Lietuvos klimatas yra vėsiojo vidutinio klimato juostoje su vidutinio šiltumo vasaromis bei vidutinio šaltumo žiemomis L
Lietuvos klimatas

Lietuvos klimatas yra vėsiojo vidutinio klimato juostoje su vidutinio šiltumo vasaromis bei vidutinio šaltumo žiemomis. Lietuvoje daugiametis vidutinės temperatūros vidurkis (1981–2010 m.) yra 6,9 °C. Vis dėlto pastaraisiais dešimtmečiais stebimas ryškus vidutinės metinės temperatūros kilimas: 2015 m. vidurkis buvo 8,3 °C, 2019 m. – 8,8 °C, o 2024 m. – 9,5 °C, aukščiausias nuo meteorologinių stebėjimų pradžios. Vidutinė liepos mėnesio temperatūra yra apie 17 °C, žiemą – apie −5 °C. Lietuvoje būna palyginti karštų vasarų, kai aukščiausia dienos oro temperatūra viršija +35 °C, ir šaltų žiemų, kai naktimis temperatūra nukrenta žemiau −30 °C. Aukščiausia Lietuvoje užfiksuota oro temperatūra – +37,5 °C (Zarasuose, 1994 m. liepos 30 d.), o žemiausia – −42,9 °C (Utenoje, 1956 m. vasario 1 d.). Lietuvos klimatas priskiriamas 5–6 atšiaurumo zonoms.
Daugiausiai kritulių iškrenta vasarą (iki 50 % metinio kritulių kiekio) dėl netikėtų audrų, škvalų, perkūnijų ir lietaus. Mažiau kritulių rudenį, žiemą, kai vyrauja nedidelio intensyvumo krituliai: dulksna, nedidelis sniegas ar lietus. Mažiausiai kritulių – pavasarį (dėl vyraujančių anticiklonų).
Veiksniai
Svarbiausias Lietuvos klimato savybes lemia teritorijos geografinė padėtis. Lietuva išsidėsčiusi vidutinio klimato juostos šiaurinėje dalyje. Teritorijos nuotolis nuo pusiaujo (6100 km) ir Šiaurės ašigalio (3900 km) lemia bendrosios saulės spinduliuotės prietaką: per metus Lietuva jos gauna vidutiniškai 3600 MJ/m² (pusiaujo sritys – 6000–8000 MJ/m²).
Kitas globalus veiksnys – vidutinėse platumose vyraujanti vakarinė oro masių pernaša, apimanti visą troposferą ir dalį stratosferos. Lietuvos klimato bruožai priklauso dar ir nuo žemynų, vandenynų ir jūrų pasiskirstymo, reljefo absoliutinio aukščio, dirvožemio savybių ir augalijos dangos. Lietuvos teritorijoje, einant iš vakarų į rytus, didėja klimato kontinentalumas: platėja temperatūros metinė ir paros amplitudės, šaltesnės darosi žiemos, ilgiau išsilaiko sniego danga, sausėja oras.
Klimato kaitos ypatumai Lietuvoje daugiausia priklauso nuo atmosferos cirkuliacijos ypatumų, t. y. cikloninės cirkuliacijos intensyvumo ir oro masių advekcijos. Nustatyta, kad nuo XX a. ketvirtojo dešimtmečio ėmė dažnėti gilūs ciklonai, slenkantys per Lietuvą. Ypač jų daugėja žiemos mėnesiais. Sustiprėjo ir oro masių pernaša iš vakarų. Tokie atmosferos cirkuliacijos pokyčiai lėmė terminių sezonų trukmės pokyčius (pailgėjo terminių pavasario ir rudens sezonų trukmė), sezoninių oro temperatūros ir kritulių kiekio skirtumų, sniego dangos rodiklių (dienų su sniego danga skaičiaus ir sniego storio) mažėjimą. Visa tai rodo mažėjantį Lietuvos klimato kontinentalumą.
Vidutinės klimatinių rodiklių reikšmės
Vidutinė daugiametė temperatūra Lietuvoje (°C) | ||||||||||||
Mėnesis | Sau | Vas | Kov | Bal | Geg | Bir | Lie | Rgp | Rgs | Spa | Lap | Gru |
Vidutinė šilčiausia | -2 | -2 | +5 | +14 | +15 | +16,4 | +17,5 | +15 | +13 | +10 | +5 | 0 |
Vidutinė vėsiausia | -5 | -5 | -2 | 0 | +8 | +10 | +11 | +10 | +8 | +2 | 0 | -5 |
Lietuvos klimatas 1981–2010 m. | |||||||||||||
Sau | Vas | Kov | Bal | Geg | Bir | Lie | Rgp | Rgs | Spa | Lap | Gru | Metų | |
Vidutinė oro temperatūra (°C) | −3,2 | −3,2 | +0,4 | +6,7 | +12,4 | +15,4 | +17,9 | +17,1 | +12,3 | +7,2 | +1,9 | −1,9 | +6,9 |
Vidutinis kritulių kiekis (mm) | 51 | 38 | 42 | 36 | 54 | 75 | 78 | 77 | 65 | 66 | 58 | 55 | 695 |
Lietuvos klimatas 1991-2020 m. | |||||||||||||
Sau | Vas | Kov | Bal | Geg | Bir | Lie | Rgp | Rgs | Spa | Lap | Gru | Metų | |
Vidutinė oro temperatūra (°C) | −2,9 | −2,5 | +0,9 | +7,2 | +12,5 | +15,9 | +18,3 | +17,6 | +12,8 | +7,3 | +2,6 | −1,1 | +7,4 |
Vidutinis kritulių kiekis (mm) | 53 | 43 | 39 | 37 | 53 | 68 | 84 | 77 | 60 | 68 | 57 | 56 | 695 |
Rekordai
Oro temperatūros rekordai Lietuvoje | ||||||||||||
Mėnuo | Sau | Vas | Kov | Bal | Geg | Bir | Lie | Rgp | Rgs | Spa | Lap | Gru |
Aukščiausia | +14,9 °C (2023) | +16,5 °C (1990) | +25,5 °C (2024) | +31 °C (2012) | +32,7 °C (2018) | +35,7 °C (2019) | +37,5 °C (1994) | +37,4 °C (2015) | +35,1 °C (2015) | +26 °C (1985) | +18,5 °C (1968) | +13,4 °C (1953) |
Žemiausia | −40,5 °C (1940) | −42,9 °C (1956) | −37,5 °C (1964) | −23 °C (1963) | −6,8 °C (1965) | −2,7 °C (1977) | +0,9 °C (1971) | −2,9 °C (1966) | −6,3 °C (1993) | −19,5 °C (1956) | −23 °C (1998) | −34 °C (1969) |
- Aukščiausia temperatūra – +37,5 °C, Zarasai, 1994 m. liepos 30 d.
- Žemiausia temperatūra – −42,9 °C, Utena, 1956 m. vasario 1 d.
- Aukščiausia metų vidutinė oro temperatūra – +10,0 °C, Nida, 2019 m.
- Žemiausia metų vidutinė oro temperatūra – +3,6 °C, Šiauliai, 1942 m. ir Dūkštas, 1987 m.
- Aukščiausia mėnesio vidutinė oro temperatūra - +23,1 °C Nida 2021 m. liepa
- Žemiausia mėnesio vidutinė oro temperatūra – −16,4 °C, Dūkštas, 1987 m. sausis
- Aukščiausia minimali nakties temperatūra (šilčiausia naktis) – +25,1 °C, Molėtai, 2023 m. rugpjūčio 7 d.
- Didžiausias paros kritulių kiekis – 250 mm, Dusetos (Sartai), 1980 m. liepos 2 d.
- Didžiausias mėnesio kritulių kiekis – 293,7 mm, Eidukai, 2017 m. spalis
- Mažiausias mėnesio kritulių kiekis – 0,0 mm, Klaipėda, Palanga, Šilutė, Telšiai, 1994 m. liepa
- Laukuva, Palanga, Raseiniai, 2002 m. rugpjūtis
- Alytus, Biržai, Dotnuva, Nida, Naujoji Akmenė, Radviliškis, Raseiniai, Tauragė, 2019 m. balandis
- Didžiausias metinis kritulių kiekis – 1322,8 mm, Lankupiai, 2017 m.
- Mažiausias metinis kritulių kiekis – 355,7 mm, Ukmergė, 1964 m.
- Stipriausias snygis – 66 mm/12 val., Nida, 2008 lapkričio 25 d.
- Storiausia sniego danga – 94 cm, Laukuva, 1931 m. kovas
- Didžiausias dirvožemio įšalas – 146 cm, Dusetos, 1969 m. kovas
- Didžiausias krušos ledėkų skersmuo – 120 mm, Kybartai, 1995 m. liepos 10 d.
- Ilgiausias lietus – 4 paros, 2005 m. rugpjūčio 9–12 d.
- Ilgiausia stichinė pūga – 78 val. 25 min., Panevėžys, 1969 m. vasario 8–11 d.
- Ilgiausia lijundra – 51 val., 1977 m. balandžio 12–14 d.
- Ilgiausias rūkas – 18 val., Varėna, 1984 m. lapkričio 2 d.
- Didžiausias vėjo greitis – 40 m/s, Nida, 1967 m. spalis ir 1999 m. gruodis
- Klaipėda, 1967 ir 1970 m. spalis
- Utena, 1986 m. birželis
- Stipriausias viesulas – 60–70 m/s, Širvintos, 1981 gegužės 29 d. ir Šiauliai, 2011 m. liepos 27 d.
Metų laikai
Žiema
Lietuvos klimatui būdingos vidutiniškai šaltos ir permainingos žiemos. Dažni Atlanto ciklonai, kurie neretai atneša atodrėkį, vyrauja sniegas, šlapdriba ir lietus. Kartais nusistovi anticiklonas – įsivyrauja šaltesni orai su neigiama temperatūra, daugiau pragiedrulių ir mažesniu kritulių kiekiu. Anticiklonai gali pernešti arktines oro mases iš šiaurės ir šiaurės rytų, tuomet temperatūra nukrenta iki −15 °C ir žemiau. Žiemą Lietuvoje dažni ryškūs teritoriniai oro temperatūros skirtumai, kuriuos daugiausia lemia skirtingas atstumas iki Baltijos jūros. Vidutinė daugiametė sausio ir vasario, šalčiausių metų mėnesių, temperatūra kinta nuo maždaug −1 °C pajūryje iki −5 °C šalies rytiniame pakraštyje. Vidutinis žiemos kritulių kiekis – apie 140 mm.
Pavasaris
Pavasarį iškrenta mažiausiai kritulių – vidutiniškai apie 130 mm. Kovo mėnesį vyrauja labiau šaltajam metų laikui būdingi orai, naktimis įprastos neigiamos oro temperatūros, bet vidutinė paros temperatūra tampa teigiama. Balandžio mėnuo paprastai būna sausiausias. Mėnesio viduryje vidutinė paros oro temperatūra pastoviai peržengia 5 °C, o pabaigoje – 10 °C ribą, atitinkamai prasideda augalų vegetacija ir aktyvioji augalų vegetacija. Gegužę oro temperatūra toliau kyla ir dienomis neretai pasiekia 20 °C, pradeda didėti kritulių kiekis.
Vasara
Vasara Lietuvoje yra šilčiausias metų laikas. Vidutinė paros temperatūra liepos mėnesį siekia apie 18 °C, dienomis vidutiniškai temperatūra pakyla iki 23 °C. Jei vyrauja Atlanto ciklonai, temperatūra dažnai neviršija 20 °C, o vykstant oro pernašai iš tropinių platumų oras sušyla iki 30 °C ir daugiau. Dažnai šie reiškiniai keičia vieną kitą, juda atmosferos frontai. Vasarą iškrenta daugiausiai kritulių – vidutiniškai apie 230 mm. Didelį kritulių kiekį paprastai lemia palyginti trumpi, bet intensyvūs lietūs, lydimi perkūnijų ir škvalų. Nuo rugpjūčio vidurio orai pradeda vėsti, dažnėja Atlanto ciklonai.
Ruduo
Oro temperatūra rugsėjo pradžioje dar pakyla iki 20 °C, tačiau įsibėgėjant rudeniui Lietuvoje oras po truputį vėsta. Vis dažniau būna apsiniaukę, vis ilgiau nesmarkiai lyja ar krenta dulksna. Rugsėjo pabaigoje neretai dar pasitaiko vadinama „bobų vasara“, kai atėjus Azorų kilmės anticiklonui, oras sušyla iki 20 °C; jam pasibaigus, orai atvėsta. Spalį ir lapkritį oro temperatūra – apie 10 °C, dažni lietūs. Pasibaigia augalų vegetacijos periodas, lapuočiai numeta lapus, iš pradžių šie pagelsta. Lapkritį neretai lietų pakeičia šlapdriba, sniegas. Neretai susidaro nepastovi sniego danga.
Šaltiniai
- [2024 metai Lietuvoje buvo šilčiausi per visą meteorologinių stebėjimų istoriją!, Meteo.lt, 2025-01-02
- „Dėl Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos įgyvendinimo iki 2012 metų nacionalinės strategijos patvirtinimo“. 2008 m. sausio 23 d. nutarimas Nr. 94. Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Nuoroda tikrinta 2024-08-04.
- Vidutinės klimatinių rodiklių reikšmės Lietuvoje 1981–2010 m. Archyvuota kopija 2021-09-17 iš Wayback Machine projekto., Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos
- Standartinė klimato norma 1991–2020 m.[neveikianti nuoroda], Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos
- Ekstremalūs reiškiniai www.meteo.lt Archyvuota kopija 2019-05-25 iš Wayback Machine projekto.
- 2021 liepos mėn. apžvalga Archyvuota kopija 2021-11-27 iš Wayback Machine projekto., Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba. Nuoroda tikrinta 2022-06-26.
- LHMT: tokios šiltos nakties Lietuvoje nebuvo per visą meteorologinių matavimų istoriją, LRT, 2023.08.07
Literatūra
- Lietuvos klimatas: monografija (sud. Audronė Galvonaitė, Monika Misiūnienė, Donatas Valiukas, Marija Sigutė Buitkuvienė). – V.: Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba, 2007. – 180 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-9758-2-3
Taip pat skaitykite
- Klimatas
- Orai
- Orų prognozė
- Orų valdymas
- Pasaulinis atšilimas
Nuorodos
- Lietuvos klimatas Archyvuota kopija 2019-12-29 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Lietuvos klimatas, Kas yra Lietuvos klimatas? Ką reiškia Lietuvos klimatas?
Lietuvos klimatas yra vesiojo vidutinio klimato juostoje su vidutinio siltumo vasaromis bei vidutinio saltumo ziemomis Lietuvoje daugiametis vidutines temperaturos vidurkis 1981 2010 m yra 6 9 C Vis delto pastaraisiais desimtmeciais stebimas ryskus vidutines metines temperaturos kilimas 2015 m vidurkis buvo 8 3 C 2019 m 8 8 C o 2024 m 9 5 C auksciausias nuo meteorologiniu stebejimu pradzios Vidutine liepos menesio temperatura yra apie 17 C ziema apie 5 C Lietuvoje buna palyginti karstu vasaru kai auksciausia dienos oro temperatura virsija 35 C ir saltu ziemu kai naktimis temperatura nukrenta zemiau 30 C Auksciausia Lietuvoje uzfiksuota oro temperatura 37 5 C Zarasuose 1994 m liepos 30 d o zemiausia 42 9 C Utenoje 1956 m vasario 1 d Lietuvos klimatas priskiriamas 5 6 atsiaurumo zonoms Meteorologinis radaras Traku Vokeje Daugiausiai krituliu iskrenta vasara iki 50 metinio krituliu kiekio del netiketu audru skvalu perkuniju ir lietaus Maziau krituliu rudenį ziema kai vyrauja nedidelio intensyvumo krituliai dulksna nedidelis sniegas ar lietus Maziausiai krituliu pavasarį del vyraujanciu anticiklonu VeiksniaiSvarbiausias Lietuvos klimato savybes lemia teritorijos geografine padetis Lietuva issidesciusi vidutinio klimato juostos siaurineje dalyje Teritorijos nuotolis nuo pusiaujo 6100 km ir Siaures asigalio 3900 km lemia bendrosios saules spinduliuotes prietaka per metus Lietuva jos gauna vidutiniskai 3600 MJ m pusiaujo sritys 6000 8000 MJ m Kitas globalus veiksnys vidutinese platumose vyraujanti vakarine oro masiu pernasa apimanti visa troposfera ir dalį stratosferos Lietuvos klimato bruozai priklauso dar ir nuo zemynu vandenynu ir juru pasiskirstymo reljefo absoliutinio aukscio dirvozemio savybiu ir augalijos dangos Lietuvos teritorijoje einant is vakaru į rytus dideja klimato kontinentalumas plateja temperaturos metine ir paros amplitudes saltesnes darosi ziemos ilgiau issilaiko sniego danga sauseja oras Klimato kaitos ypatumai Lietuvoje daugiausia priklauso nuo atmosferos cirkuliacijos ypatumu t y ciklonines cirkuliacijos intensyvumo ir oro masiu advekcijos Nustatyta kad nuo XX a ketvirtojo desimtmecio eme dazneti gilus ciklonai slenkantys per Lietuva Ypac ju daugeja ziemos menesiais Sustiprejo ir oro masiu pernasa is vakaru Tokie atmosferos cirkuliacijos pokyciai leme terminiu sezonu trukmes pokycius pailgejo terminiu pavasario ir rudens sezonu trukme sezoniniu oro temperaturos ir krituliu kiekio skirtumu sniego dangos rodikliu dienu su sniego danga skaiciaus ir sniego storio mazejima Visa tai rodo mazejantį Lietuvos klimato kontinentaluma Vidutines klimatiniu rodikliu reiksmesVidutine daugiamete temperatura Lietuvoje C Menesis Sau Vas Kov Bal Geg Bir Lie Rgp Rgs Spa Lap GruVidutine silciausia 2 2 5 14 15 16 4 17 5 15 13 10 5 0Vidutine vesiausia 5 5 2 0 8 10 11 10 8 2 0 5 Lietuvos klimatas 1981 2010 m Sau Vas Kov Bal Geg Bir Lie Rgp Rgs Spa Lap Gru MetuVidutine oro temperatura C 3 2 3 2 0 4 6 7 12 4 15 4 17 9 17 1 12 3 7 2 1 9 1 9 6 9Vidutinis krituliu kiekis mm 51 38 42 36 54 75 78 77 65 66 58 55 695Lietuvos klimatas 1991 2020 m Sau Vas Kov Bal Geg Bir Lie Rgp Rgs Spa Lap Gru MetuVidutine oro temperatura C 2 9 2 5 0 9 7 2 12 5 15 9 18 3 17 6 12 8 7 3 2 6 1 1 7 4Vidutinis krituliu kiekis mm 53 43 39 37 53 68 84 77 60 68 57 56 695RekordaiOro temperaturos rekordai LietuvojeMenuo Sau Vas Kov Bal Geg Bir Lie Rgp Rgs Spa Lap GruAuksciausia 14 9 C 2023 16 5 C 1990 25 5 C 2024 31 C 2012 32 7 C 2018 35 7 C 2019 37 5 C 1994 37 4 C 2015 35 1 C 2015 26 C 1985 18 5 C 1968 13 4 C 1953 Zemiausia 40 5 C 1940 42 9 C 1956 37 5 C 1964 23 C 1963 6 8 C 1965 2 7 C 1977 0 9 C 1971 2 9 C 1966 6 3 C 1993 19 5 C 1956 23 C 1998 34 C 1969 Auksciausia temperatura 37 5 C Zarasai 1994 m liepos 30 d Zemiausia temperatura 42 9 C Utena 1956 m vasario 1 d Auksciausia metu vidutine oro temperatura 10 0 C Nida 2019 m Zemiausia metu vidutine oro temperatura 3 6 C Siauliai 1942 m ir Dukstas 1987 m Auksciausia menesio vidutine oro temperatura 23 1 C Nida 2021 m liepa Zemiausia menesio vidutine oro temperatura 16 4 C Dukstas 1987 m sausis Auksciausia minimali nakties temperatura silciausia naktis 25 1 C Moletai 2023 m rugpjucio 7 d Didziausias paros krituliu kiekis 250 mm Dusetos Sartai 1980 m liepos 2 d Didziausias menesio krituliu kiekis 293 7 mm Eidukai 2017 m spalis Maziausias menesio krituliu kiekis 0 0 mm Klaipeda Palanga Silute Telsiai 1994 m liepaLaukuva Palanga Raseiniai 2002 m rugpjutis Alytus Birzai Dotnuva Nida Naujoji Akmene Radviliskis Raseiniai Taurage 2019 m balandis dd dd dd dd dd dd dd dd dd dd dd dd Didziausias metinis krituliu kiekis 1322 8 mm Lankupiai 2017 m Maziausias metinis krituliu kiekis 355 7 mm Ukmerge 1964 m Stipriausias snygis 66 mm 12 val Nida 2008 lapkricio 25 d Storiausia sniego danga 94 cm Laukuva 1931 m kovas Didziausias dirvozemio įsalas 146 cm Dusetos 1969 m kovas Didziausias krusos ledeku skersmuo 120 mm Kybartai 1995 m liepos 10 d Ilgiausias lietus 4 paros 2005 m rugpjucio 9 12 d Ilgiausia stichine puga 78 val 25 min Panevezys 1969 m vasario 8 11 d Ilgiausia lijundra 51 val 1977 m balandzio 12 14 d Ilgiausias rukas 18 val Varena 1984 m lapkricio 2 d Didziausias vejo greitis 40 m s Nida 1967 m spalis ir 1999 m gruodisKlaipeda 1967 ir 1970 m spalis Utena 1986 m birzelis dd dd dd dd dd dd dd dd dd Stipriausias viesulas 60 70 m s Sirvintos 1981 geguzes 29 d ir Siauliai 2011 m liepos 27 d Metu laikaiZiema LietuvojePavasaris LietuvojeVasara LietuvojeRuduo LietuvojeZiema Lietuvos klimatui budingos vidutiniskai saltos ir permainingos ziemos Dazni Atlanto ciklonai kurie neretai atnesa atodrekį vyrauja sniegas slapdriba ir lietus Kartais nusistovi anticiklonas įsivyrauja saltesni orai su neigiama temperatura daugiau pragiedruliu ir mazesniu krituliu kiekiu Anticiklonai gali pernesti arktines oro mases is siaures ir siaures rytu tuomet temperatura nukrenta iki 15 C ir zemiau Ziema Lietuvoje dazni ryskus teritoriniai oro temperaturos skirtumai kuriuos daugiausia lemia skirtingas atstumas iki Baltijos juros Vidutine daugiamete sausio ir vasario salciausiu metu menesiu temperatura kinta nuo mazdaug 1 C pajuryje iki 5 C salies rytiniame pakrastyje Vidutinis ziemos krituliu kiekis apie 140 mm Pavasaris Pavasarį iskrenta maziausiai krituliu vidutiniskai apie 130 mm Kovo menesį vyrauja labiau saltajam metu laikui budingi orai naktimis įprastos neigiamos oro temperaturos bet vidutine paros temperatura tampa teigiama Balandzio menuo paprastai buna sausiausias Menesio viduryje vidutine paros oro temperatura pastoviai perzengia 5 C o pabaigoje 10 C riba atitinkamai prasideda augalu vegetacija ir aktyvioji augalu vegetacija Geguze oro temperatura toliau kyla ir dienomis neretai pasiekia 20 C pradeda dideti krituliu kiekis Vasara Vasara Lietuvoje yra silciausias metu laikas Vidutine paros temperatura liepos menesį siekia apie 18 C dienomis vidutiniskai temperatura pakyla iki 23 C Jei vyrauja Atlanto ciklonai temperatura daznai nevirsija 20 C o vykstant oro pernasai is tropiniu platumu oras susyla iki 30 C ir daugiau Daznai sie reiskiniai keicia viena kita juda atmosferos frontai Vasara iskrenta daugiausiai krituliu vidutiniskai apie 230 mm Didelį krituliu kiekį paprastai lemia palyginti trumpi bet intensyvus lietus lydimi perkuniju ir skvalu Nuo rugpjucio vidurio orai pradeda vesti dazneja Atlanto ciklonai Ruduo Oro temperatura rugsejo pradzioje dar pakyla iki 20 C taciau įsibegejant rudeniui Lietuvoje oras po truputį vesta Vis dazniau buna apsiniauke vis ilgiau nesmarkiai lyja ar krenta dulksna Rugsejo pabaigoje neretai dar pasitaiko vadinama bobu vasara kai atejus Azoru kilmes anticiklonui oras susyla iki 20 C jam pasibaigus orai atvesta Spalį ir lapkritį oro temperatura apie 10 C dazni lietus Pasibaigia augalu vegetacijos periodas lapuociai numeta lapus is pradziu sie pagelsta Lapkritį neretai lietu pakeicia slapdriba sniegas Neretai susidaro nepastovi sniego danga Saltiniai 2024 metai Lietuvoje buvo silciausi per visa meteorologiniu stebejimu istorija Meteo lt 2025 01 02 Del Jungtiniu Tautu bendrosios klimato kaitos konvencijos įgyvendinimo iki 2012 metu nacionalines strategijos patvirtinimo 2008 m sausio 23 d nutarimas Nr 94 Lietuvos Respublikos Vyriausybe Nuoroda tikrinta 2024 08 04 Vidutines klimatiniu rodikliu reiksmes Lietuvoje 1981 2010 m Archyvuota kopija 2021 09 17 is Wayback Machine projekto Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos Standartine klimato norma 1991 2020 m neveikianti nuoroda Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos Ekstremalus reiskiniai www meteo lt Archyvuota kopija 2019 05 25 is Wayback Machine projekto 2021 liepos men apzvalga Archyvuota kopija 2021 11 27 is Wayback Machine projekto Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba Nuoroda tikrinta 2022 06 26 LHMT tokios siltos nakties Lietuvoje nebuvo per visa meteorologiniu matavimu istorija LRT 2023 08 07LiteraturaLietuvos klimatas monografija sud Audrone Galvonaite Monika Misiuniene Donatas Valiukas Marija Sigute Buitkuviene V Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba 2007 180 p iliustr ISBN 978 9955 9758 2 3Taip pat skaitykiteKlimatas Orai Oru prognoze Oru valdymas Pasaulinis atsilimasNuorodosLietuvos klimatas Archyvuota kopija 2019 12 29 is Wayback Machine projekto