Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Juodasis serbentas
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Juodasis serbentas | ||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Juodasis serbentas (Ribes nigrum) | ||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||
| ||||||||||||||
| Binomas | ||||||||||||||
| Ribes nigrum L. |
Juodasis serbentas (Ribes nigrum) – agrastinių (Grossulariaceae) šeimos augalas.
Aukštis 80-150 cm, vasaržalis krūmas. Lapai skiautėti, apatinėje pusėje su liaukutėmis, išskiriančiomis eterinį aliejų. Žiedai rausvai žalsvi, sukrauti svyrančiose kekėse. Žydi balandžio-gegužės mėn. Vaisius – sultinga, juoda uoga su daug sėklų. Prinoksta liepos-rugpjūčio mėn.
Lietuvoje dažna rūšis. Auga krūmuose, šlapiuose ir drėgnuose miškuose. Išvesta įvairių veislių.
Klasifikacija
Šio serbento skiriami du porūšiai:
- Europinis juodasis serbentas (Ribes nigrum spp. europaeum)
- Sibirinis juodasis serbentas (Ribes nigrum spp. sibiricum)
Kai kurie autoriai išskiria atskirą skandinavinų porūšį (Ribes nigrum spp. scandinavicum). Sibirinis ir skandinavinis porūšiai nuo europinio skiriasi labai išsiskleidusia, gulančia krūmo forma ir turi daug selekcijai vertingų savybių – ištvermingumą žiemą, atsparumą ligoms ir kenkėjams.
Europinis porūšis
Sugrupuotas į keturis :
- Šiaurės ekotipas
- Vakarų ekotipas
- Rytų ekotipas
- Azijos ekotipas
Ir dešimt geografinių grupių:
- Skandinavijos-Kolos
- Archangelsko-Vologdos
- Vakarų Europos
- Šiaurės Vakarų Europos
- Centrinės Europos
- Vidurio ir Žemutinio Pavolgio
- Vidurio ir Žemutinio Uralo
- Vakarų Sibiro
- Krasnojarsko-Minusinsko
- Vidurio ir Vakarų Kazachstano
Sibirinis porūšis
Sugrupuotas į keturis ekotipus:
- Vakarų Sibiro ekotipas
- Altajaus ekotipas
- Rytų Sibiro ekotipas
- Kazachstano ekotipas
Ir dešimt geografinių grupių:
- Tomsko-Novosibirsko
- Kuznecko Salairsko-Kalnų Šoro
- Priedgorno
- Kalnų Altajaus
- Krasnojarsko
- Priebaikalės-Tuvos
- Pietų Jakucko
- Šiaurės Kazachstano
- Rytų Kazachstano
- Taldo-Kurgano
Juodųjų serbentų veislės
Juodųjų serbentų selekcija pradėta gana neseniai. Iki 1930 metų pasaulyje buvo tik apie 60 juodųjų serbentų veislių, braškių tuo metu žinota per 2000, agrastų – 1500, raudonųjų ir baltųjų serbentų – 200 veislių. Didžiausia įtaką juodųjų serbentų selekcijai Amerikoje ir Vakarų Europoje turėjo Berbanko ir Mauerio tyrimai, o Rusijoje – Vavilovo ir Mičiurino darbai. Juodųjų serbentų selekcija pradėta tuo metu, kai botanikos, genetikos, augalų fiziologijos ir citologijos tyrimai leido ne tik teoriškai paaiškinti gautus eksperimentų rezultatus, bet ir numatyti strategiją, parengti ilgalaikes selekcijos programas.
Atsparios šalčiui ir grybinėms ligoms juodųjų serbentų veislės išvestos sukryžminus juodųjų serbentų europinio porūšio (R. nigrum ssp. eropaeum) veisles su juodųjų serbentų sibirinio porūšio (R. nigrum ssp. sibiricum) bei aldaninio serbento (R. dikuscha) formomis. Šiuo metu platinamos veislės yra juodųjų serbentų europinio, sibirinio, europinio porūšio skandinavinės formos (R. nigrum ssp. scandinavicum), europinio ir sibirinio porūšio, europinio porūšio ir aldaninio serbento, sibirinio porūšio ir aldaninio serbento, europinio bei sibirinio porūšių ir aldaninio serbento .
Lietuvoje
Lietuvoje juodųjų serbentų selekciją 1946 m. pradėjo . Iš juodųjų serbentų europiniam porūšiui priklausančių veislių tarpveislinio būdu jis sukūrė veisles:
- ;
- ;
- .
Aldona Misevičiūtė pradėjo tarpveislinius juodųjų serbentų, priklausančių europiniam porūšiui, kryžminimus su veislėmis, kilusiomis iš juodųjų serbentų europinio porūšio ir aldaninio serbento. Sukūrė veisles:
- ;
- Kastyčiai;
- ir kt.
Nuo 1963 m. kryžminimams naudojamos hibridinės veislės, kilusios iš juodųjų serbentų europinio ir sibirinio porūšių. Tarpveisliniams kryžminimams naudojamas iš juodųjų serbentų europinio bei sibirinio porūšio ir aldaninio serbento kilusias veisles sukūrė veisles:
- ;
- Svyriai;
- Sartai;
- ;
- ;
- ;
- .
Šiuolaikinėje selekcijoje modeliuojant juodųjų serbentų veislių parametrus, daugiausia dėmesio kreipiama į uogų kokybę. 1994 m. Valstybiniam augalų veislių tyrimo centrui perduotos veislės „“, „“ ir „Joniniai“, gautos tarpveisliniu kryžminimu, o veislės „Almiai“ ir „Vyčiai“ – metodais (veislių autoriai – A. Misevičiūtė, T. Šikšnianas, D. Vitkauskaitė), 1995 m. – „Gagatai“, „“ ir „“, gautos tarpveisliniu kryžminimu (veislių autoriai A. Misevičiūtė, T. Šikšnianas, D. Vitkauskaitė, A. Sasnauskas).
Į tinkamiausių Lietuvoje auginti augalų veislių sąrašą įtrauktos šios juodųjų serbentų veislės:
|
|
Maistinė reikšmė
Vienas vertingiausių uoginių augalų, turintis dietinių, maistinių bei profilaktinių gydomųjų savybių. Ypač daug turi (vitamino C) – 150-300 mb/proc., o kai kurių R. nigrum spp. sibiricum laukinių populiacijų uogose – net iki 800 mg/proc. Žmogui askorbo rugšties reikia 30 mg per parą, todėl pakanka per dieną suvalgyti 25-50 g juodujų serbentų. Askorbo rugšties daugiau turi tik ir aktinidijos vaisiai. Juodujų serbentų uogose vitamino C yra 5 kartus daugiau negu braškėse, 7-8 kartus daugiau nei avietėse, agrastuose, citrusiniuose augaluose, 10-20 kartų daugiau nei obuoliuose ir kriaušėse, 20-40 kartų – nei vyšniose, abrikosuose ir 100 kartų – nei vynuogėse. Perdirbant uogas askorbo rugštis sultyse, kompotuose išlieka nuo 42 iki 100 proc., šaldytose uogose – nuo 40 iki 70 proc.
Uogose randama ir šių vitaminų:
- tiamino (B1) – 0,03 mg/proc.;
- (B2) – 0,04 mg/proc.;
- piridoksino (B6) – 0,13 mg/proc.;
- tokoferolio (E) – 0,72 mg/proc. jo daug turi tik šaltalankiai, erškėtrožės ir aktinidijos;
- (K) – 0,86 mg/proc.;
- (PP) – 30 mg/proc.
Iš mineralinių medžiagų juodųjų serbentų uogose gausu:
- kalio – 350 mg/proc.,
- magnio – 17 mg/proc.,
- kalcio – 45 mg/proc.,
- fosforo – 39 mg/proc.,
- geležies – 1300 μg 100 g žaliosios masės).
Nors uogose ir nemažai cukrų (fruktozės, gliukozės ir sacharozės) – 4,5-10,7 %, tačiau gana didelis rūgščių ( ir ) kiekis (1,5-4,5 %) suteikia joms rūgštų skonį.
Be to jose yra 3 % ląstelienos, 0,5-1,5 % pektinų, 0,27-0,48 % rauginių ir dažomųjų medžiagų, 15-20 % sausųjų medžiagų, 10000-20000 mg/kg , 1500-4000-mg/kg , eterinio aliejaus.
Gydomosios savybės
Gydymui vartojami lapai ir uogos. Uogos yra polivitamingas vaistas. Šviežios ir apdorotos jos rekomenduojamos nusilpusiems po sunkių ligų, vaikams, pagyvenusio amžiaus ir seniems žmonėms. Juodųjų serbentų uogos turi sutraukiamųjų, prakaitavimą ir šlapimo skyrimą didinančių savybių. Juodųjų serbentų sultys su medumi geriamos sergant bronchitu, laringitu, nes padeda atsikosėti. Taip pat jos gerina apetitą, detoksikuoja organizmą. dar šios sultys vartojamos sergant avitaminoze, mažakraujyste. Juodųjų serbentų sultys arba jų užpilas rekomenduojamos esant sumažėjusiam rūgštingumui, gastritui, skrandžio opaligei, plonosios žarnos uždegimui, kraujagyslių ligoms, taip pat išsiliejus kraujui. Juodųjų serbentų lapai skatina šlapinimąsi, gydo reumatą, tonizuoja organizmą, gydo šlapimo pūslės akmenligę bei kitas kepenų, inkstų ir šlapimo pūslės ligas. Lapų nuoviras padeda šalinti iš organizmo šlapimo ir rūgščių perteklių, todėl vartojamas sergant podagra, reumatu ir šlapimo pūslės uždegimu. Uogos ir lapai rekomenduojami sergant ateroskleroze, hipertonija, sumažėjus kraujagyslių elastingumui. Nustatyta, kad juodieji serbentai, vartojant drauge su kitais vaistais, padeda sutrikus širdies ritmui, sergant , hemoraginiu vaskulitu, ir kt.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Juodasis serbentas, Kas yra Juodasis serbentas? Ką reiškia Juodasis serbentas?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Juodasis serbentasJuodasis serbentas Ribes nigrum Moksline klasifikacijaKaralyste Augalai Plantae Skyrius Magnolijunai Magnoliophyta Klase Magnolijainiai Magnoliopsida Poklasis Erskeciaziedziai Rosidae Seima Agrastiniai Grossulariaceae Gentis Serbentas Ribes Rusis Juodasis serbentas Ribes nigrum BinomasRibes nigrum L Juodasis serbentas Ribes nigrum agrastiniu Grossulariaceae seimos augalas Juodieji serbentai Aukstis 80 150 cm vasarzalis krumas Lapai skiauteti apatineje puseje su liaukutemis isskirianciomis eterinį alieju Ziedai rausvai zalsvi sukrauti svyranciose kekese Zydi balandzio geguzes men Vaisius sultinga juoda uoga su daug seklu Prinoksta liepos rugpjucio men Lietuvoje dazna rusis Auga krumuose slapiuose ir dregnuose miskuose Isvesta įvairiu veisliu Klasifikacija Sio serbento skiriami du porusiai Europinis juodasis serbentas Ribes nigrum spp europaeum Sibirinis juodasis serbentas Ribes nigrum spp sibiricum Kai kurie autoriai isskiria atskira skandinavinu porusį Ribes nigrum spp scandinavicum Sibirinis ir skandinavinis porusiai nuo europinio skiriasi labai issiskleidusia gulancia krumo forma ir turi daug selekcijai vertingu savybiu istverminguma ziema atsparuma ligoms ir kenkejams Europinis porusis Sugrupuotas į keturis Siaures ekotipas Vakaru ekotipas Rytu ekotipas Azijos ekotipas Ir desimt geografiniu grupiu Skandinavijos Kolos Archangelsko Vologdos Vakaru Europos Siaures Vakaru Europos Centrines Europos Vidurio ir Zemutinio Pavolgio Vidurio ir Zemutinio Uralo Vakaru Sibiro Krasnojarsko Minusinsko Vidurio ir Vakaru KazachstanoSibirinis porusis Sugrupuotas į keturis ekotipus Vakaru Sibiro ekotipas Altajaus ekotipas Rytu Sibiro ekotipas Kazachstano ekotipas Ir desimt geografiniu grupiu Tomsko Novosibirsko Kuznecko Salairsko Kalnu Soro Priedgorno Kalnu Altajaus Krasnojarsko Priebaikales Tuvos Pietu Jakucko Siaures Kazachstano Rytu Kazachstano Taldo Kurgano Juoduju serbentu veisles Juoduju serbentu selekcija pradeta gana neseniai Iki 1930 metu pasaulyje buvo tik apie 60 juoduju serbentu veisliu braskiu tuo metu zinota per 2000 agrastu 1500 raudonuju ir baltuju serbentu 200 veisliu Didziausia įtaka juoduju serbentu selekcijai Amerikoje ir Vakaru Europoje turejo Berbanko ir Mauerio tyrimai o Rusijoje Vavilovo ir Miciurino darbai Juoduju serbentu selekcija pradeta tuo metu kai botanikos genetikos augalu fiziologijos ir citologijos tyrimai leido ne tik teoriskai paaiskinti gautus eksperimentu rezultatus bet ir numatyti strategija parengti ilgalaikes selekcijos programas Atsparios salciui ir grybinems ligoms juoduju serbentu veisles isvestos sukryzminus juoduju serbentu europinio porusio R nigrum ssp eropaeum veisles su juoduju serbentu sibirinio porusio R nigrum ssp sibiricum bei aldaninio serbento R dikuscha formomis Siuo metu platinamos veisles yra juoduju serbentu europinio sibirinio europinio porusio skandinavines formos R nigrum ssp scandinavicum europinio ir sibirinio porusio europinio porusio ir aldaninio serbento sibirinio porusio ir aldaninio serbento europinio bei sibirinio porusiu ir aldaninio serbento Lietuvoje Lietuvoje juoduju serbentu selekcija 1946 m pradejo Is juoduju serbentu europiniam porusiui priklausanciu veisliu tarpveislinio budu jis sukure veisles Aldona Miseviciute pradejo tarpveislinius juoduju serbentu priklausanciu europiniam porusiui kryzminimus su veislemis kilusiomis is juoduju serbentu europinio porusio ir aldaninio serbento Sukure veisles Kastyciai ir kt Nuo 1963 m kryzminimams naudojamos hibridines veisles kilusios is juoduju serbentu europinio ir sibirinio porusiu Tarpveisliniams kryzminimams naudojamas is juoduju serbentu europinio bei sibirinio porusio ir aldaninio serbento kilusias veisles sukure veisles Svyriai Sartai Siuolaikineje selekcijoje modeliuojant juoduju serbentu veisliu parametrus daugiausia demesio kreipiama į uogu kokybe 1994 m Valstybiniam augalu veisliu tyrimo centrui perduotos veisles ir Joniniai gautos tarpveisliniu kryzminimu o veisles Almiai ir Vyciai metodais veisliu autoriai A Miseviciute T Siksnianas D Vitkauskaite 1995 m Gagatai ir gautos tarpveisliniu kryzminimu veisliu autoriai A Miseviciute T Siksnianas D Vitkauskaite A Sasnauskas Į tinkamiausiu Lietuvoje auginti augalu veisliu sarasa įtrauktos sios juoduju serbentu veisles Almiai Lietuva Beloruskaja sladkaja Baltarusija Ben Alder Didzioji Britanija Ben Tirran Didzioji Britanija Brodtorp Suomija Ciornyj zemciug Rusija Gagatai Lietuva Joniniai Lietuva Kastyciai Lietuva Katiusa Baltarusija Minaj Smyriov Baltarusija Ojebyn Svedija Sartai Lietuva Sejanec Golubki Rusija Svyriai Lietuva Titania Svedija Vakariai Lietuva Vyciai Lietuva Zagadka Rusija Maistine reiksmeVienas vertingiausiu uoginiu augalu turintis dietiniu maistiniu bei profilaktiniu gydomuju savybiu Ypac daug turi vitamino C 150 300 mb proc o kai kuriu R nigrum spp sibiricum laukiniu populiaciju uogose net iki 800 mg proc Zmogui askorbo rugsties reikia 30 mg per para todel pakanka per diena suvalgyti 25 50 g juoduju serbentu Askorbo rugsties daugiau turi tik ir aktinidijos vaisiai Juoduju serbentu uogose vitamino C yra 5 kartus daugiau negu braskese 7 8 kartus daugiau nei avietese agrastuose citrusiniuose augaluose 10 20 kartu daugiau nei obuoliuose ir kriausese 20 40 kartu nei vysniose abrikosuose ir 100 kartu nei vynuogese Perdirbant uogas askorbo rugstis sultyse kompotuose islieka nuo 42 iki 100 proc saldytose uogose nuo 40 iki 70 proc Uogose randama ir siu vitaminu tiamino B1 0 03 mg proc B2 0 04 mg proc piridoksino B6 0 13 mg proc tokoferolio E 0 72 mg proc jo daug turi tik saltalankiai ersketrozes ir aktinidijos K 0 86 mg proc PP 30 mg proc Is mineraliniu medziagu juoduju serbentu uogose gausu kalio 350 mg proc magnio 17 mg proc kalcio 45 mg proc fosforo 39 mg proc gelezies 1300 mg 100 g zaliosios mases Nors uogose ir nemazai cukru fruktozes gliukozes ir sacharozes 4 5 10 7 taciau gana didelis rugsciu ir kiekis 1 5 4 5 suteikia joms rugstu skonį Be to jose yra 3 lastelienos 0 5 1 5 pektinu 0 27 0 48 rauginiu ir dazomuju medziagu 15 20 sausuju medziagu 10000 20000 mg kg 1500 4000 mg kg eterinio aliejaus Gydomosios savybesGydymui vartojami lapai ir uogos Uogos yra polivitamingas vaistas Sviezios ir apdorotos jos rekomenduojamos nusilpusiems po sunkiu ligu vaikams pagyvenusio amziaus ir seniems zmonems Juoduju serbentu uogos turi sutraukiamuju prakaitavima ir slapimo skyrima didinanciu savybiu Juoduju serbentu sultys su medumi geriamos sergant bronchitu laringitu nes padeda atsikoseti Taip pat jos gerina apetita detoksikuoja organizma dar sios sultys vartojamos sergant avitaminoze mazakraujyste Juoduju serbentu sultys arba ju uzpilas rekomenduojamos esant sumazejusiam rugstingumui gastritui skrandzio opaligei plonosios zarnos uzdegimui kraujagysliu ligoms taip pat issiliejus kraujui Juoduju serbentu lapai skatina slapinimasi gydo reumata tonizuoja organizma gydo slapimo pusles akmenlige bei kitas kepenu inkstu ir slapimo pusles ligas Lapu nuoviras padeda salinti is organizmo slapimo ir rugsciu pertekliu todel vartojamas sergant podagra reumatu ir slapimo pusles uzdegimu Uogos ir lapai rekomenduojami sergant ateroskleroze hipertonija sumazejus kraujagysliu elastingumui Nustatyta kad juodieji serbentai vartojant drauge su kitais vaistais padeda sutrikus sirdies ritmui sergant hemoraginiu vaskulitu ir kt Vikiteka Juodasis serbentas vaizdine ir garsine medziaga