Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Taivanas oficialiai Kinijos Respublika KR salų valstybė Rytų Azijoje Pagrindinė Taivano sala istoriškai žinoma Formosos
Taivano geografija
Taivanas, oficialiai Kinijos Respublika (KR) – salų valstybė Rytų Azijoje. Pagrindinė Taivano sala, istoriškai žinoma Formosos pavadinimu, užima 99 % KR kontroliuojamos teritorijos (plotas 35 808 kvadratiniai kilometrai) ir yra atskirta Taivano sąsiaurio apie 180 km nuo pietrytinių krantų. Šiaurėje jos krantus skalauja Rytų Kinijos jūra, rytuose supa Filipinų jūra, pietuose – Lusono sąsiauris, o pietvakariuose – Pietų Kinijos jūra. Sala savo forma primena batatą, t. y. ištįsusi iš pietų į šiaurę. Kranto linijos ilgis 1566,3 kilometrų. Vakaruose pakrantės lygios, plokščios, rytuose akmenuotos, yra mažų salų, vietomis koralų rifų.
Be pagrindinės Taivano salos, valstybei priklauso keletas salų ir salelių Taivano sąsiauryje, įskaitant Penghu, Dzinmeno, Macu, Dongša salas, taip pat keletas . Iš viso Taivanas teigia administuojantis 168 salas, įskaitant 8 Senkaku salas, dėl kurių priklausomybės tebevyksta teritoriniai ginčai tarp Taivano, Kinijos LR ir Japonijos.
Reljefas
Salos reljefas iškraipytas , pasižymi kontrastingu kraštovaizdžiu. Dviejuose rytiniuose trečdaliuose teritorijos daugiausia driekiasi raižytų kalnų ir aukštumų sistema, kalnagūbriais (Džongjango, Jušano, Suešano, Ališano) atsišakojanti į salos pietus ir šiaurę, o vakaruose plyti derlinga aliuvinė pakrantės Dzianano lyguma, kur susitelkę didžioji dalis Taivano gyventojų. Yra keletas viršukalnių, stūksančių aukščiau kaip 3500 m virš jūros lygio, kurių aukščiausia yra Jušano k. (3952 m), o tai reiškia, jog Taivanas yra ketvirtoji pagal aukštį sala pasaulyje.
Geologija
Tektoninė sritis, kurioje susiformavo šie kalnagūbriai, tebėra seismiškai aktyvi, tad saloje dažni žemės drebėjimai, keletas jų labai destruktyvūs. Kasmet Taivaną sukrečia 15 000–18 000 žemės drebėjimų, iš kurių 800–1000 yra pastebimi žmonėms. Pats katastrofiškiausias pastarojo meto žemės drebėjimas buvo 7,3 balų stiprumo , kuris įvyko Taivano salos centre 1999 m. rugsėjo 21 d. ir nusinešė daugiau nei 2400 žmonių gyvybes. Saloje yra užgesusių ugnikalnių, taip pat Taivano sąsiauryje nemažai aktyvių .
Klimatas
Klimatas svyruoja nuo atogrąžų jūrinio pietuose iki subtropinio šiaurėje ir smarkiai priklauso nuo Rytų Azijos musoninių vėjų. Šiaurinėje salos dalyje vyrauja lietingasis sezonas, trunkantis nuo sausio iki vėlyvo kovo. Visoje saloje birželio–rugsėjo mėn. vyrauja karštas bei drėgnas klimatas. Centrinėje ir pietinėje dalyse lietingasis sezonas trunka iki žiemos. Liepos–spalio mėnesiais praūžia taifūnai (daugiausia Taivano rytinėje dalyje).
Aukščiausia sausio mėnesio temperatūra pakrantės lygumoje 20–22 °C, žemiausia – 15–20 °C, kalnuose 12–16 °C. Aukščiausia liepos temperatūra lygumoje 30–32 °C (kartais 37–39 °C), žemiausia 22–25 °C, kalnuose 22–28 °C. Per metus lygumoje iškrinta 1500–2000 mm kritulių, kalnuose – nuo 1000 mm vakariniuose šlaituose iki 5000 mm rytiniuose šlaituose. Žiemą vyrauja šiaurės ir šiaurės rytų vėjai, vasarą – pietų ir pietryčių.
Vidaus vandenys
Kraštovaizdis išvagotas upių ir upelių, daug jų vandeningi. Ilgiausia upė šalyje – Džošujus (187 km). Didžiausias vandens telkinys – Nantou apskrityje telkšantis Zijuetano ežeras.
Dirvožemiai
Lygumoje dirvožemiai – šlynžemiai, kalnų papėdėse ir kalnuose iki 2000 m aukščio – rūgštžemiai, geležaliumžemiai, rudžemiai.
Augalija
Apie pusę (58 %) Taivano teritorijos užima miškai. Kalnų šlaitai daugiausia apaugę bambukais, kokosais, lianomis, 600–1800 m aukštyje auga ąžuolai, guobos, bukai ir kiti lapuočiai, visžaliai augalai, aukščiau – spygliuočių miškai, kadagiai, rododendrai, kalnų pievos. Pakrantėse yra mangrovių.
Gyvūnija
Sutinkami leopardai, juodieji lokiai, panteros, bengalinės katės, peri fazanai, strazdai, šarkos, zylės.
Išnašos
- „GSHAP Region 8: Eastern Asia“. Global Seismic Hazard Assessment Program. Suarchyvuotas originalas 30 gegužės 2012. Nuoroda tikrinta 12 vasario 2012.
- „Taiwan“. The World Factbook. United States Central Intelligence Agency. Suarchyvuotas originalas 2018-12-25. Nuoroda tikrinta 2019-09-06.
- Taivano gamta. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Taivano geografija, Kas yra Taivano geografija? Ką reiškia Taivano geografija?
Taivanas oficialiai Kinijos Respublika KR salu valstybe Rytu Azijoje Pagrindine Taivano sala istoriskai zinoma Formosos pavadinimu uzima 99 KR kontroliuojamos teritorijos plotas 35 808 kvadratiniai kilometrai ir yra atskirta Taivano sasiaurio apie 180 km nuo pietrytiniu krantu Siaureje jos krantus skalauja Rytu Kinijos jura rytuose supa Filipinu jura pietuose Lusono sasiauris o pietvakariuose Pietu Kinijos jura Sala savo forma primena batata t y istįsusi is pietu į siaure Kranto linijos ilgis 1566 3 kilometru Vakaruose pakrantes lygios plokscios rytuose akmenuotos yra mazu salu vietomis koralu rifu Be pagrindines Taivano salos valstybei priklauso keletas salu ir saleliu Taivano sasiauryje įskaitant Penghu Dzinmeno Macu Dongsa salas taip pat keletas Is viso Taivanas teigia administuojantis 168 salas įskaitant 8 Senkaku salas del kuriu priklausomybes tebevyksta teritoriniai gincai tarp Taivano Kinijos LR ir Japonijos ReljefasSuesano kalnasDahano upe siaures vakaru TaivaneMangroves Taidziango nacionaliniame parke Salos reljefas iskraipytas pasizymi kontrastingu krastovaizdziu Dviejuose rytiniuose trecdaliuose teritorijos daugiausia driekiasi raizytu kalnu ir aukstumu sistema kalnagubriais Dzongjango Jusano Suesano Alisano atsisakojanti į salos pietus ir siaure o vakaruose plyti derlinga aliuvine pakrantes Dzianano lyguma kur susitelke didzioji dalis Taivano gyventoju Yra keletas virsukalniu stuksanciu auksciau kaip 3500 m virs juros lygio kuriu auksciausia yra Jusano k 3952 m o tai reiskia jog Taivanas yra ketvirtoji pagal aukstį sala pasaulyje GeologijaTektonine sritis kurioje susiformavo sie kalnagubriai tebera seismiskai aktyvi tad saloje dazni zemes drebejimai keletas ju labai destruktyvus Kasmet Taivana sukrecia 15 000 18 000 zemes drebejimu is kuriu 800 1000 yra pastebimi zmonems Pats katastrofiskiausias pastarojo meto zemes drebejimas buvo 7 3 balu stiprumo kuris įvyko Taivano salos centre 1999 m rugsejo 21 d ir nusinese daugiau nei 2400 zmoniu gyvybes Saloje yra uzgesusiu ugnikalniu taip pat Taivano sasiauryje nemazai aktyviu KlimatasKlimatas svyruoja nuo atograzu jurinio pietuose iki subtropinio siaureje ir smarkiai priklauso nuo Rytu Azijos musoniniu veju Siaurineje salos dalyje vyrauja lietingasis sezonas trunkantis nuo sausio iki velyvo kovo Visoje saloje birzelio rugsejo men vyrauja karstas bei dregnas klimatas Centrineje ir pietineje dalyse lietingasis sezonas trunka iki ziemos Liepos spalio menesiais prauzia taifunai daugiausia Taivano rytineje dalyje Auksciausia sausio menesio temperatura pakrantes lygumoje 20 22 C zemiausia 15 20 C kalnuose 12 16 C Auksciausia liepos temperatura lygumoje 30 32 C kartais 37 39 C zemiausia 22 25 C kalnuose 22 28 C Per metus lygumoje iskrinta 1500 2000 mm krituliu kalnuose nuo 1000 mm vakariniuose slaituose iki 5000 mm rytiniuose slaituose Ziema vyrauja siaures ir siaures rytu vejai vasara pietu ir pietryciu Vidaus vandenysKrastovaizdis isvagotas upiu ir upeliu daug ju vandeningi Ilgiausia upe salyje Dzosujus 187 km Didziausias vandens telkinys Nantou apskrityje telksantis Zijuetano ezeras DirvozemiaiLygumoje dirvozemiai slynzemiai kalnu papedese ir kalnuose iki 2000 m aukscio rugstzemiai gelezaliumzemiai rudzemiai AugalijaApie puse 58 Taivano teritorijos uzima miskai Kalnu slaitai daugiausia apauge bambukais kokosais lianomis 600 1800 m aukstyje auga azuolai guobos bukai ir kiti lapuociai viszaliai augalai auksciau spygliuociu miskai kadagiai rododendrai kalnu pievos Pakrantese yra mangroviu GyvunijaSutinkami leopardai juodieji lokiai panteros bengalines kates peri fazanai strazdai sarkos zyles Isnasos GSHAP Region 8 Eastern Asia Global Seismic Hazard Assessment Program Suarchyvuotas originalas 30 geguzes 2012 Nuoroda tikrinta 12 vasario 2012 Taiwan The World Factbook United States Central Intelligence Agency Suarchyvuotas originalas 2018 12 25 Nuoroda tikrinta 2019 09 06 Taivano gamta Visuotine lietuviu enciklopedija T V Dis Fatva Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2004