Kaagvasu departamentas

Kaagvasu departamentas yra išsidėstęs Paranenijos gamtinio regiono centrinėje dalyje. Šiaurėje ribojasi su San Pedro ir Kanindeju departamentais, rytuose – su Aukštutinės Paranos departamentu, pietuose – su Gvairos ir Kaasapos departamentais, vakaruose – Kordiljeros ir Paragvari departamentais.

Departamentą iš šiaurės į pietus kerta Kaagvasu Kordiljera, sudaryta iš mažesnių aukštumų. Jos aukštis siekia iki 250 m. Į vakarus ir į šiaurę nuo jos būdingos lygumos ir ganyklos, o rytuose paviršius aukštesnis, gausiai apaugęs miškais.

Į vakarus nuo Kaagvasu Kordiljeros esančios upės priklauso Paragvajaus baseinui (Tebikvari Mi, Tapirakuajus, Mbutuji, Hondas, Tobatiri), tuo tarpu rytinės upės patenka į Paranos baseiną (Akarajus, Mondai Mi, Igvasu, Kapiibari, Guirangva). Vidutinė metinė oro temperatūra yra 22,5 °C tačiau metų bėgyje svyruoja vidutiniškai tarp 0 ir 31 °C. Per metus iškrenta apie 2200 mm kritulių; drėgniausias mėnuo – spalis.

Kaagvasu departamente 2002 m. gyveno 435 tūkst. gyventojų, tai sudaro 6,6 % šalies gyventojų. Vidutinis gyventojų tankumas 38 žm./km². Tankiausiai gyvenama centrinė ir vakarinė teritorijos dalis, rečiau vakarai ir šiaurė. Apie 31 % gyventojų gyvena miestuose. Vyrų yra daugiau nei moterų. Indėnų Kaagvasu yra užregistruota virš septynių tūkstančių (7040; 2002 m.), tai ačai, mbijai ir ava gvaraniai. Dauguma (84,4 %) ūkių turi elektrą, tačiau vandentiekį turi tik apie trečdalis.

Verčiamasi daugiausia žemės ūkiu, gyvulininkyste, paslaugomis. Kaagvasu departamentas yra svarbiausia medvilnės auginimo sritis šalyje (25,3 tūkst. t, 2002 m.), taip pat svarbus kviečių (57,2 tūkst.), manijoko, tabako (727), ryžių (239 tūkst.) augintojas. Auginamos kiaulės (150 tūkst. vnt.), galvijai (598 tūkst.), avys (22 tūkst.), arkliai (18 tūkst.). Taip pat kertama mediena. Pieno, medienos apdirbimo, medvilnės valymo pramonė.

Kaagvasu departamentas padalintas į 22 apygardas:

• 2002 m. surašymo statistika