Balgos pilis pilis Varmėje Prūsija dab Kaliningrado sr Aismarių rytinės pakrantės stačiame kyšulyje į pietus nuo Karalia
Balgos pilis

Balgos pilis – pilis Varmėje (Prūsija, dab. Kaliningrado sr.), Aismarių rytinės pakrantės stačiame kyšulyje, į pietus nuo Karaliaučiaus, netoli Šventapilės.
Istorija
Ankstesnis ten stovėjusios varmių pilies vardas – Undenava, arba Vundenava. Toje vietoje 1239 m. minima prūsų pilis (vok. Honeda). 1239 m. Vokiečių ordino kariuomenė, padedama į jos pusę perėjusio pilies viršininko Kodrūno, užėmė pilį. Jos vietoje kryžiuočiai pastatydino mūrinę savo pilį, šalia jos, rytinėje pusėje įrengė didelį papilį.
Pilis tapo Notangos komtūro rezidencija, svarbiu atsparos punktu užkariaujant notangus ir sembus. Varmių vadas 1240 m. apsiautė pilį, bet žuvo jos neužėmęs. Varmių didžiūnai Gobotiniai puldinėjo Balgą iš netoliese esančios ir . Per 1242–1249 m. ir 1260–1274 m. prūsų sukilimus Balgą puolė varmiai su notangais ir bartais, bet t. p. neužėmė. Iš Balgos kryžiuočiai puolė Notangą, Sembą.
1258 m. jau minima Balga (Ballge, Balige, Balyge). Balgoje buvo stipri įgula ir kariuomenė puolimams. Patogi geografinė padėtis kryžiuočiams leido jau nuo 1290 m. ruošti plėšikiškus žygius iš Balgos į Žemaitiją. 1382 m. komtūratui priklausė 1395 arkliai ir šauliai.
1525 m. Balgą Prūsijos kunigaikštis Albrechtas Brandenburgietis iki gyvos galvos davė valdyti Sembos vyskupui Georgui Polenzui (m. 1550 m.). Vėliau pilis sunyko. Karo su švedais metu 1620 m. Gustavas Adolfas Balgą naudojo kaip savo bazę. Vėliau vienoje iš pilies patalpų atidaryta smuklė, o bokštas naudotas kaip švyturys.
1701 m. Frydrichas I įsakė Balgos akmenį naudoti tvirtovės Pilau statybai ir pilis faktiškai tapo akmens skaldykla.
Šaltiniai
- Romas Batūra, Algirdas Matulevičius. Balgos pilis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 499 psl.
54°33′09″ š. pl. 19°58′12″ r. ilg. / 54.55250°š. pl. 19.97000°r. ilg.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Balgos pilis, Kas yra Balgos pilis? Ką reiškia Balgos pilis?
Balgos pilis pilis Varmeje Prusija dab Kaliningrado sr Aismariu rytines pakrantes staciame kysulyje į pietus nuo Karaliauciaus netoli Sventapiles Pilies griuvesiaiIstorijaAnkstesnis ten stovejusios varmiu pilies vardas Undenava arba Vundenava Toje vietoje 1239 m minima prusu pilis vok Honeda 1239 m Vokieciu ordino kariuomene padedama į jos puse perejusio pilies virsininko Kodruno uzeme pilį Jos vietoje kryziuociai pastatydino murine savo pilį salia jos rytineje puseje įrenge didelį papilį Pilis tapo Notangos komturo rezidencija svarbiu atsparos punktu uzkariaujant notangus ir sembus Varmiu vadas 1240 m apsiaute pilį bet zuvo jos neuzemes Varmiu didziunai Gobotiniai puldinejo Balga is netoliese esancios ir Per 1242 1249 m ir 1260 1274 m prusu sukilimus Balga puole varmiai su notangais ir bartais bet t p neuzeme Is Balgos kryziuociai puole Notanga Semba 1258 m jau minima Balga Ballge Balige Balyge Balgoje buvo stipri įgula ir kariuomene puolimams Patogi geografine padetis kryziuociams leido jau nuo 1290 m ruosti plesikiskus zygius is Balgos į Zemaitija 1382 m komturatui priklause 1395 arkliai ir sauliai 1525 m Balga Prusijos kunigaikstis Albrechtas Brandenburgietis iki gyvos galvos dave valdyti Sembos vyskupui Georgui Polenzui m 1550 m Veliau pilis sunyko Karo su svedais metu 1620 m Gustavas Adolfas Balga naudojo kaip savo baze Veliau vienoje is pilies patalpu atidaryta smukle o bokstas naudotas kaip svyturys 1701 m Frydrichas I įsake Balgos akmenį naudoti tvirtoves Pilau statybai ir pilis faktiskai tapo akmens skaldykla SaltiniaiRomas Batura Algirdas Matulevicius Balgos pilis Visuotine lietuviu enciklopedija T II Arktis Beketas Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2002 499 psl 54 33 09 s pl 19 58 12 r ilg 54 55250 s pl 19 97000 r ilg 54 55250 19 97000