Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Rusijos Amerika rus Русская Америка angl Russian America Rusijos imperijos valdos Šiaurės Amerikoje Aliaska Aleutų salos
Rusijos Amerika
Rusijos Amerika (rus. Русская Америка, angl. Russian America) – Rusijos imperijos valdos Šiaurės Amerikoje (Aliaska, Aleutų salos, Aleksandro salynas, gyvenvietės dabartinės JAV Ramiojo vandenyno pakrantėje (Fort Rosas)), egzistavusios 1733–1867 m. Formaliai Rusijos valda tapo 1799 m., kai statusą patvirtino caro įsakas.
Aliaskos atradimas
Rašytiniai šaltiniai rodo, kad pirmieji europiečiai, pasiekę Aliaską, buvo iš Rusijos. 1648 m. Semiono Dežniovo ekspedicija išplaukė iš Kolymos žiočių į Arkties vandenyną, aplenkė rytinį Azijos žemyno galą ir atplaukė prie Anadyrio upės. Vienas pasakojimas teigia, kad vienas ekspedicijos laivas nuklydo ir atsidūrė prie Aliaskos. Tačiau nėra įrodymų, kad būtų buvusi įkurta kokia gyvenvietė. Žinia apie rastą Aliaską Rusijos vyriausybės nepasiekė, tad klausimas, ar Sibiras jungiasi su Šiaurės Amerika liko neaiškus. 1725 m. caras Petras I pareikalavo surengti naują ekspediciją.
1733–1743 m. vyko antroji Kamčiatkos ekspedicija. Laivai „Šv. Petras“ (kapitonas danas Vitus Beringas) ir „Šv. Pavelas“ (kapitonas rusas ) 1741 m. birželį išplaukė iš Kamčiatkos uosto Kamčiatkos Petropavlovsko. Netrukus laivai atsiskyrė, bet toliau plaukė į rytus.
Liepos 15 d. Čirikovas pamatė žemę, manoma, Aleksandro salyno Velso Princo salos Pietryčių Aliaskoje vakarinę pakrantę. Jis pasiuntė į krantą valtį su grupe jūrininkų, kurie buvo pirmieji europiečiai, išsilaipinę Šiaurės Amerikos šiaurės vakarų pakrantėje.
Maždaug liepos 16 d. Beringo laivas „Šv. Petras“ pamatė Šv. Elijaus kalną (angl. Mount Saint Elias) Aliaskos pusiasalyje. Netrukus po to jie pasuko atgal į Kamčiatką. Tuo tarpu Čirikovo „Šv. Pavelas“ į Kamčiatką išplaukė tik spalio mėnesį su žiniomis apie jų aptiktą žemę.
Lapkričio mėnesį Beringo laivą išmetė į krantą dabartinėje Beringo saloje. Joje V. Beringas susirgo ir mirė, o laivą smarkūs vėjai sudaužė į gabalus. Laivo įgula saloje peržiemojo, išlikę gyvi iš nuolaužų pasistatė naują laivą ir 1742 m. rugpjūčio mėn. išplaukė link Kamčiatkos. Jų atvežti kalanų kailiukai pasirodė esantys puikiausi kailiai pasaulyje, tad jų paklausa paskatino kurti gyvenvietes Aliaskoje.
Rusų kolonijos
1740–1800 m.
Nedidelės kailių prekeivių grupės ėmė iš Sibiro plaukti į Aleutų salas. Kadangi kelionės iš Sibiro į Ameriką būdavo ilgos, trukdavo 2-4 metus, kartais ilgiau, jie ėmė kurti medžiotojų ir prekeivių postus. Paskutinį XVIII a. dešimtmetį jie tapo nuolatinėmis gyvenvietėmis. Apie pusė kailių prekeivių buvo rusai iš įvairių Rusijos dalių ar Sibiro. Likę prekeiviai buvo įvairių Sibiro tautų atstovai ar mišrios kilmės Sibiro gyventojai, kilę iš įvairių Europos bei Azijos tautų.
Labai dažnai kailių prekeiviai ne patys medžiojo jūrų žvėris, o vertė tai daryti vietinius aleutus. Sklindant žinioms apie kailių turtus Rusijos kompanijos ėmė vis labiau konkuruoti ir versti aleutus vergiškai dirbti joms. Carienė Jekaterina Didžioji, 1763 m. užėmusi sostą, paskelbė, kad jos pavaldiniai su aleutais turi elgtis sąžiningai. Kai kuriose salose ir Aliaskos pusiasalio dalyse prekeivių grupės sugebėjo taikiai sugyventi su vietiniais gyventojais. Tuo tarpu dalis prekeivių pradėjo išnaudoti aleutus. Buvo imami įkaitai, dalis vietinių buvo priversti palikti savo kaimus ir keltis kitur. Tarp kompanijų didėjo konkurencija, jos ėmė jungtis į didesnes, galingesnes kompanijas. Dažnai santykiai su vietiniais gyventojais virsdavo konfliktais.
Mažėjant žvėrių populiacijai aleutai, tapę priklausomi nuo susidariusios kailių mainų ekonomikos, buvo priversti ieškoti naujų medžioklės plotų Šiaurės Ramiajame vandenyne, kur veisėsi kalanai. Galinga Šelichovo ir Golikovo kompanija pamažu tapo monopolija, susidūrimai ir ginkluoti konfliktai ėmė darytis vis dažnesni. Aleutams sukilus rusai surengė baudžiamąjį žygį, kurio metu nemažai aleutų buvo nukauti, o jų valtys ir medžioklės įrankiai sunaikinti.
1741–1799 m., kol pasikeitė dvi gyventojų kartos, nuo europiečių atneštų ligų, kurioms vietiniai neturėjo imuniteto, išmirė 80% aleutų.
Kolonija niekada nebuvo labai pelninga dėl kailių pervežimo išlaidų. 1784 m. Grigorijus Šelichovas, vėliau įkūręs Rusijos Aliaskos kompaniją, dviem laivais („Trys šventintojai“ ir „Šv. Simonas“) atvyko į įlanką Kodiako saloje, kuri vėliau buvo pavadinta Trijų Šventintojų įlanka (angl. Three Saints Bay). Vietiniai gyventojai koniagai puldinėjo rusų ekspediciją, ir Šelichovo žmonės atsakė ginkluota jėga – nužudė šimtus vietinių gyventojų, paėmė įkaitus, kad likusius priversti paklusti. Po to Šelichovas Trijų Šventintojų įlankos pakrantėje Kodiako saloje įkūrė antrą nuolatinę rusų gyvenvietę Aliaskoje (pirmoji buvo Unalaška).
1790 m. G. Šelichovas, grįžęs į Rusiją, nusamdė Aleksandą Baranovą valdyti jo Aliaskos kailių verslą. Baranovas perkėlė koloniją į šiaurrytinį Kodiako salos krantą, kur pakako medienos. Šioje vietoje įkurta gyvenvietė vėliau tapo dabartiniu Kodiako miestu. Kolonijoje apsigyvenę rusai vedė moteris koniages, jų palikuonys ir dabar turi rusiškas pavardes, pvz., Panamaroff, Petrikoff, Kvasnikoff. 1795 m. A. Baranovas, pamatęs europiečius ne iš Rusijos prekiaujančius pietryčių Aliaskoje, saloje, kuri dabar vadinama Baranovo sala, įkūrė Michailovską (10 km į šiaurę nuo dabartinės Sitkos). Tam jis iš tlinkitų nupirko žemės. 1802 m., kai A. Baranovas buvo išvykęs, tlinkitai iš gretimo kaimo užpuolė ir sunaikino Michailovską. A. Baranovas grįžo su Rusijos karo laivu ir užpuolikų tlinkitų kaimą nušlavė nuo žemės paviršiaus. Po to jis įkūrė Novoarchangelską. Ši gyvenvietė tapo Rusijos Amerikos sostine, o šiandien tai miestas Sitka, kuris apima ir buvusio Michailovsko teritoriją.
Kol A. Baranovas įtvirtino Rusijos valdžią Aliaskoje, Šelichovų giminė Rusijoje stengėsi, kad jai būtų suteikta monopolijos teisė prekiauti kailiais Aliaskoje. 1799 m. Šelichovo žentas Nikolajus Rezanovas iš Rusijos caro Pavelo I gavo monopolijos teisę prekybai kailiais Rusijos Amerikoje. Tada Rezanovas įkūrė (rus. Русско-американская компания). Caro vyriausybė tikėjosi, kad mainais už monopoliją kompanija kurs naujas gyvenvietes Amerikoje ir plėtos Amerikos kolonizaciją.
Nuorodos
- „Russia's Great Voyages“. Suarchyvuotas originalas 2014-09-24. Nuoroda tikrinta 2005 m. rugsėjo 23 d..
- Taylor, Alan (2001) American Colonies: The Settling of North America Penguin Books, New York;
- The Aleut Corporation Aleut History Archyvuota kopija 2007-11-02 iš Wayback Machine projekto.
- „Alaska History Timeline“. Suarchyvuotas originalas 2009-10-02. Nuoroda tikrinta 2005 m. rugpjūčio 31 d..
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Rusijos Amerika, Kas yra Rusijos Amerika? Ką reiškia Rusijos Amerika?
Rusijos Amerika rus Russkaya Amerika angl Russian America Rusijos imperijos valdos Siaures Amerikoje Aliaska Aleutu salos Aleksandro salynas gyvenvietes dabartines JAV Ramiojo vandenyno pakranteje Fort Rosas egzistavusios 1733 1867 m Formaliai Rusijos valda tapo 1799 m kai statusa patvirtino caro įsakas Rusijos Amerika 1860 m Fort Roso cerkve rekonstrukcija Aliaskos atradimasRasytiniai saltiniai rodo kad pirmieji europieciai pasieke Aliaska buvo is Rusijos 1648 m Semiono Dezniovo ekspedicija isplauke is Kolymos ziociu į Arkties vandenyna aplenke rytinį Azijos zemyno gala ir atplauke prie Anadyrio upes Vienas pasakojimas teigia kad vienas ekspedicijos laivas nuklydo ir atsidure prie Aliaskos Taciau nera įrodymu kad butu buvusi įkurta kokia gyvenviete Zinia apie rasta Aliaska Rusijos vyriausybes nepasieke tad klausimas ar Sibiras jungiasi su Siaures Amerika liko neaiskus 1725 m caras Petras I pareikalavo surengti nauja ekspedicija 1733 1743 m vyko antroji Kamciatkos ekspedicija Laivai Sv Petras kapitonas danas Vitus Beringas ir Sv Pavelas kapitonas rusas 1741 m birzelį isplauke is Kamciatkos uosto Kamciatkos Petropavlovsko Netrukus laivai atsiskyre bet toliau plauke į rytus Liepos 15 d Cirikovas pamate zeme manoma Aleksandro salyno Velso Princo salos Pietryciu Aliaskoje vakarine pakrante Jis pasiunte į kranta valtį su grupe jurininku kurie buvo pirmieji europieciai issilaipine Siaures Amerikos siaures vakaru pakranteje Mazdaug liepos 16 d Beringo laivas Sv Petras pamate Sv Elijaus kalna angl Mount Saint Elias Aliaskos pusiasalyje Netrukus po to jie pasuko atgal į Kamciatka Tuo tarpu Cirikovo Sv Pavelas į Kamciatka isplauke tik spalio menesį su ziniomis apie ju aptikta zeme Lapkricio menesį Beringo laiva ismete į kranta dabartineje Beringo saloje Joje V Beringas susirgo ir mire o laiva smarkus vejai sudauze į gabalus Laivo įgula saloje perziemojo islike gyvi is nuolauzu pasistate nauja laiva ir 1742 m rugpjucio men isplauke link Kamciatkos Ju atvezti kalanu kailiukai pasirode esantys puikiausi kailiai pasaulyje tad ju paklausa paskatino kurti gyvenvietes Aliaskoje Rusu kolonijos1740 1800 m Nedideles kailiu prekeiviu grupes eme is Sibiro plaukti į Aleutu salas Kadangi keliones is Sibiro į Amerika budavo ilgos trukdavo 2 4 metus kartais ilgiau jie eme kurti medziotoju ir prekeiviu postus Paskutinį XVIII a desimtmetį jie tapo nuolatinemis gyvenvietemis Apie puse kailiu prekeiviu buvo rusai is įvairiu Rusijos daliu ar Sibiro Like prekeiviai buvo įvairiu Sibiro tautu atstovai ar misrios kilmes Sibiro gyventojai kile is įvairiu Europos bei Azijos tautu Rytine Rusijos pakrante Beringo sasiauris ir vakarinis Aliaskos krantas Labai daznai kailiu prekeiviai ne patys medziojo juru zveris o verte tai daryti vietinius aleutus Sklindant zinioms apie kailiu turtus Rusijos kompanijos eme vis labiau konkuruoti ir versti aleutus vergiskai dirbti joms Cariene Jekaterina Didzioji 1763 m uzemusi sosta paskelbe kad jos pavaldiniai su aleutais turi elgtis saziningai Kai kuriose salose ir Aliaskos pusiasalio dalyse prekeiviu grupes sugebejo taikiai sugyventi su vietiniais gyventojais Tuo tarpu dalis prekeiviu pradejo isnaudoti aleutus Buvo imami įkaitai dalis vietiniu buvo priversti palikti savo kaimus ir keltis kitur Tarp kompaniju didejo konkurencija jos eme jungtis į didesnes galingesnes kompanijas Daznai santykiai su vietiniais gyventojais virsdavo konfliktais Mazejant zveriu populiacijai aleutai tape priklausomi nuo susidariusios kailiu mainu ekonomikos buvo priversti ieskoti nauju medziokles plotu Siaures Ramiajame vandenyne kur veisesi kalanai Galinga Selichovo ir Golikovo kompanija pamazu tapo monopolija susidurimai ir ginkluoti konfliktai eme darytis vis daznesni Aleutams sukilus rusai surenge baudziamajį zygį kurio metu nemazai aleutu buvo nukauti o ju valtys ir medziokles įrankiai sunaikinti 1741 1799 m kol pasikeite dvi gyventoju kartos nuo europieciu atnestu ligu kurioms vietiniai neturejo imuniteto ismire 80 aleutu Kolonija niekada nebuvo labai pelninga del kailiu pervezimo islaidu 1784 m Grigorijus Selichovas veliau įkures Rusijos Aliaskos kompanija dviem laivais Trys sventintojai ir Sv Simonas atvyko į įlanka Kodiako saloje kuri veliau buvo pavadinta Triju Sventintoju įlanka angl Three Saints Bay Vietiniai gyventojai koniagai puldinejo rusu ekspedicija ir Selichovo zmones atsake ginkluota jega nuzude simtus vietiniu gyventoju paeme įkaitus kad likusius priversti paklusti Po to Selichovas Triju Sventintoju įlankos pakranteje Kodiako saloje įkure antra nuolatine rusu gyvenviete Aliaskoje pirmoji buvo Unalaska 1790 m G Selichovas grįzes į Rusija nusamde Aleksanda Baranova valdyti jo Aliaskos kailiu versla Baranovas perkele kolonija į siaurrytinį Kodiako salos kranta kur pakako medienos Sioje vietoje įkurta gyvenviete veliau tapo dabartiniu Kodiako miestu Kolonijoje apsigyvene rusai vede moteris koniages ju palikuonys ir dabar turi rusiskas pavardes pvz Panamaroff Petrikoff Kvasnikoff 1795 m A Baranovas pamates europiecius ne is Rusijos prekiaujancius pietryciu Aliaskoje saloje kuri dabar vadinama Baranovo sala įkure Michailovska 10 km į siaure nuo dabartines Sitkos Tam jis is tlinkitu nupirko zemes 1802 m kai A Baranovas buvo isvykes tlinkitai is gretimo kaimo uzpuole ir sunaikino Michailovska A Baranovas grįzo su Rusijos karo laivu ir uzpuoliku tlinkitu kaima nuslave nuo zemes pavirsiaus Po to jis įkure Novoarchangelska Si gyvenviete tapo Rusijos Amerikos sostine o siandien tai miestas Sitka kuris apima ir buvusio Michailovsko teritorija Kol A Baranovas įtvirtino Rusijos valdzia Aliaskoje Selichovu gimine Rusijoje stengesi kad jai butu suteikta monopolijos teise prekiauti kailiais Aliaskoje 1799 m Selichovo zentas Nikolajus Rezanovas is Rusijos caro Pavelo I gavo monopolijos teise prekybai kailiais Rusijos Amerikoje Tada Rezanovas įkure rus Russko amerikanskaya kompaniya Caro vyriausybe tikejosi kad mainais uz monopolija kompanija kurs naujas gyvenvietes Amerikoje ir pletos Amerikos kolonizacija Nuorodos Russia s Great Voyages Suarchyvuotas originalas 2014 09 24 Nuoroda tikrinta 2005 m rugsejo 23 d Taylor Alan 2001 American Colonies The Settling of North America Penguin Books New York The Aleut Corporation Aleut History Archyvuota kopija 2007 11 02 is Wayback Machine projekto Alaska History Timeline Suarchyvuotas originalas 2009 10 02 Nuoroda tikrinta 2005 m rugpjucio 31 d