Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Herbigo ir Haro objektas angl Herbig Haro object arba stellar jet švytinčios dėmelės ten kur dujų ar dulkių srautas čiur
Herbig Haro objektas
Herbigo ir Haro objektas (angl. Herbig-Haro object arba stellar jet) – švytinčios dėmelės ten, kur dujų ar dulkių srautas – čiurkšlė, ištekanti iš besiformuojančios naujos žvaigždės, susiduria su tarpžvaigždine medžiaga (iš esmės tai emisiniai ūkai, sužadinti smūginių bangų). Čiurkšlė dažniausiai statmena proplanetiniam diskui. Jos ilgis gali daugelį tūkstančių kartų viršyti astronominį vienetą (atstumą tarp Žemės ir Saulės). Ir toli nuo savo šaltinio čiurkšlės srautas lieka „suglaustas“, jis neišsisklaido.
Dažniausiai čiurkšlė būna ištisinė, tačiau jei besiformuojančioje žvaigždėje vyksta kokie nors specifiniai procesai (tarkim netolygi akrecija), jis gali būti punktyrinis (panašus į automato seriją) ar turėti sudėtingą struktūrą.
Čiurkšlės greitis siekia kelis tūkstančius kilometrų per sekundę. Visos jos medžiagos masė paprastai neviršija 1–40 Žemės masių. Palyginus su planetų ir žvaigždės mase tai labai nedaug. Apie tris ketvirtadalius dujų sudaro vandenilis, likusią dalį – daugiausia helis. Kitų elementų dalis neviršija vieno procento. Šios čiurkšlės maždaug dešimt kartų tankesnės nei kiti tarpžvaigždiniai ūkai.
Čiurkšlės yra trumpalaikiai dariniai, egzistuojantys tik kelis tūkstančius metų.
Didžiąją dalį (apie 80 %) žinomų čiurkšlių formuoja dvinarės sistemos.
Pirmieji šias čiurkšles nuodugniai tyrę astronomai buvo ir . Todėl tokie objektai kataloguose turi priešdėlį HH – Herbig-Haro objektas. Jie buvo atrasti dar devynioliktame amžiuje, tačiau nuodugniai juos tirti tapo įmanoma palyginus neseniai.
Pavyzdžiai
HH – 30
HH-30 yra maždaug už 450 šviesmečių Tauro žvaigždyne. Čiurkšlės ilgis – maždaug 500–800 astronominių vienetų. Nuotraukoje matyti, jog ši čiurkšlė (rausva) yra statmena besiformuojančios planetų sistemos proplanetiniam diskui (žalias).)
HH – 47
Ši čiurkšlė (nutolusi apie 1500 šviesmečių) yra daug ilgesnė (ne mažiau 8000 astronominių vienetų). Spinduliuojanti prožvaigždė (manoma, kad dvinarė) yra apatiniame kairiajame kampe. Literatūroje rašoma, jog ši žvaigždė „dreba“, sukeldama čiurkšlėje smūgines bangas. Šio proceso metu išsiskiriančios energijos pakanka čiurkšlei švytėti. Energija išsiskiria čiurkšlės medžiagai susiduriant su nejudančiomis aplinkos dalelėmis (plintant smūgio bangai). Čiurkšlė kerta gana tankią kosminių dujų sritį. Ten ji susiduria su didesnio tankio medžiaga, ir susidūrimo metu išsiskirianti energija sukelia šios dalies švytėjimą.
Taip pat skaitykite
Nepalyginamai didesnio masto, tačiau išoriškai šiek tiek panašus reiškinys yra reliatyvistinė čiurkšlė.
Literatūra
- Hubble tinklalapis, H30, H47
- Hubble tinklalapis, H32
- Reipurth B., Heathcote S. (1997), 50 Years of Herbig-Haro Research. From discovery to HST, Herbig-Haro Flows and the Birth of Stars; IAU Symposium No. 182, Edited by Bo Reipurth and Claude Bertout. Kluwer Academic Publishers, 1997, p. 3-18
- Bally J., Morse J., Reipurth B. (1995), The Birth of Stars: Herbig-Haro Jets, Accretion and Proto-Planetary Disks, Science with the Hubble Space Telescope -- II, Eds: P. Benvenuti, F. D. Macchetto, and E. J. Schreier
- Dopita, M. (1978), The Herbig-Haro objects in the GUM Nebula, Astronomy and Astrophysics, vol. 63, no. 1-2, Feb. 1978, p. 237-241
- Brugel E.W., Boehm K.H., Mannery E. (1981), Emission line spectra of Herbig-Haro objects, Astrophysical Journal Supplement Series, vol. 47, p. 117-138
- Bacciotti F., Eislöffel J., (1999), Ionization and density along the beams of Herbig-Haro jets, Astronomy and Astrophysics, v.342, p.717-735
- Giulbudagian, A. L. (1984), On a connection between Herbig-Haro objects and flare stars in the neighborhood of the sun, Astrofizika, vol. 20, Mar.-Apr. 1984, p. 277-281
- Lada C.J. (1987), Star formation – From OB associations to protostars, in Star forming regions; Proceedings of the Symposium, Tokyo, Japan, Nov. 11-15, 1985 (A87-45601 20-90). Dordrecht, D. Reidel Publishing Co., 1987, p. 1-17
- Andre P., Ward-Thompson D., Barsony M. (1993), Submillimeter continuum observations of Rho Ophiuchi A – The candidate protostar VLA 1623 and prestellar clumps, Astrophysical Journal, vol. 406, p. 122-141
- Reipurth B., Rodríguez L.F., Anglada G., Bally J. (2004), Radio Continuum Jets from Protostellar Objects, Astronomical Journal, v. 127, p. 1736-1746
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Herbig Haro objektas, Kas yra Herbig Haro objektas? Ką reiškia Herbig Haro objektas?
Herbigo ir Haro objektas angl Herbig Haro object arba stellar jet svytincios demeles ten kur duju ar dulkiu srautas ciurksle istekanti is besiformuojancios naujos zvaigzdes susiduria su tarpzvaigzdine medziaga is esmes tai emisiniai ukai suzadinti smuginiu bangu Ciurksle dazniausiai statmena proplanetiniam diskui Jos ilgis gali daugelį tukstanciu kartu virsyti astronominį vieneta atstuma tarp Zemes ir Saules Ir toli nuo savo saltinio ciurksles srautas lieka suglaustas jis neissisklaido HH 32 yra vienas ryskiausiu tokiu objektu zalsvas virsuje ir apacioje jį kuriancios zvaigzdes Virsutinis srautas atsitrenkia į tarpzvaigzdine medziaga ir del susidurimo metu issiskiriancios energijos svyti baltai Dazniausiai ciurksle buna istisine taciau jei besiformuojancioje zvaigzdeje vyksta kokie nors specifiniai procesai tarkim netolygi akrecija jis gali buti punktyrinis panasus į automato serija ar tureti sudetinga struktura Ciurksles greitis siekia kelis tukstancius kilometru per sekunde Visos jos medziagos mase paprastai nevirsija 1 40 Zemes masiu Palyginus su planetu ir zvaigzdes mase tai labai nedaug Apie tris ketvirtadalius duju sudaro vandenilis likusia dalį daugiausia helis Kitu elementu dalis nevirsija vieno procento Sios ciurksles mazdaug desimt kartu tankesnes nei kiti tarpzvaigzdiniai ukai Ciurksles yra trumpalaikiai dariniai egzistuojantys tik kelis tukstancius metu Didziaja dalį apie 80 zinomu ciurksliu formuoja dvinares sistemos Pirmieji sias ciurksles nuodugniai tyre astronomai buvo ir Todel tokie objektai kataloguose turi priesdelį HH Herbig Haro objektas Jie buvo atrasti dar devynioliktame amziuje taciau nuodugniai juos tirti tapo įmanoma palyginus neseniai PavyzdziaiHH 30 HH 30 HH 30 yra mazdaug uz 450 sviesmeciu Tauro zvaigzdyne Ciurksles ilgis mazdaug 500 800 astronominiu vienetu Nuotraukoje matyti jog si ciurksle rausva yra statmena besiformuojancios planetu sistemos proplanetiniam diskui zalias HH 47 HH 47 Si ciurksle nutolusi apie 1500 sviesmeciu yra daug ilgesne ne maziau 8000 astronominiu vienetu Spinduliuojanti prozvaigzde manoma kad dvinare yra apatiniame kairiajame kampe Literaturoje rasoma jog si zvaigzde dreba sukeldama ciurksleje smugines bangas Sio proceso metu issiskiriancios energijos pakanka ciurkslei svyteti Energija issiskiria ciurksles medziagai susiduriant su nejudanciomis aplinkos dalelemis plintant smugio bangai Ciurksle kerta gana tankia kosminiu duju sritį Ten ji susiduria su didesnio tankio medziaga ir susidurimo metu issiskirianti energija sukelia sios dalies svytejima Taip pat skaitykiteNepalyginamai didesnio masto taciau isoriskai siek tiek panasus reiskinys yra reliatyvistine ciurksle LiteraturaHubble tinklalapis H30 H47 Hubble tinklalapis H32 Reipurth B Heathcote S 1997 50 Years of Herbig Haro Research From discovery to HST Herbig Haro Flows and the Birth of Stars IAU Symposium No 182 Edited by Bo Reipurth and Claude Bertout Kluwer Academic Publishers 1997 p 3 18 Bally J Morse J Reipurth B 1995 The Birth of Stars Herbig Haro Jets Accretion and Proto Planetary Disks Science with the Hubble Space Telescope II Eds P Benvenuti F D Macchetto and E J Schreier Dopita M 1978 The Herbig Haro objects in the GUM Nebula Astronomy and Astrophysics vol 63 no 1 2 Feb 1978 p 237 241 Brugel E W Boehm K H Mannery E 1981 Emission line spectra of Herbig Haro objects Astrophysical Journal Supplement Series vol 47 p 117 138 Bacciotti F Eisloffel J 1999 Ionization and density along the beams of Herbig Haro jets Astronomy and Astrophysics v 342 p 717 735 Giulbudagian A L 1984 On a connection between Herbig Haro objects and flare stars in the neighborhood of the sun Astrofizika vol 20 Mar Apr 1984 p 277 281 Lada C J 1987 Star formation From OB associations to protostars in Star forming regions Proceedings of the Symposium Tokyo Japan Nov 11 15 1985 A87 45601 20 90 Dordrecht D Reidel Publishing Co 1987 p 1 17 Andre P Ward Thompson D Barsony M 1993 Submillimeter continuum observations of Rho Ophiuchi A The candidate protostar VLA 1623 and prestellar clumps Astrophysical Journal vol 406 p 122 141 Reipurth B Rodriguez L F Anglada G Bally J 2004 Radio Continuum Jets from Protostellar Objects Astronomical Journal v 127 p 1736 1746