Kozielos PoklevskiaiKoziełKilmė Maskvos Didžioji kunigaikštystėPradininkasTitulas BajoraiLaikotarpis XVI XX a Šalys ATRD
Kozielos Poklevskiai

Kozielos-Poklevskiai | |
---|---|
Kozieł | |
Kilmė | Maskvos Didžioji kunigaikštystė |
Pradininkas | |
Titulas | Bajorai |
Laikotarpis | XVI-XX a. |
Šalys | ATR |
Dvarai | Degsnio dvaras, Jotaučių dvaras |
Kozielos-Poklevskiai (kartais - Poklevskiai-Kozielos) (lenk. Koziełł-Poklewski, rus. Козелo-Поклевские) – bajorų giminė, kilusi iš Maskvos Didžiosios kunigaikštystės.
Giminės pradininku laikomas , kuris kartu su kunigaikščiu Andrėjum Michailovičium Kurbskiu Livonijos karo metu perėjo į ATR pusę. Po Ulos (Časnikų) mūšio susvyravus maskvėnų frontui, drąsiau pasijuto ir caro represuojami Maskvos didbajoriai. 1564 m. balandžio 30 d. į lietuvių pusę perbėgo žymus karvedys, kunigaikštis Andrėjus Michailovičius Kurbskis. Tikėtina, kad Kozlovas buvo ne prastos kilmės ir karalius Žygimantas Augustas jam suteikė valdą Ašmenos paviete bei bajoro titulą. Todėl nuo XVII a. giminės pavadinimas siejamas su geografine vietove.
1616 m. Petro proanūkis buvo Vitebsko pavieto kaštelionas.
Kita kilmės versija - kilmė nuo priedneprės, kai giminės pradininkas Kozel 1415 m. buvo LDK pasiuntiniu Lenkijos . 1504 m. minimi broliai Jonas ir Mykolas Kozelos.
Lietuvoje giminė buvo įsikūrusi Aukštaitijoje, valdė Degsnio, Vaduvų ir Jotaučių dvarus. Taip pat Kozieloms-Poklevskiams priklausė Ašmenos paviete šie dvarai: Medininkai, Jackovčyzna, Suchodolė, Mindzėnai, Paklevė, Kniagininas.
Giminės atstovai
Skiriamos net penkios giminės šakos, iš kurių su Lietuva daugiausia ryšių turi ši:
- – gyveno XVIII a. (tikriausiai Antakalnio I) paveldėtojas. Buvo vedęs Oną, dukrą. Su ja susilaukė 8 dukrų ir sūnų Juozapo-Kalasantijaus (ca.1770-?, Vileikos apskrities maršalka), Karolio, Ambrozijaus, Ignoto, Jokūbo, Kšyštofo, Bernardo ir Romano.
- (ca.1790-?, lenk. Ambroży Poklewski-Koziełł) – Vilkmergės pavieto prezidentas, Degsnėnų (Degsnio dvaro) valdytojas, Sudeikių bažnyčios fundatorius. Buvo vedęs (lenk. Dominika Rodziewicz, ca.1800-?)
- ... (daug)
- (ca.1830-1871,lenk. Paweł Poklewski-Koziełł) – Vilkmergės teisėjas. Buvo vedęs , vėliau (1856 m. gegužės 5 d.) Antazavės bažnyčioje (lenk. Ludwika Tekla Ledóchowska, (1833-?) dukrą).
- – 1889 m. valdė Jotaučių dvarą, palaidotas Sudeikiuose.
- – valdytojas, buvo vedęs
- (1880-1961) – ištekėjo už Bžovskio
- – vedė N.Jakubauskaitę
- – ištekėjo už N.Potockio
- – 1870 m. Utenos bažnyčioje vedė (Utenos dvarininko Aleksandro Balcevičiaus dukrą)
- – Degsnėnų (Degsnio dvaro) valdytojas
- – 1897 m. valdė Jotaučių dvarą, iš čia 1914 m. pasitraukė į Rusiją, iš kurios 1920 m. grįžo, o 1947 m. išvyko į Lenkiją.
- – ištekėjo už
- (ca.1790-?, lenk. Ambroży Poklewski-Koziełł) – Vilkmergės pavieto prezidentas, Degsnėnų (Degsnio dvaro) valdytojas, Sudeikių bažnyčios fundatorius. Buvo vedęs (lenk. Dominika Rodziewicz, ca.1800-?)
Trėmimai
Pagal Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro duomenis iš Utenos rajono ištremta:
- , Hermano (Nektoro) (1870-?) - iš Daugailių vls. 1941 m. birželio 14 d. ištremta į Altajaus kraštą ir ten mirė.
- , Povilo (1913-?) - iš Daugailių vls. 1941 m. birželio 14 d. ištremta į Altajaus kraštą. Jakutijos ASSR (1942), Jakutskas (1943). Po tremties (1956 m. spalio 8 d.) į Lietuvą negrįžo, emigravo į Lenkiją.
- , Mykolo (1907-?) - iš Daugailių vls. 1941 m. birželio 10 (?14) d. ištremtas į Altajaus kraštą. Jakutijos ASSR, Jakutską. Po tremties (1956 m. spalio 8 d.) į Lietuvą negrįžo, emigravo į Lenkiją
- , Karolio (1935-?) - iš Daugailių vls. 1941 m. birželio 10 d. ištremtas į Altajaus kraštą. Jakutijos ASSR (1942), Jakutską (1943), paleistas 1956 m. spalio 8 d.
- , Karolio (1937-?) - iš Daugailių vls. 1941 m. birželio 10 d, ištremtas į Altajaus kraštą, Jakutijos ASSR (1942), Jakutską (1943), paleista 1956 m. spalio 8 d.
Šaltiniai
- Paweł Poklewski-Koziełł h. Kozieł (sejm-wielki.pl)
- Poklevskių-Kozelų šeimos koplyčia-mauzoliejus (Kultūros vertybių registras)
- Мосунова Т. П. „Дворянский род уральских промышленников Поклевских-Козелл“. Уральский родовед № 1. Уральское историко-родословное общество. Suarchyvuota iš originalo 2011-08-25. Nuoroda tikrinta 2009-12-19.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Kozielos Poklevskiai, Kas yra Kozielos Poklevskiai? Ką reiškia Kozielos Poklevskiai?
Kozielos PoklevskiaiKozielKilme Maskvos Didzioji kunigaikstystePradininkasTitulas BajoraiLaikotarpis XVI XX a Salys ATRDvarai Degsnio dvaras Jotauciu dvaras Kozielos Poklevskiai kartais Poklevskiai Kozielos lenk Koziell Poklewski rus Kozelo Poklevskie bajoru gimine kilusi is Maskvos Didziosios kunigaikstystes Gimines pradininku laikomas kuris kartu su kunigaiksciu Andrejum Michailovicium Kurbskiu Livonijos karo metu perejo į ATR puse Po Ulos Casniku musio susvyravus maskvenu frontui drasiau pasijuto ir caro represuojami Maskvos didbajoriai 1564 m balandzio 30 d į lietuviu puse perbego zymus karvedys kunigaikstis Andrejus Michailovicius Kurbskis Tiketina kad Kozlovas buvo ne prastos kilmes ir karalius Zygimantas Augustas jam suteike valda Asmenos paviete bei bajoro titula Todel nuo XVII a gimines pavadinimas siejamas su geografine vietove 1616 m Petro proanukis buvo Vitebsko pavieto kastelionas Kita kilmes versija kilme nuo priednepres kai gimines pradininkas Kozel 1415 m buvo LDK pasiuntiniu Lenkijos 1504 m minimi broliai Jonas ir Mykolas Kozelos Lietuvoje gimine buvo įsikurusi Aukstaitijoje valde Degsnio Vaduvu ir Jotauciu dvarus Taip pat Kozieloms Poklevskiams priklause Asmenos paviete sie dvarai Medininkai Jackovcyzna Suchodole Mindzenai Pakleve Kniagininas Gimines atstovaiSkiriamos net penkios gimines sakos is kuriu su Lietuva daugiausia rysiu turi si Poklevskiu Kozelu koplycia Ukmerges raj Antakalnio I kaime gyveno XVIII a tikriausiai Antakalnio I paveldetojas Buvo vedes Ona dukra Su ja susilauke 8 dukru ir sunu Juozapo Kalasantijaus ca 1770 Vileikos apskrities marsalka Karolio Ambrozijaus Ignoto Jokubo Ksystofo Bernardo ir Romano ca 1790 lenk Ambrozy Poklewski Koziell Vilkmerges pavieto prezidentas Degsnenu Degsnio dvaro valdytojas Sudeikiu baznycios fundatorius Buvo vedes lenk Dominika Rodziewicz ca 1800 daug ca 1830 1871 lenk Pawel Poklewski Koziell Vilkmerges teisejas Buvo vedes veliau 1856 m geguzes 5 d Antazaves baznycioje lenk Ludwika Tekla Ledochowska 1833 dukra 1889 m valde Jotauciu dvara palaidotas Sudeikiuose valdytojas buvo vedes 1880 1961 istekejo uz Bzovskio vede N Jakubauskaite istekejo uz N Potockio 1870 m Utenos baznycioje vede Utenos dvarininko Aleksandro Balceviciaus dukra Degsnenu Degsnio dvaro valdytojas 1897 m valde Jotauciu dvara is cia 1914 m pasitrauke į Rusija is kurios 1920 m grįzo o 1947 m isvyko į Lenkija istekejo uzTremimaiPagal Lietuvos gyventoju genocido ir rezistencijos tyrimu centro duomenis is Utenos rajono istremta Hermano Nektoro 1870 is Daugailiu vls 1941 m birzelio 14 d istremta į Altajaus krasta ir ten mire Povilo 1913 is Daugailiu vls 1941 m birzelio 14 d istremta į Altajaus krasta Jakutijos ASSR 1942 Jakutskas 1943 Po tremties 1956 m spalio 8 d į Lietuva negrįzo emigravo į Lenkija Mykolo 1907 is Daugailiu vls 1941 m birzelio 10 14 d istremtas į Altajaus krasta Jakutijos ASSR Jakutska Po tremties 1956 m spalio 8 d į Lietuva negrįzo emigravo į Lenkija Karolio 1935 is Daugailiu vls 1941 m birzelio 10 d istremtas į Altajaus krasta Jakutijos ASSR 1942 Jakutska 1943 paleistas 1956 m spalio 8 d Karolio 1937 is Daugailiu vls 1941 m birzelio 10 d istremtas į Altajaus krasta Jakutijos ASSR 1942 Jakutska 1943 paleista 1956 m spalio 8 d SaltiniaiPawel Poklewski Koziell h Koziel sejm wielki pl Poklevskiu Kozelu seimos koplycia mauzoliejus Kulturos vertybiu registras Mosunova T P Dvoryanskij rod uralskih promyshlennikov Poklevskih Kozell Uralskij rodoved 1 Uralskoe istoriko rodoslovnoe obshestvo Suarchyvuota is originalo 2011 08 25 Nuoroda tikrinta 2009 12 19