Kanindeju departamentas isp Departamento de Canindeyú departamentas rytų Paragvajuje Brazilijos pasienyje Administracini
Kanindeju departamentas

Kanindeju departamentas (isp. Departamento de Canindeyú) – departamentas rytų Paragvajuje, Brazilijos pasienyje. Administracinis centras – Salto del Gvaira.
Kanindeju Canindeyú | |||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
Laiko juosta: (UTC-4) ------ vasaros: (UTC-3) | |||||||
Valstybė | Paragvajus | ||||||
Administracinis centras | Salto del Gvaira | ||||||
Apygardų | 11 | ||||||
Gyventojų | 235 000 | ||||||
Plotas | 14 667 km² | ||||||
Tankumas | 16 žm./km² | ||||||
ISO 3166-2 | PY-14 | ||||||
Vikiteka | KanindejuVikiteka |
Geografija
Kaaguasu departamentas yra išsidėstęs Paranenijos gamtinio regiono rytinėje dalyje. Pietuose ribojasi su Kaaguasu ir Aukštutinės Paranos departamentais, vakaruose – su San Pedro departamentu, šiaurės vakaruose – su Amambajaus departamentu, šiaurėje ir rytuose – su Brazilija.
Departamento teritorija driekiasi Amambajaus ir Mbarakaju Kordiljeros, pietiniu pakraščiu – San Choakino Kordiljera. Būdingi žemi kalnai, išraižyti plačių, derlingų slėnių. Likusi dalis kalvota. Paviršius, ypač šiaurinės dalies, miškingas.
Kanindeju departamentu driekiasi Paragvajaus ir Paranos upių vandenskyra. Rytiniu teritorijos pakraščiu teka pati Parana (patvenkta dėl Itaipu užtvankos), o link jos teka intakai (Piratiji, Karapa, Posuelas, Itambėjus). Į vakarus teka Paragvajaus baseino upės – Chechui Guasu, Puendi, Chechui Mi, Kuruguati. Vidutinė metinė oro temperatūra yra 23 °C tačiau metų bėgyje svyruoja vidutiniškai tarp 18 ir 29 °C. Per metus iškrenta apie 1300 mm kritulių; drėgniausias mėnuo – gegužė.
Yra , Ipehu regykla, keletas poilsiaviečių prie Karapos, Chechui Guasu upių.
Gyventojai
Kanindeju departamente 2002 m. gyveno 140 tūkst. gyventojų, tai sudaro 2,1 % šalies gyventojų. Vidutinis gyventojų tankumas 10 žm./km². Tankiau gyvenama centrinė ir vakarinė teritorijos dalis, rečiau vakarai. Apie ketvirtadalis gyventojų gyvena miestuose. Vyrų yra daugiau nei moterų. Indėnų Kanindeju yra užregistruota beveik 10 tūkstančių (9819; 2002 m.), tai ava gvaraniai, ačai, mbijai, pai tavyterai, iširai. Didesnė dalis (67,4 %) ūkių turi elektrą, tačiau vandentiekį turi vos 24 %.
Ekonomika
Verčiamasi daugiausia žemės ūkiu, gyvulininkyste, paslaugomis. Svarbiausios auginamos kultūros: sojos (594 tūkst. t, 2002 m.), kviečių (27,2 tūkst.), kukurūzai (149 tūkst.), tabakas (2 tūkst.), cukranendrės (119,5 tūkst.). Auginamos kiaulės (72 tūkst. vnt.), galvijai (571 tūkst.). Vykdoma cukraus pramonė, kavos, ryžių valymas ir kitoks žaliavų apdirbimas.
Administracinis suskirstymas
Kanindeju departamentas padalintas į 11 apygardų:
- Kuruguati
- Salto del Gvaira
Šaltiniai
- 2002 m. surašymo statistika
- PARAGUAY: Departments, citypopulation.de
Paragvajaus departamentai | |
---|---|
Amambajus | Asunsjonas | Aukštutinis Paragvajus | Aukštutinė Parana | Bokeronas | Centrinis | Gvaira | Itapua | Kaagvasu | Kaasapa | Kanindeju | Konsepsjonas | Kordiljera | Misjonesas | Njeembuku | Paragvari | Presidente Hajesas | San Pedras |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Kanindeju departamentas, Kas yra Kanindeju departamentas? Ką reiškia Kanindeju departamentas?
Kanindeju departamentas isp Departamento de Canindeyu departamentas rytu Paragvajuje Brazilijos pasienyje Administracinis centras Salto del Gvaira Kanindeju CanindeyuLaiko juosta UTC 4 vasaros UTC 3 Valstybe ParagvajusAdministracinis centras Salto del GvairaApygardu 11Gyventoju 2020 235 000Plotas 14 667 km Tankumas 2020 16 zm km ISO 3166 2 PY 14Vikiteka KanindejuVikitekaGeografijaKaaguasu departamentas yra issidestes Paranenijos gamtinio regiono rytineje dalyje Pietuose ribojasi su Kaaguasu ir Aukstutines Paranos departamentais vakaruose su San Pedro departamentu siaures vakaruose su Amambajaus departamentu siaureje ir rytuose su Brazilija Departamento teritorija driekiasi Amambajaus ir Mbarakaju Kordiljeros pietiniu pakrasciu San Choakino Kordiljera Budingi zemi kalnai israizyti placiu derlingu sleniu Likusi dalis kalvota Pavirsius ypac siaurines dalies miskingas Kanindeju departamentu driekiasi Paragvajaus ir Paranos upiu vandenskyra Rytiniu teritorijos pakrasciu teka pati Parana patvenkta del Itaipu uztvankos o link jos teka intakai Piratiji Karapa Posuelas Itambejus Į vakarus teka Paragvajaus baseino upes Chechui Guasu Puendi Chechui Mi Kuruguati Vidutine metine oro temperatura yra 23 C taciau metu begyje svyruoja vidutiniskai tarp 18 ir 29 C Per metus iskrenta apie 1300 mm krituliu dregniausias menuo geguze Yra Ipehu regykla keletas poilsiavieciu prie Karapos Chechui Guasu upiu GyventojaiKanindeju departamente 2002 m gyveno 140 tukst gyventoju tai sudaro 2 1 salies gyventoju Vidutinis gyventoju tankumas 10 zm km Tankiau gyvenama centrine ir vakarine teritorijos dalis reciau vakarai Apie ketvirtadalis gyventoju gyvena miestuose Vyru yra daugiau nei moteru Indenu Kanindeju yra uzregistruota beveik 10 tukstanciu 9819 2002 m tai ava gvaraniai acai mbijai pai tavyterai isirai Didesne dalis 67 4 ukiu turi elektra taciau vandentiekį turi vos 24 EkonomikaVerciamasi daugiausia zemes ukiu gyvulininkyste paslaugomis Svarbiausios auginamos kulturos sojos 594 tukst t 2002 m kvieciu 27 2 tukst kukuruzai 149 tukst tabakas 2 tukst cukranendres 119 5 tukst Auginamos kiaules 72 tukst vnt galvijai 571 tukst Vykdoma cukraus pramone kavos ryziu valymas ir kitoks zaliavu apdirbimas Administracinis suskirstymasKanindeju departamentas padalintas į 11 apygardu Kuruguati Salto del GvairaSaltiniai2002 m surasymo statistikaPARAGUAY Departments citypopulation de Paragvajaus departamentaiAmambajus Asunsjonas Aukstutinis Paragvajus Aukstutine Parana Bokeronas Centrinis Gvaira Itapua Kaagvasu Kaasapa Kanindeju Konsepsjonas Kordiljera Misjonesas Njeembuku Paragvari Presidente Hajesas San Pedras