba medziuose ant stiebu stogu metaliniu pavirsiu atrodo lyg gumbai ar purvo gniuzulai Pabandzius nukrapstyti ar numusti juodieji zaibai įkaista ir sprogsta Jie pasirodo kartu su paprastu linijiniu zaibu arba po jo Juodojo zaibo atsiradimas aiskinamas ore susidaranciomis molekulinemis aeorozolinemis konglomeracijomis Jos atsiranda atmosferos ora veikiant Saules bei kosminiams spinduliams debesu elektriniams laukams paprastiems zaibams ir kitokiems fizikiniams ar cheminiams veiksniams Ore atsiranda chemiskai aktyviu daleliu turinciu teigiama ir neigiama kruvį jonu bei aerozoliu Tam tikromis salygomis tos daleles gali sudaryti kondensacijos branduolius kurie veliau virsta molekuliniais aerozoliniais konglomeratais Chemiskai aktyvios konglomerato daleles gali reaguoti tada jis įkaista ir tampa kamuoliniu zaibu galinciu sprogti Taciau paprastasis kamuolinis zaibas sviesdamas gyvuoja tik kelias minutes o juodasis zaibas islieka daug ilgiau Artejant prie jo lektuvui juodasis zaibas virsta paprastu kamuoliniu arba sprogsta Naktį jis praktiskai nematomas sunkiai aptinkamas ir radiolokaciniais prietaisais Juodasis zaibas atsiranda ten kur teoriskai neįmanoma atsirasti zaibams Jį galima supainioti su skrendanciu pauksciu SaltiniaiBukantis Arunas 2009 Atmosferos reiskiniu stebejimai Vilniaus universiteto leidykla Brand Walther 1923 Der Kugelblitz H Grand Brand Walther 1923 Der Kugelblitz H Grand Grigor ev A I I D Grigor eva S O Shiryaeva 1991 Ball Lightning and St Elmo s Fire as Forms of Thunderstorm activity PDF Journal of scientific Exploration Vol 5 No 2 pp 163 190 Suarchyvuotas originalas PDF 2012 01 28 Nuoroda tikrinta 2011 11 07 Bukantis Arunas 2009 Atmosferos reiskiniu stebejimai Vilniaus universiteto leidykla Bukantis Arunas 2009 Atmosferos reiskiniu stebejimai Vilniaus universiteto leidykla Bukantis Arunas 2009 Atmosferos reiskiniu stebejimai Vilniaus universiteto leidykla Bukantis Arunas 2009 Atmosferos reiskiniu stebejimai Vilniaus universiteto leidykla NuorodosVikiteka Kamuolinis zaibas vaizdine ir garsine medziagaarzinai lt Puslapis apie kamuolinius zaibus Archyvuota kopija 2010 05 26 is Wayback Machine projekto Physicsweb straipsnis du Izraelio mokslininkai teigia dirbtinai sukure kamuolinį zaiba naudodami mikrobangas straipsnis anglu kalba Archyvuota kopija 2006 08 27 is Wayback Machine projekto Rysiu techniko naujienos Paslaptingieji kamuoliniai zaibai