Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Augalų fiziologija

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Augalų fiziologija – mokslas apie augalų gyvybės reiškinius, susijusius su svarbiausiais augalų procesais: mityba, kvėpavimu, augimu, vystymusi, dauginimusi, paveldimumu, dirglumu ir judėjimu, atsparumu.
Istorija
Augalų gyvybinius reiškinius suvokė jau senovės graikų, romėnų, kinų filosofai.
XVII a. pradžioje J. B. van Helmontas įsitikino, kad dėžėje augintas žilvitis sunaudojo nedaug žemės. Tai pirmasis fiziologinis eksperimentas.
XVIII – XIX a. buvo atrasta fotosintezė (Dž. Prystlis, 1771), sukurti augalų šakninės mitybos pagrindai (J. Lybigas, 1840, Ž. B. Busengo, 1864), atrastas augalų dirglumas (Č. Darvinas, 1880), tirtas kvėpavimas (A. Bachas, A. Engleris, 1897).
XX a. pradžioje atskleistas reiškinys (V. Garneris, H. Alardas, 1920), atrasti , vėliau ištirta fotosintezė, kvėpavimas, tęsti augimo ir vystymosi reguliavimo tyrimai, išmokta augalus užauginti iš izoliuotų ląstelių ir dirbtinėje aplinkoje, sukurti .
Lietuvoje
Augalų fiziologijos pradmenys Lietuvoje siekia senąjį Vilniaus universitetą. Jame 1804 m. profesorius S. B. Jundzilas parašė knygą „Botanikos pradmenys“. joje be buvo ir fiziologijos dalis.
1922 m. Kaune įsteigtame ir 1930 m. pavadintame Vytauto Didžiojo vardu universitete profesorius L. Vailionis skaitė augalų fiziologijos paskaitų kursą biologijos ir farmacijos specialybių studentams. Nuo 1929 m. šiame universitete pradėjo dirbti būsimas augalų fiziologijos profesorius ir originalių vitaminų tyrimo augaluose autorius J. Dagys, kuris dar 1935 m. ištyrė augimą skatinančių B grupės medžiagų kiekį ir veikimą pumpuruose ir jaunuose lapuose.
Vilniaus universitete 1944 m. įsteigta Augalų anatomijos ir fiziologijos, o veliau atsiskyrus – . Joje buvo tęsiamas B grupės vitaminų tyrimas (J. Dagys, P. Bluzmanas, D. Kavaliauskienė, R. Šimkūnas). Ištirtas fitohormonų poveikis azoto fiksavimo procese dalyvaujentiems fermentams (J. Gruodienė), B grupės vitaminų poveikis augalų daigų chromosomų baltymams ir nukleino rūgštims
(J. Mateikienė, R. Bandžiulienė).
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Augalų fiziologija, Kas yra Augalų fiziologija? Ką reiškia Augalų fiziologija?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Augalu fiziologija mokslas apie augalu gyvybes reiskinius susijusius su svarbiausiais augalu procesais mityba kvepavimu augimu vystymusi dauginimusi paveldimumu dirglumu ir judejimu atsparumu Dygimo eksperimentasIstorijaAugalu gyvybinius reiskinius suvoke jau senoves graiku romenu kinu filosofai XVII a pradzioje J B van Helmontas įsitikino kad dezeje augintas zilvitis sunaudojo nedaug zemes Tai pirmasis fiziologinis eksperimentas XVIII XIX a buvo atrasta fotosinteze Dz Prystlis 1771 sukurti augalu saknines mitybos pagrindai J Lybigas 1840 Z B Busengo 1864 atrastas augalu dirglumas C Darvinas 1880 tirtas kvepavimas A Bachas A Engleris 1897 XX a pradzioje atskleistas reiskinys V Garneris H Alardas 1920 atrasti veliau istirta fotosinteze kvepavimas testi augimo ir vystymosi reguliavimo tyrimai ismokta augalus uzauginti is izoliuotu lasteliu ir dirbtineje aplinkoje sukurti Lietuvoje Augalu fiziologijos pradmenys Lietuvoje siekia senajį Vilniaus universiteta Jame 1804 m profesorius S B Jundzilas parase knyga Botanikos pradmenys joje be buvo ir fiziologijos dalis 1922 m Kaune įsteigtame ir 1930 m pavadintame Vytauto Didziojo vardu universitete profesorius L Vailionis skaite augalu fiziologijos paskaitu kursa biologijos ir farmacijos specialybiu studentams Nuo 1929 m siame universitete pradejo dirbti busimas augalu fiziologijos profesorius ir originaliu vitaminu tyrimo augaluose autorius J Dagys kuris dar 1935 m istyre augima skatinanciu B grupes medziagu kiekį ir veikima pumpuruose ir jaunuose lapuose Vilniaus universitete 1944 m įsteigta Augalu anatomijos ir fiziologijos o veliau atsiskyrus Joje buvo tesiamas B grupes vitaminu tyrimas J Dagys P Bluzmanas D Kavaliauskiene R Simkunas Istirtas fitohormonu poveikis azoto fiksavimo procese dalyvaujentiems fermentams J Gruodiene B grupes vitaminu poveikis augalu daigu chromosomu baltymams ir nukleino rugstims J Mateikiene R Bandziuliene