Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Juozapas KovalevskisJ Kovalevskis 1878 m Gimė 1801 m sausio 9 d Didžioji Berastavica Rusijos imperijaMirė 1878 m lapkrič
Juozapas Kovalevskis
| Juozapas Kovalevskis | |
|---|---|
| J. Kovalevskis 1878 m. | |
| Gimė | 1801 m. sausio 9 d. Didžioji Berastavica, Rusijos imperija |
| Mirė | 1878 m. lapkričio 7 d. (77 metai) Varšuva, Rusijos imperija |
| Palaidotas (-a) | Povonzkų kapinės |
| Gyven. vieta | Vilnius, Kazanė, Varšuva |
| Pilietybė | Rusijos |
| Vaikai | Paweł Kowalewski, Mikołaj Kowalewski |
| Veikla | kalbininkas, orientalistas, istorikas |
| Sritis | Centrinės, Rytų Azijos studijos |
| Išsilavinimas | klasikinė filologija |
| Alma mater | Vilniaus universitetas |
| Žymūs apdovanojimai | |
|
| |
| Vikiteka | Juozapas Kovalevskis |
Juozapas Kovalevskis (lenk. Józef Kowalewski, rus. Иосиф Михайлович Ковалевский; g. 1801 m. sausio 9 d. – m. 1878 m. lapkričio 7 d.) – lenkų orientalistas, laimaizmo ir mongolų kalbos specialistas, kalbininkas.
Biografija
Gimė dabartinės Baltarusijos miestelyje Didžioji Berastavica. Baigė Svisločiaus licėjų, 1817 m. pradėjo studijuoti klasikinę filologiją Vilniaus universitete, tapo filomatų draugijos nariu (drauge su Adomu Mickevičiumi, Tomu Zanu, Jonu Čečiotu). Vėliau Vilniaus licėjuje dėstė lotynų ir lenkų kalbas. 1823 m. buvo suimtas už anticarinę veiklą, 1824 m. spalį ištremtas į Kazanę. Ten Kovalevskis tapo Kazanės universiteto studentu, mokėsi arabų, totorių ir persų kalbų. 1828 m. buvo išsiųstas į Buriatiją tyrinėti mongolų kalbos. Savo ekspediciją pradėjo nuo Irkutsko, lankėsi Urgoje, Verchneudinske, 1830 m. pasiekė Pekiną. Kinijoje Juozapas Kovalevskis metus mokėsi kinų kalbos ir lamaizmo. Grįždamas atgal vėl lankėsi mongolų ir buriatų žemėse, tyrė jų kultūrą (1832 m. Troickosavske įkūrė rusų-mongolų karinę mokyklą). 1833 m. grįžo į Kazanę, tada Petrapilyje išlaikė mongolų kalbos egzaminą ir Kazanės universitete įkūrė mongolų kalbos katedrą. 1834 m. gavo profesoriaus laipsnį, 1846 m. apdovanotas . 1854–1860 m. Kovalevskis buvo Kazanės universiteto rektoriumi. 1862–1878 m. jis dėstė istoriją Varšuvos universitete. Palaidotas Povonzkų kapinėse Varšuvoje.
Žymiausi Juozapo Kovalevskio darbai yra:
- Trumpa mongolų kalbos gramatika (1835 m.),
- Mongolų chrestomatija (T. 1–2, 1836–1837 m.),
- Mongolų–rusų–prancūzų kalbų žodynas (T. 1–3, 1844–1849 m.).
Juozapas Kovalevskis buvo Paryžiaus Azijos draugijos garbės nariu (nuo 1839 m.), Peterburgo mokslų akademijos nariu (1847 m.). Juozapo Kovalevskio garbei pavadinta viršukalnė Mongolijoje (Tavan Bogdo kalnuose), viena VU orientalistikos centro auditorijų.
Vilniaus universiteto bibliotekoje saugomas J. Kovalevskio rankraštinis palikimas ir biblioteka yra vertingas šaltinis mongolų, mandžiūrų, buriatų ir kitų Centrinės Azijos tautų istorijos, kultūros, kalbos ir literatūros tyrinėjimams. Šią medžiagą universitetui 1883 m. perdavė J. Kovalevskio našlė.
Šaltiniai
- http://www.mb.vu.lt/1903 Archyvuota kopija 2011-06-06 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Juozapas Kovalevskis, Kas yra Juozapas Kovalevskis? Ką reiškia Juozapas Kovalevskis?
Juozapas KovalevskisJ Kovalevskis 1878 m Gime 1801 m sausio 9 d Didzioji Berastavica Rusijos imperijaMire 1878 m lapkricio 7 d 77 metai Varsuva Rusijos imperijaPalaidotas a Povonzku kapinesGyven vieta Vilnius Kazane VarsuvaPilietybe RusijosVaikai Pawel Kowalewski Mikolaj KowalewskiVeikla kalbininkas orientalistas istorikasSritis Centrines Rytu Azijos studijosIssilavinimas klasikine filologijaAlma mater Vilniaus universitetasZymus apdovanojimaiVikiteka Juozapas Kovalevskis Juozapas Kovalevskis lenk Jozef Kowalewski rus Iosif Mihajlovich Kovalevskij g 1801 m sausio 9 d m 1878 m lapkricio 7 d lenku orientalistas laimaizmo ir mongolu kalbos specialistas kalbininkas BiografijaGime dabartines Baltarusijos miestelyje Didzioji Berastavica Baige Svislociaus liceju 1817 m pradejo studijuoti klasikine filologija Vilniaus universitete tapo filomatu draugijos nariu drauge su Adomu Mickeviciumi Tomu Zanu Jonu Ceciotu Veliau Vilniaus licejuje deste lotynu ir lenku kalbas 1823 m buvo suimtas uz anticarine veikla 1824 m spalį istremtas į Kazane Ten Kovalevskis tapo Kazanes universiteto studentu mokesi arabu totoriu ir persu kalbu 1828 m buvo issiustas į Buriatija tyrineti mongolu kalbos Savo ekspedicija pradejo nuo Irkutsko lankesi Urgoje Verchneudinske 1830 m pasieke Pekina Kinijoje Juozapas Kovalevskis metus mokesi kinu kalbos ir lamaizmo Grįzdamas atgal vel lankesi mongolu ir buriatu zemese tyre ju kultura 1832 m Troickosavske įkure rusu mongolu karine mokykla 1833 m grįzo į Kazane tada Petrapilyje islaike mongolu kalbos egzamina ir Kazanes universitete įkure mongolu kalbos katedra 1834 m gavo profesoriaus laipsnį 1846 m apdovanotas 1854 1860 m Kovalevskis buvo Kazanes universiteto rektoriumi 1862 1878 m jis deste istorija Varsuvos universitete Palaidotas Povonzku kapinese Varsuvoje Zymiausi Juozapo Kovalevskio darbai yra Trumpa mongolu kalbos gramatika 1835 m Mongolu chrestomatija T 1 2 1836 1837 m Mongolu rusu prancuzu kalbu zodynas T 1 3 1844 1849 m Juozapo Kovalevskio kapas Juozapas Kovalevskis buvo Paryziaus Azijos draugijos garbes nariu nuo 1839 m Peterburgo mokslu akademijos nariu 1847 m Juozapo Kovalevskio garbei pavadinta virsukalne Mongolijoje Tavan Bogdo kalnuose viena VU orientalistikos centro auditoriju Vilniaus universiteto bibliotekoje saugomas J Kovalevskio rankrastinis palikimas ir biblioteka yra vertingas saltinis mongolu mandziuru buriatu ir kitu Centrines Azijos tautu istorijos kulturos kalbos ir literaturos tyrinejimams Sia medziaga universitetui 1883 m perdave J Kovalevskio nasle Saltiniaihttp www mb vu lt 1903 Archyvuota kopija 2011 06 06 is Wayback Machine projekto