Jurijus Nikitinas

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Jurijus Nikitinas
Jurijus Nikitinas
Gimė	1939 m. lapkričio 30 d. Charkovas, Ukrainos TSR, TSRS
Mirė	2025 m. gegužės 23 d. (85 metai)
Veikla	rašytojas fantastas
Vikiteka	Jurijus Nikitinas

Jurijus Aleksandrovičius Nikitinas (rus. Юрий Александрович Никитин; 1939 m. lapkričio 30 d. – 2025 m. gegužės 23 d.) – Rusijos rašytojas fantastas.

Biografija

Jaunystėje buvo išvykęs į tolimąją šiaurę, kur dirbo miško kirtimo darbuose (pavyzdžiui, sielininku). Dirbo geologinėje žvalgyboje Sichote Alinyje, Usūrio taigoje, Tolimuosiuose Rytuose, Primorjėje.

1964 m. grįžo į Ukrainą, kur ėmė dirbti gamykloje liejiku. Užsiėmė sportu, buvo irklavimo kanojomis sporto meistras, turėjo kelių sporto šakų (bokso, sambo, lengvosios atletikos) pirmąjį atskyrį. Dalyvavo kuriant fantastikos mėgėjų klubus, jų veikloje. Mokėsi groti smuiku, dirbo dailininku. Tuo pačiu metu ėmė rašyti ir skelbti mokslinės fantastikos apsakymus. Buvo rašytojų fantastų grupės prie leidyklos „Molodaja Gvardija“, vėliau tapusios vadinamąja „Jefremovo mokykla“ (Школa Ефремова), narys.

Pirma publikuota knyga – fantastinių apsakymų rinkinys „Человек, изменивший мир“ (Žmogus, pakeitęs pasaulį). Už knygą „Огнепоклонники“ (Ugnies garbintojai) apie liejikų darbą apdovanotas literatūrinėmis premijomis, priimtas į SSRS rašytojų sąjungą. Po 1979 m. išleistos knygos „Шпага Александра Засядько“ (Aleksando Zasiadkos špaga), kitaip dar „Золотая шпага“ (Auksinė špaga) buvo peikiamas, ir apie septynerius metus literatūriniame gyvenime nedalyvavo.

Baigęs Aukštuosius literatūros kursus M. Gorkio Literatūros institute persikraustė į Maskvą. Kurį laiką dirbo vyriausiuoju redaktoriumi leidykloje „Otečestvo“ (Отечество). 10-ojo dešimtmečio pradžioje kartu su Lilija Šiškina organizavo leidyklą „Zmej Gorynyč“ (Змей Горыныч), kitaip dar „Ravlik“ (Равлик), kuri pradžioje leido užsienio fantastiką, o vėliau ėmė leisti vien paties J. Nikitino fantastiką. Dabar ši leidykla nebeveikia, o Nikitino knygas skelbia leidyklos „Centrpoligraf“ (Центрполиграф) ir „Eksmo“ (Эксмо).

Kūryba

Iš viso išleido virš 60 knygų, kurių bendras tiražas panašus kaip ir ir Sergejaus Lujanenkos knygų. Nikitinas rašė ne tik fantastiką, bet ir aštraus siužeto politinius kovinius romanus-ciklus „Rusai ateina“ (Русские идут).

Žinomiausios J. Nikitino knygos – pirmosios slaviškosios maginės fantastikos knygos iš ciklo „Trys iš miško“ (Трое из Леса).

Atskira jo knygų grupė yra ciklas „Keistieji romanai“ (Странные романы), kuriame išsiskiria transhumanistinis pociklis, kurį sudaro knygos „Трансчеловек“ (Transžmogus), „Я живу в этом теле“ (Aš gyvenu šiame kūne), „Проходящий сквозь стены“ (Praeinantis kiaurai sienas), „Я – сингуляр“ ('Aš – singuliaras'), „Сингомэйкеры“ (Singomeikeriai) ir „2024-й“ (2024-ieji).

Parašė autobiografines knygas „Мне – 65“ ('Man – 65') ir „Мне – 75“ ('Man – 75'. Дата написания: 2014). Pirmoji daugiau apie biografiją, o antroji – kaip išlikti darbingu ir garbiame amžiuje. Dabar per metus parašo po ~4 knygas. Paskutinės 2016 metais: Cерия: Контролер. Фантастика Юрия Никитина;

J. Nikitinas naudojo ir Гай Юлий Орловский slapyvardį. Išleido tokias serijas: 

Золотой Талисман – dvi knygos su bendraautore;

Serija Ričardas Ilgosios Rankos. Paskutinė 51-oji knyga Ричард Длинные Руки — Властелин Багровой Звезды Зла 2017 metai.

Serija Judžinas – laiko valdovas (Юджин — повелитель времени) – devynios knygos.

Šaltiniai

1. Соболев, Сергей (2025-05-23). „Умер фантаст Юрий Никитин“. Лаборатория Фантастики (rusų). Nuoroda tikrinta 2025-05-24. {{cite news}}: line feed character in |website= at position 12 ()