Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Pikrino rūgštisSisteminis IUPAC pavadinimas2 4 6 TrinitrofenolisCAS numeris 88 89 1 RTECS numeris TJ7875000Cheminė formu
Pikrino rūgštis
| Pikrino rūgštis | |
|---|---|
| Sisteminis (IUPAC) pavadinimas | |
| 2,4,6-Trinitrofenolis | |
| CAS numeris | [88-89-1] |
| RTECS numeris | TJ7875000 |
| Cheminė formulė | C6H3N3O7, C6H5OH(NO2)3 |
| Molinė masė | 229,10 g/mol |
| SMILES | O=[N+]([O-])c1cc(cc([N+] ([O-])=O)c1O)[N+]([O-])=O |
| Rūgštingumas (pKa) | 0,38 |
| Bazingumas (pKb) | |
| Valentingumas | |
| Fizinė informacija | |
| Tankis | |
| Išvaizda | bespalvis arba gelsvas skystis |
| Lydymosi t° | 122,5 °C |
| Virimo t° | > 300 °C (Sprogsta) |
| Lūžio rodiklis (nD) | |
| Klampumas | |
| Tirpumas H2O | 1,40 g/100 ml |
| Šiluminis laidumas | |
| Farmakokinetinė informacija | |
| Metabolizmas | |
| Pusamžis | |
| Pavojus | |
| MSDS | |
| NFPA 704 |
3 3 4 |
| Žybsnio t° | |
| Užsiliepsnojimo t° | |
| R1 R10 R36 R37 R38 | |
| S28 S35 S37 S45 | |
| LD50 | |
| Struktūra | |
| Kristalinė struktūra | |
| Molekulinė forma | |
| Dipolio momentas | |
| Simetrijos grupė | |
| Termochemija | |
| Giminingi junginiai | |
| Giminingi grupė | |
| Giminingi junginiai | |
| Giminingos grupės | |
Pikrino rūgštis (melinitas, trinitrofenolis, T.N.P) (angl. picric acid) – kristalinė gelsvos spalvos, karti sprogstamoji medžiaga.
Fizikinės ir cheminės savybės
Lyginamasis svoris 1,6 kg/l. Šaltame vandenyje tirpsta blogai, karštame truputį geriau. Gerai presuojasi iki 1,8 kg/l tankio. Lydosi +122,5 °C temperatūroje.
Chemiškai patvari, bet labai aktyvi medžiaga. Pagal šiuolaikinius saugos reikalavimus pikrino rūgštis saugoma vandenyje. Sausa ji gana jautri smūgiams ir trinčiai. Laikoma stikliniuose ar plastikiniuose induose, kadangi su metalais (išskyrus alavą) reaguoja sudarydama druskas, vadinamais pikratais, kurie dar pavojingesni, nes jautresni už pikrino rūgštį.
Sprogstamosios savybės
Energija – 980 kcal/kg.
- 4965 m/s (kai tankis 0,97 g/cm³)
- 6510 m/s (kai tankis 1,40 g/cm³)
- 7480 m/s (kai tankis 1,70 g/cm³)
Dega energingai (energingiau už trotilą), labai rūkstančia liepsna. Didesnis nei 200 g kiekis, degdamas atviroje erdvėje gali detonuoti. Uždaroje talpyklėje net mažas kiekis degdamas detonuoja.
Pikrino rūgšties jautrumas mechaniniam ir šiluminiam poveikiui truputį didesnis nei trotilo. Peršauta gali sprogti. Pikrino rūgštis palyginus su trotilu jautresnė detonacijai. Presuota ir miltelių pavidalo sprogsta nuo detonatoriaus Nr. 8. Lieta – nuo tarpinio detonatoriaus arba detonuoja sprogus kitai SM, kai šios medžiagos kontaktuoja. Švari pikrino rūgštis, taip pat įvairūs jos lydiniai su dinitronaftalinu naudojami kai kurių sprogmenų užtaisymui. Sumaišius kalio hidroksidą su pikrino rūgštimi gaunamas nebloga inicijuojanti sprogstamoji medžiaga.
Pikrino rūgšties sprogmenų laikymo trukmė priklauso nuo laikymo sąlygų, tačiau ne daugiau 15-20 metų. Šaudmenyse – ne daugiau pusės metų.
Melinitas nuodingas. Jį masiškai naudojo Pirmajame pasauliniame kare, ir tuomet sproginėjant artilerijos sviediniams su melinito užtaisais sprogimo metus susidarančios dujos (azoto dioksidas) veikė kaip dusinančios dujos (panašiai į fosgeną ar difosgeną). Ne kartą užfiksuoti atvejai, kai besislėpusius kareivius visus rasdavo negyvus, nors melinito sviediniai sproginėjo aplink slėptuvę, bet į ją nepataikė.
Melinitą naudoję sprogdintojai skųsdavosi galvos skausmais, , silpnumu, ašarojimu, rankų odos pageltonavimu, odos opų atsiradimu. Pasitaikydavo, kada jie susirgdavo astma.
Melinito naudojimas TSRS
Antrojo pasaulinio karo metais TSRS priverstinai naudojo nedidelius kiekius melinito kaip trotilo pakaitalą aviabombose, sviediniuose, sprogdinamiesiems užtaisams.
Sprogdinimo darbams 1941-1945 m. melinitas buvo tiekimas presuotas į sprogdinimo plyteles (po 75, 200, 400 g) medinėse dėžėse:
- 400 g plytelės buvo 10×5×5 cm dydžio, su lizdu šone.
- 200 g plytelės buvo 10×5×2,5 cm dydžio, su lizdu sprogdikliui gale.
- 75 g plytelės buvo cilindrinės, 3 cm skersmens ir 7 cm ilgio, su su lizdu sprogdikliui gale. Skersmuo atitiko grąžto skersmenį, kad cilndrus būtų galima sudėti į uolienose išgręžtas skyles.
Plytelės būdavo įpakuotos į parafinuotą popierių (raudoną, geltoną ir pilką ar pilkžalį), su užrašu „melinito plytelė“ (мелинитовая шашка). Sprogdiklio lizdo vieta būdavo pažymėta juodu skrituliu. Plytelės būdavo sudėtos į 32 kg (~25 kg melinito) ar 26 kg (~19 kg melinito) sveriančias medines žaliai dažytas dėžes. Dėžės irgi galėjo būti naudojamos kaip melinito užtaisai, tam jose irgi buvo paruošti lizdai sprogdikliams.
Pasibaigus karui TSRS ir vėliau Rusija melinito nebegamino. Paskutinės atsargos sunaudotos 1966-1968 m.
Kitas panaudojimas
Pikrino rūgšties tirpalas stipriai nudažo odą ir audinius geltona spalva, todėl naudota kaip geltonas dažiklis. Dar XIX amžiuje ji buvo naudojama audiniams dažyti, kol Paryžiuje 1871 m. vienas tekstilės fabrikas sprogo taip, kad jo neliko nė žymės.
Kartais šlapią pikrino rūgštį naudoja gyvuliams žymėti (laikinoms žymėms), nes reaguodama su odos baltymais nudažo juos tamsiai rudai, ir ši spalva išsilaiko iki mėnesio.
Pikrino rūgštį naudoja analizinėje metalų, rūdų ir mineralų chemijoje.
Ją naudoja ir kaip dažą preparatams dažyti.
XX a. pradžioje pikrino rūgštį naudojo farmacijoje kaip , kaip vaistą nuo maliarijos, herpeso ir vėjaraupių. 2007 m. Kolumbuse (Columbus; Viskonsino valstija, JAV) buvo įvykis, kai teko kviesti išminuotojų komandą, nes vaistinėje aptiko dar nuo Pirmojo pasaulinio karo laikų stovėjusį butelį su pikrino rūgštimi.
Gamyba
Gaminama iš fenolio, azoto rūgšties. Sieros rūgštis – katalizatorius. Nitrinimo reakcija.
Savamoksliai sprogdintojai TNP sintetina iš aspirino (acetilsalicilo rūgšties).
Istorija
Pikrino rūgštis pirmąkart paminėta alcheminiuose Johano Glauberio (Johann Rudolf Glauber) 1742 m. darbuose. Pradžioje ją gaudavo nitrindami tokias medžiagas kaip ragas, šilkas, indigas, natūralios dervos. Pirmąkart susintetino iš fenolio ir nustatė cheminę sandarą 1841 m.
Iki 1830 m buvo manoma, kad sprogstamoji medžiaga yra tik pikratai. 1873 m. Hermanas Šprengelis (Hermann Sprengel) įrodė, kad galima detonuoti pikrino rūgštį. Jo tyrimais pasiremdamas prancūzų chemikas Eugene Turpin užpatentavo presuotos ir lietos pikrino rūgšties panaudojimą sprogdinimo užtaisuose ir artilerijos sviediniuose.
Netrukus visos didžiosios valstybės ėmė naudoti pikrino rūgštį kaip sprogalus. 1887 m. Prancūzija ėmė naudoti melinitą – pikrino rūgštį su nedidele priemaiša. 1888 m. Britanija ėmė Lydd'e (Kento grafystė) gaminti panašų mišinį, kurį pavadino liditu (angl. lyddite). Japonija naudojo dar kiek patobulintą mišinį pikrino rūgšties pagrindu šimozę (angl. schimose). 1904-1905 m. Rusijos-Japonijos karo metu Rusijos eskadra Cusimos mūšį pralaimėjo iš dalies ir dėl artilerijos sviedinių kokybės – japonų laivų artilerijos sviediniai, užtaisyti šimoze, buvo efektyvesni už rusiškus, užtaisytus .
Tačiau XX a. pikrino rūgštį nustojo naudoti kaip sprogalus (ją pakeitė trinitrotoluolas), kadangi ji reaguoja su šaudmenų metalu ir sudaro itin jautrius pikratus.
Nuorodos
- Struktūra Archyvuota kopija 2007-03-26 iš Wayback Machine projekto.
- Sprogstamosios medžiagos. Melinitas – Взрывчатые вещества. Мелинит [1] Archyvuota kopija 2007-05-05 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Pikrino rūgštis, Kas yra Pikrino rūgštis? Ką reiškia Pikrino rūgštis?
Pikrino rugstisSisteminis IUPAC pavadinimas2 4 6 TrinitrofenolisCAS numeris 88 89 1 RTECS numeris TJ7875000Chemine formule C6H3N3O7 C6H5OH NO2 3Moline mase 229 10 g molSMILES O N O c1cc cc N O O c1O N O ORugstingumas pKa 0 38Bazingumas pKb ValentingumasFizine informacijaTankisIsvaizda bespalvis arba gelsvas skystisLydymosi t 122 5 CVirimo t gt 300 C Sprogsta Luzio rodiklis nD KlampumasTirpumas H2O 1 40 g 100 mlSiluminis laidumasFarmakokinetine informacijaMetabolizmasPusamzisPavojusMSDSNFPA 704 3 3 4 Zybsnio t Uzsiliepsnojimo t R1 R10 R36 R37 R38S28 S35 S37 S45LD50StrukturaKristaline strukturaMolekuline formaDipolio momentasSimetrijos grupeTermochemijaGiminingi junginiaiGiminingi grupeGiminingi junginiaiGiminingos grupes Pikrino rugstis melinitas trinitrofenolis T N P angl picric acid kristaline gelsvos spalvos karti sprogstamoji medziaga Fizikines ir chemines savybesLyginamasis svoris 1 6 kg l Saltame vandenyje tirpsta blogai karstame truputį geriau Gerai presuojasi iki 1 8 kg l tankio Lydosi 122 5 C temperaturoje Chemiskai patvari bet labai aktyvi medziaga Pagal siuolaikinius saugos reikalavimus pikrino rugstis saugoma vandenyje Sausa ji gana jautri smugiams ir trinciai Laikoma stikliniuose ar plastikiniuose induose kadangi su metalais isskyrus alava reaguoja sudarydama druskas vadinamais pikratais kurie dar pavojingesni nes jautresni uz pikrino rugstį Sprogstamosios savybesEnergija 980 kcal kg Detonacijos greitis 4965 m s kai tankis 0 97 g cm 6510 m s kai tankis 1 40 g cm 7480 m s kai tankis 1 70 g cm Dega energingai energingiau uz trotila labai rukstancia liepsna Didesnis nei 200 g kiekis degdamas atviroje erdveje gali detonuoti Uzdaroje talpykleje net mazas kiekis degdamas detonuoja Pikrino rugsties jautrumas mechaniniam ir siluminiam poveikiui truputį didesnis nei trotilo Persauta gali sprogti Pikrino rugstis palyginus su trotilu jautresne detonacijai Presuota ir milteliu pavidalo sprogsta nuo detonatoriaus Nr 8 Lieta nuo tarpinio detonatoriaus arba detonuoja sprogus kitai SM kai sios medziagos kontaktuoja Svari pikrino rugstis taip pat įvairus jos lydiniai su dinitronaftalinu naudojami kai kuriu sprogmenu uztaisymui Sumaisius kalio hidroksida su pikrino rugstimi gaunamas nebloga inicijuojanti sprogstamoji medziaga Pikrino rugsties sprogmenu laikymo trukme priklauso nuo laikymo salygu taciau ne daugiau 15 20 metu Saudmenyse ne daugiau puses metu Melinitas nuodingas Jį masiskai naudojo Pirmajame pasauliniame kare ir tuomet sproginejant artilerijos sviediniams su melinito uztaisais sprogimo metus susidarancios dujos azoto dioksidas veike kaip dusinancios dujos panasiai į fosgena ar difosgena Ne karta uzfiksuoti atvejai kai besislepusius kareivius visus rasdavo negyvus nors melinito sviediniai sproginejo aplink sleptuve bet į ja nepataike Melinita naudoje sprogdintojai skusdavosi galvos skausmais silpnumu asarojimu ranku odos pageltonavimu odos opu atsiradimu Pasitaikydavo kada jie susirgdavo astma Melinito naudojimas TSRSAntrojo pasaulinio karo metais TSRS priverstinai naudojo nedidelius kiekius melinito kaip trotilo pakaitala aviabombose sviediniuose sprogdinamiesiems uztaisams Sprogdinimo darbams 1941 1945 m melinitas buvo tiekimas presuotas į sprogdinimo plyteles po 75 200 400 g medinese dezese 400 g plyteles buvo 10 5 5 cm dydzio su lizdu sone 200 g plyteles buvo 10 5 2 5 cm dydzio su lizdu sprogdikliui gale 75 g plyteles buvo cilindrines 3 cm skersmens ir 7 cm ilgio su su lizdu sprogdikliui gale Skersmuo atitiko grazto skersmenį kad cilndrus butu galima sudeti į uolienose isgreztas skyles Plyteles budavo įpakuotos į parafinuota popieriu raudona geltona ir pilka ar pilkzalį su uzrasu melinito plytele melinitovaya shashka Sprogdiklio lizdo vieta budavo pazymeta juodu skrituliu Plyteles budavo sudetos į 32 kg 25 kg melinito ar 26 kg 19 kg melinito sveriancias medines zaliai dazytas dezes Dezes irgi galejo buti naudojamos kaip melinito uztaisai tam jose irgi buvo paruosti lizdai sprogdikliams Pasibaigus karui TSRS ir veliau Rusija melinito nebegamino Paskutines atsargos sunaudotos 1966 1968 m Kitas panaudojimasPikrino rugsties tirpalas stipriai nudazo oda ir audinius geltona spalva todel naudota kaip geltonas daziklis Dar XIX amziuje ji buvo naudojama audiniams dazyti kol Paryziuje 1871 m vienas tekstiles fabrikas sprogo taip kad jo neliko ne zymes Kartais slapia pikrino rugstį naudoja gyvuliams zymeti laikinoms zymems nes reaguodama su odos baltymais nudazo juos tamsiai rudai ir si spalva issilaiko iki menesio Pikrino rugstį naudoja analizineje metalu rudu ir mineralu chemijoje Ja naudoja ir kaip daza preparatams dazyti XX a pradzioje pikrino rugstį naudojo farmacijoje kaip kaip vaista nuo maliarijos herpeso ir vejaraupiu 2007 m Kolumbuse Columbus Viskonsino valstija JAV buvo įvykis kai teko kviesti isminuotoju komanda nes vaistineje aptiko dar nuo Pirmojo pasaulinio karo laiku stovejusį butelį su pikrino rugstimi GamybaGaminama is fenolio azoto rugsties Sieros rugstis katalizatorius Nitrinimo reakcija Savamoksliai sprogdintojai TNP sintetina is aspirino acetilsalicilo rugsties IstorijaPikrino rugstis pirmakart pamineta alcheminiuose Johano Glauberio Johann Rudolf Glauber 1742 m darbuose Pradzioje ja gaudavo nitrindami tokias medziagas kaip ragas silkas indigas naturalios dervos Pirmakart susintetino is fenolio ir nustate chemine sandara 1841 m Iki 1830 m buvo manoma kad sprogstamoji medziaga yra tik pikratai 1873 m Hermanas Sprengelis Hermann Sprengel įrode kad galima detonuoti pikrino rugstį Jo tyrimais pasiremdamas prancuzu chemikas Eugene Turpin uzpatentavo presuotos ir lietos pikrino rugsties panaudojima sprogdinimo uztaisuose ir artilerijos sviediniuose Netrukus visos didziosios valstybes eme naudoti pikrino rugstį kaip sprogalus 1887 m Prancuzija eme naudoti melinita pikrino rugstį su nedidele priemaisa 1888 m Britanija eme Lydd e Kento grafyste gaminti panasu misinį kurį pavadino liditu angl lyddite Japonija naudojo dar kiek patobulinta misinį pikrino rugsties pagrindu simoze angl schimose 1904 1905 m Rusijos Japonijos karo metu Rusijos eskadra Cusimos musį pralaimejo is dalies ir del artilerijos sviediniu kokybes japonu laivu artilerijos sviediniai uztaisyti simoze buvo efektyvesni uz rusiskus uztaisytus Taciau XX a pikrino rugstį nustojo naudoti kaip sprogalus ja pakeite trinitrotoluolas kadangi ji reaguoja su saudmenu metalu ir sudaro itin jautrius pikratus NuorodosStruktura Archyvuota kopija 2007 03 26 is Wayback Machine projekto Sprogstamosios medziagos Melinitas Vzryvchatye veshestva Melinit 1 Archyvuota kopija 2007 05 05 is Wayback Machine projekto