Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
56 12 7 52 š pl 24 7 33 28 r ilg 56 2020889 š pl 24 1259111 r ilg 56 2020889 24 1259111 Gedučių dvarasGedučių dvaro stat
Gedučių dvaras
56°12′7.52″ š. pl. 24°7′33.28″ r. ilg. / 56.2020889°š. pl. 24.1259111°r. ilg.
| Gedučių dvaras | |
|---|---|
Gedučių dvaro statinys 2012 m. | |
| Vieta | Gedučiai, Pakruojo raj. |
| Įkurtas | apie 1750–1775 m. |
| Parkas | sunykęs, liepų alėja neišlikusi |
| Pastatų būklė | Išlikęs avarinės būklės dvaro statinys (buvęs kumetynas) |
| Savininkas | Grotusai Dytrichas Evaldas fon Grotusas Ferdinandas Tornau Kaškulis Povilas Hahnas Gumbelevičiai Marija Čiurlienė ir Tomas Rudys |
Gedučių dvaras – dvaras Gedučiuose, dab. Pakruojo rajono savivaldybės teritorijoje, Guostagalio seniūnijoje, netoli kelio 209 Joniškis–Žeimelis–Pasvalys . Pagarsėjęs kaip dvaras, kuriame gyveno, mokėsi, dirbo pirmasis Lietuvos fizikochemikas Teodoras Grotusas (1785–1822).
Istorija
Likęs dvaro pastatas, kaip manoma, galėjo būti garsioji T. Grotuso laboratorija. Dabar jau mirusios savininkės, Žeimelyje gyvenusios mokytojos Teodoros Gumbelevičiūtės–Misevičienės teigimu, kumetynas (dabar likę tik apie pusę pastato), galėjo būti statytas apie 1750 m. Upytės pavieto dūmų surašymo knygose dvaras paminėtas 1775 m. (1 dūmas) su jam priklaususiais Butniūnų (16 dūmų) ir Javydonių (16 dūmų) kaimais.
T. Grotusas šiame dvare tragiškai ir mirė. Pasakojama, kad palaidojo jį dvaro laidojimo rūsyje. Vėliau mokslininko palaikai buvo perkelti kitur, kapas taip ir liko nežinomas. Nėra aiškus ir dingusio archyvo bei Gedučiuose buvusios mokslinės laboratorijos bent kokie pėdsakai. T. Grotuso testamentas turėjo ir labai pažeidžiamą vietą: jam nepriklausė Gedučių dvaras, nes gyva buvo tikroji dvaro savininkė, jo motina (1755–1831). Gedučių dvaras buvo jos kraitinė dovana, ir jame jautėsi jos tvirta ranka. Pagal T. Grotuso paskutinę valią, iš dėkingumo Gedučių šeimynykščiams buvo nurodyta skirti kasmetines 300 sidabro rublių išmokas dvaro išlaikymui, vietos bažnyčios žemės mokesčiams, rekrutų prievolei. Tai buvo labai nebūdinga to laikmečio dvarininkų ir baudžiauninkų santykiams, 1831 m. ir vėliau privedusiems prie valstiečių sukilimų. Žmonės žinojo „gerąjį“ jaunąjį poną Grotusą ir po jo valdžiusį „blogą“ senąjį – dvarą nupirkusį generolą Tornow. Buvo padaryta viskas, kad ilgainiui net pats T. Grotuso kapas būtų pamirštas. Mokslininkas buvo paskelbtas psichiniu ligoniu, palikimo dokumentai anuliuoti.
Gedučių „blogasis“ ponas – tai rusų armijos generolas leitenantas, Napoleono karų dalyvis (1785–1850), kuris išėjęs į atsargą grįžo į tėviškę ir čia iš (tuo metu jau mirusio) mokslininko T. Grotuso motinos nusipirko Gedučių dvarą. Savo karinės karjeros pabaigoje jis pasižymėjo malšinant lenkų-lietuvių 1830-1831 m. sukilimą, prie Vilniaus vadovavo sumušant lenkų ulonų pulką. Ferdinandas buvo vedęs savo pusseserę . Archyvuose yra patvirtintų faktų, kad žiauriai engė savo valstiečius ir dėlto net pateko į teismą. 1839 m. pranešime carui rašyta, kad „baronas Tornau žiauriai elgiasi su valstiečiais, juos prikausto prie girnapusių, versdamas malti miltus. Taip buvo laikoma viena moteris. Valstietis Adamovičius buvo sukaustytas už tai, kad elgetavo, kitas valstietis pasikorė. Dėl barono Tornau poelgių vykdomas tyrimas, o pas jį rastos grandinės valstiečiams kankinti sunaikintos“. Caro prierašas: „Apie eigą pranešti“. Šaltiniai teigė, kad baronas žuvęs dvikovoje su kaimynu dvarininku, nes medžioklėje nušovęs ano pono varovą. nekrologe atsiradęs įtartinas įrašas – „mirė nuo senų žaizdų“. Palaidotas Gedučiuose vadinamajame „generolo kape“.
Po mirties Gedučių dvarą valdė Jaunsaulės (pietų Bauskės apskr.) baronas Kaškulis. Dvare jis negyveno, atvykdavo čia tik pamedžioti. Vėliau, kaip pasakojama, dvarą pralošęs kortomis.
Apie 1892 m. Gedučius valdė Plonėno baronas . Jis dvarą perstatė, sumažino, o po kelių dešimtmečių jis buvo paverstas malūnu. Dar iki I Pasaulinio karo tai buvo garo malūnas. 1923 m. Gedučiuose buvo 1 ūkis ir 125 gyventojai. Dvare buvo 513 ha žemės, kuri 1924 m. išparceliuota vykdant žemės reformą.
1925 m. Gedučių dvaro centrą nupirko knygnešio sūnūs: ūkininkas Antanas ir mokytojas Povilas.
Gedučių dvaras buvo išdalintas naujakuriams. 1929 m. Gedučiuose gyveno sklypininkų Jono Grybės, Petro Grybės, Juozapo Jasiūno, Jurgio Vitulio, Simono Šlekonio, Jono Josvilo, Juozapo Pocevičiaus, Juozapo Rimkevičiaus, Jurgio Juškos, Petro Juškos, Juozapo Čepo, Petro Vaičiūno, Juozapo Šereikos, Jurgio Strumilos, Jono Bluzmos, Adomo Mikašio, Aleksandro Vanago, Povilo Šopio, Jono Bažadragio, Prano Ožalo, Juozapo Juknos, Karolio Kontauto šeimos.
Paskutiniai dvaro su aplinkiniu 1,7 ha sklypu paveldėtojai ir savininkai yra vilnietė pedagogė Marija Čiurlienė ir Kriukų ūkininkas Tomas Rudys.
Būklė
Per daugelį metų Gedučių dvaras sunyko, o likę pastatai sugriuvo arba buvo nugriauti ir perstatyti. Su T. Grotuso gyvenimu betarpiškai susijęs pastatas jau daugelį metų negyvenamas. Gedučių dvaro pastatų išsidėstymą galima atsekti pagal tose pat vietose vėlesniais laikais, po mokslininko valdžiusių dvarininkų iniciatyva, perstatytus pastatus. Iki šių dienų yra išlikęs vienintelis buvusio dvaro pastatas – kumetynas. Tačiau tikėtina, kad kumetynu jis tapo vėlesnių dvarininkų valdymo laikotarpiu. Dauguma mokslininkų, apžiūrėjusių šį pastatą neabejoja, kad pastatas „per daug geras“ kumetynui, netgi žinant, kad T. Grotusas buvo ypač humaniškas savo baudžiauninkams. Turint omenyje, kad pagrindinis Gedučių dvaro pastatas buvo medinis, manoma, kad būtent išlikusiame mūriniame pastate galėjo būti mokslininko laboratorija. Juk mokslininko tyrimų pobūdis buvo susijęs su sprogiomis ir degiomis medžiagomis: elektrolizė, fotochemija, dujų degimo ir panašūs eksperimentai.
Likęs pastatas labai platus, durų angos įrengtos tik galuose. Per visą ilgį driekiasi koridorius. Neįprastai įrengti : jie iš abiejų pusių nuožulniai kyla į viršų, paskui susijungia, o viršuje baigiasi pro stogo kraigą išvestais dviem kaminais. Tokia dūmtraukių sistema Lietuvoje nebuvo paplitusi. Vidinėse erdvėse matyti krosnių liekanos, taip pat į sienas įkomponuotos neaukštos apvalios kolonos – į viršų siaurėjantys piliastrai, tuomet populiarūs architektūriniai puošybos elementai.
Nuo dvarvietės vedusi liepų alėja link Grotusų giminės kapavietės prie miško neišlikusi. Aplink laidojimo rūsį apskritimu sumūryta neaukšta minkšto akmens – dolomito uolienos – skeveldrų siena su plačiais vartais. Ilgai buvusi atvira rūsio anga neseniai užmūryta šiuolaikinėmis baltomis plytomis, siekiant apsaugoti vietą nuo įsilaužėlių. Netoliese auga Grotuso ąžuolas, po kuriuo, spėjama, mėgdavo ilsėtis pats T. Grotusas. Kapavietę nuo didingo medžio skiria plentas, vedantis iš Žeimelio į Pasvalį.
Prie buvusio dvaro tvenkinio, 1985 m. minint mokslininko 200 metų gimimo sukaktį, buvo atidengtas paminklinis akmuo su T. Grotuso bareljefu. Metalinė plokštė su reljefiniu mokslininko atvaizdu neišlikusi. Giminaičiai iš Vokietijos turi jos kopiją, kurią laikinai užkabina ant šio akmens per savo susibūrimus tolimo protėvio gimtinėje.
Buvusio dvarininko atminimu rūpinasi 1994 m. Mokslų akademijoje įsteigtas Teodoro Grotuso fondas. Vienintelis išlikęs dvaro pastatas pažymėtas kelio nuoroda. Statinys (buvęs kumetynas) avarinės būklės. Gedučių dvaro namo vietoje, vadinto pilimi, įrengta lentpjūvė.
2003 m. Gedučių dvarvietėje atlikti archeologiniai žvalgomieji tyrimai, vadovaujami archeologo Rimvydo Laužiko. Šių tyrimų tikslas buvo rasti Teodoro Grothusso mokslinės laboratorijos liekanas. Visgi, tyrimų metu šio tikslo pasiekti nepavyko. Tačiau tiriant buvo aptikti nenustatytos paskirties pastato pamatai, siejami su Gedučių dvarviete, kuriuos archeologas hipotetiškai datavo XIX a.
Literatūra
- . „Mūšos kraštas“. Kaunas: Morkūnas ir Ko., 2007. p. 310, 311, 440, 441. ISBN 978-9955-507-55-0
- Vytautas Leščinskas. „Dvarelis: vienos giminės istorija“. Vilnius : Žuvėdra, 2010. p. 50–58. ISBN 978-9955-669-67-8
- Juozapas Algimantas Krikštopaitis. „Pralenkęs laiką: Theodor Grotthuss“. Vilnius : Pradai, 2001. ISBN 9986-943-70-1
Šaltiniai
- „EPD’2005 metu visuomenei pristatomi objektai Šiaulių apskrityje“. heritage.lt. Suarchyvuota iš originalo 2016-03-05. Nuoroda tikrinta 2017-03-05.
- „Gedučiams reikia pagalbos“. mokslasplius.lt. 2008-12-11. Suarchyvuota iš originalo 2016-03-04. Nuoroda tikrinta 2017-03-05.
- Laužikas, R (2003). TEODORO GROTTHUSSO MOKSLINĖS LABORATORIJOS LIEKANŲ PAIEŠKA GEDUČIŲ DVARVIETĖJE. XVII. Dvarvietės ir kaimavietės. ATL. 160-161 Nuoroda: https://www.atl.lt/2003/160-161.pdf
Nuorodos
- Sąrašas:Lietuvos dvarai
- Teodoro Grothuso 180–ųjų mirties metinių paminėjimas Archyvuota kopija 2016-03-05 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Gedučių dvaras, Kas yra Gedučių dvaras? Ką reiškia Gedučių dvaras?
56 12 7 52 s pl 24 7 33 28 r ilg 56 2020889 s pl 24 1259111 r ilg 56 2020889 24 1259111 Geduciu dvarasGeduciu dvaro statinys 2012 m Vieta Geduciai Pakruojo raj Įkurtas apie 1750 1775 m Parkas sunykes liepu aleja neislikusiPastatu bukle Islikes avarines bukles dvaro statinys buves kumetynas Savininkas Grotusai Dytrichas Evaldas fon Grotusas Ferdinandas Tornau Kaskulis Povilas Hahnas Gumbeleviciai Marija Ciurliene ir Tomas Rudys Geduciu dvaras dvaras Geduciuose dab Pakruojo rajono savivaldybes teritorijoje Guostagalio seniunijoje netoli kelio 209 Joniskis Zeimelis Pasvalys Pagarsejes kaip dvaras kuriame gyveno mokesi dirbo pirmasis Lietuvos fizikochemikas Teodoras Grotusas 1785 1822 IstorijaKelio zenklu pazymeta Teodoro Grotuso gimtine Likes dvaro pastatas kaip manoma galejo buti garsioji T Grotuso laboratorija Dabar jau mirusios savininkes Zeimelyje gyvenusios mokytojos Teodoros Gumbeleviciutes Misevicienes teigimu kumetynas dabar like tik apie puse pastato galejo buti statytas apie 1750 m Upytes pavieto dumu surasymo knygose dvaras paminetas 1775 m 1 dumas su jam priklaususiais Butniunu 16 dumu ir Javydoniu 16 dumu kaimais T Grotusas siame dvare tragiskai ir mire Pasakojama kad palaidojo jį dvaro laidojimo rusyje Veliau mokslininko palaikai buvo perkelti kitur kapas taip ir liko nezinomas Nera aiskus ir dingusio archyvo bei Geduciuose buvusios mokslines laboratorijos bent kokie pedsakai T Grotuso testamentas turejo ir labai pazeidziama vieta jam nepriklause Geduciu dvaras nes gyva buvo tikroji dvaro savininke jo motina 1755 1831 Geduciu dvaras buvo jos kraitine dovana ir jame jautesi jos tvirta ranka Pagal T Grotuso paskutine valia is dekingumo Geduciu seimynyksciams buvo nurodyta skirti kasmetines 300 sidabro rubliu ismokas dvaro islaikymui vietos baznycios zemes mokesciams rekrutu prievolei Tai buvo labai nebudinga to laikmecio dvarininku ir baudziauninku santykiams 1831 m ir veliau privedusiems prie valstieciu sukilimu Zmones zinojo gerajį jaunajį pona Grotusa ir po jo valdziusį bloga senajį dvara nupirkusį generola Tornow Buvo padaryta viskas kad ilgainiui net pats T Grotuso kapas butu pamirstas Mokslininkas buvo paskelbtas psichiniu ligoniu palikimo dokumentai anuliuoti Geduciu blogasis ponas tai rusu armijos generolas leitenantas Napoleono karu dalyvis 1785 1850 kuris isejes į atsarga grįzo į teviske ir cia is tuo metu jau mirusio mokslininko T Grotuso motinos nusipirko Geduciu dvara Savo karines karjeros pabaigoje jis pasizymejo malsinant lenku lietuviu 1830 1831 m sukilima prie Vilniaus vadovavo sumusant lenku ulonu pulka Ferdinandas buvo vedes savo pussesere Archyvuose yra patvirtintu faktu kad ziauriai enge savo valstiecius ir delto net pateko į teisma 1839 m pranesime carui rasyta kad baronas Tornau ziauriai elgiasi su valstieciais juos prikausto prie girnapusiu versdamas malti miltus Taip buvo laikoma viena moteris Valstietis Adamovicius buvo sukaustytas uz tai kad elgetavo kitas valstietis pasikore Del barono Tornau poelgiu vykdomas tyrimas o pas jį rastos grandines valstieciams kankinti sunaikintos Caro prierasas Apie eiga pranesti Saltiniai teige kad baronas zuves dvikovoje su kaimynu dvarininku nes medziokleje nusoves ano pono varova nekrologe atsirades įtartinas įrasas mire nuo senu zaizdu Palaidotas Geduciuose vadinamajame generolo kape Po mirties Geduciu dvara valde Jaunsaules pietu Bauskes apskr baronas Kaskulis Dvare jis negyveno atvykdavo cia tik pamedzioti Veliau kaip pasakojama dvara praloses kortomis Apie 1892 m Geducius valde Ploneno baronas Jis dvara perstate sumazino o po keliu desimtmeciu jis buvo paverstas malunu Dar iki I Pasaulinio karo tai buvo garo malunas 1923 m Geduciuose buvo 1 ukis ir 125 gyventojai Dvare buvo 513 ha zemes kuri 1924 m isparceliuota vykdant zemes reforma 1925 m Geduciu dvaro centra nupirko knygnesio sunus ukininkas Antanas ir mokytojas Povilas Geduciu dvaras buvo isdalintas naujakuriams 1929 m Geduciuose gyveno sklypininku Jono Grybes Petro Grybes Juozapo Jasiuno Jurgio Vitulio Simono Slekonio Jono Josvilo Juozapo Poceviciaus Juozapo Rimkeviciaus Jurgio Juskos Petro Juskos Juozapo Cepo Petro Vaiciuno Juozapo Sereikos Jurgio Strumilos Jono Bluzmos Adomo Mikasio Aleksandro Vanago Povilo Sopio Jono Bazadragio Prano Ozalo Juozapo Juknos Karolio Kontauto seimos Paskutiniai dvaro su aplinkiniu 1 7 ha sklypu paveldetojai ir savininkai yra vilniete pedagoge Marija Ciurliene ir Kriuku ukininkas Tomas Rudys Bukle2014 m Per daugelį metu Geduciu dvaras sunyko o like pastatai sugriuvo arba buvo nugriauti ir perstatyti Su T Grotuso gyvenimu betarpiskai susijes pastatas jau daugelį metu negyvenamas Geduciu dvaro pastatu issidestyma galima atsekti pagal tose pat vietose velesniais laikais po mokslininko valdziusiu dvarininku iniciatyva perstatytus pastatus Iki siu dienu yra islikes vienintelis buvusio dvaro pastatas kumetynas Taciau tiketina kad kumetynu jis tapo velesniu dvarininku valdymo laikotarpiu Dauguma mokslininku apziurejusiu sį pastata neabejoja kad pastatas per daug geras kumetynui netgi zinant kad T Grotusas buvo ypac humaniskas savo baudziauninkams Turint omenyje kad pagrindinis Geduciu dvaro pastatas buvo medinis manoma kad butent islikusiame muriniame pastate galejo buti mokslininko laboratorija Juk mokslininko tyrimu pobudis buvo susijes su sprogiomis ir degiomis medziagomis elektrolize fotochemija duju degimo ir panasus eksperimentai Likes pastatas labai platus duru angos įrengtos tik galuose Per visa ilgį driekiasi koridorius Neįprastai įrengti jie is abieju pusiu nuozulniai kyla į virsu paskui susijungia o virsuje baigiasi pro stogo kraiga isvestais dviem kaminais Tokia dumtraukiu sistema Lietuvoje nebuvo paplitusi Vidinese erdvese matyti krosniu liekanos taip pat į sienas įkomponuotos neaukstos apvalios kolonos į virsu siaurejantys piliastrai tuomet populiarus architekturiniai puosybos elementai Nuo dvarvietes vedusi liepu aleja link Grotusu gimines kapavietes prie misko neislikusi Aplink laidojimo rusį apskritimu sumuryta neauksta minksto akmens dolomito uolienos skeveldru siena su placiais vartais Ilgai buvusi atvira rusio anga neseniai uzmuryta siuolaikinemis baltomis plytomis siekiant apsaugoti vieta nuo įsilauzeliu Netoliese auga Grotuso azuolas po kuriuo spejama megdavo ilsetis pats T Grotusas Kapaviete nuo didingo medzio skiria plentas vedantis is Zeimelio į Pasvalį Prie buvusio dvaro tvenkinio 1985 m minint mokslininko 200 metu gimimo sukaktį buvo atidengtas paminklinis akmuo su T Grotuso bareljefu Metaline plokste su reljefiniu mokslininko atvaizdu neislikusi Giminaiciai is Vokietijos turi jos kopija kuria laikinai uzkabina ant sio akmens per savo susiburimus tolimo protevio gimtineje Buvusio dvarininko atminimu rupinasi 1994 m Mokslu akademijoje įsteigtas Teodoro Grotuso fondas Vienintelis islikes dvaro pastatas pazymetas kelio nuoroda Statinys buves kumetynas avarines bukles Geduciu dvaro namo vietoje vadinto pilimi įrengta lentpjuve 2003 m Geduciu dvarvieteje atlikti archeologiniai zvalgomieji tyrimai vadovaujami archeologo Rimvydo Lauziko Siu tyrimu tikslas buvo rasti Teodoro Grothusso mokslines laboratorijos liekanas Visgi tyrimu metu sio tikslo pasiekti nepavyko Taciau tiriant buvo aptikti nenustatytos paskirties pastato pamatai siejami su Geduciu dvarviete kuriuos archeologas hipotetiskai datavo XIX a Literatura Musos krastas Kaunas Morkunas ir Ko 2007 p 310 311 440 441 ISBN 978 9955 507 55 0 Vytautas Lescinskas Dvarelis vienos gimines istorija Vilnius Zuvedra 2010 p 50 58 ISBN 978 9955 669 67 8 Juozapas Algimantas Krikstopaitis Pralenkes laika Theodor Grotthuss Vilnius Pradai 2001 ISBN 9986 943 70 1Saltiniai EPD 2005 metu visuomenei pristatomi objektai Siauliu apskrityje heritage lt Suarchyvuota is originalo 2016 03 05 Nuoroda tikrinta 2017 03 05 Geduciams reikia pagalbos mokslasplius lt 2008 12 11 Suarchyvuota is originalo 2016 03 04 Nuoroda tikrinta 2017 03 05 Lauzikas R 2003 TEODORO GROTTHUSSO MOKSLINĖS LABORATORIJOS LIEKANŲ PAIESKA GEDUCIŲ DVARVIETĖJE XVII Dvarvietes ir kaimavietes ATL 160 161 Nuoroda https www atl lt 2003 160 161 pdfNuorodosSarasas Lietuvos dvarai Teodoro Grothuso 180 uju mirties metiniu paminejimas Archyvuota kopija 2016 03 05 is Wayback Machine projekto