Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Bronius AušrotasGimė 1909 m birželio 25 d Majoriškiai Vilkaviškio valsčiusMirė 1993 m lapkričio 24 d 84 metai Junonos Bi
Bronius Aušrotas
| Bronius Aušrotas | |
|---|---|
| Gimė | 1909 m. birželio 25 d. Majoriškiai, Vilkaviškio valsčius |
| Mirė | 1993 m. lapkričio 24 d. (84 metai) Junonos Bičas, Florida |
| Veikla | Lietuvos ir nacistinės Vokietijos žvalgybininkas, žurnalistas |
| Alma mater | Kauno karo mokykla |
Bronius Aušrotas (1909 m. birželio 25 d. Majoriškiai, Vilkaviškio valsčius – 1993 m. lapkričio 24 d. Junonos Bičas, Florida) – Lietuvos ir nacistinės Vokietijos žvalgybininkas, kapitonas, žurnalistas.
Biografija
1930 m. baigė Kauno karo mokyklą. Paskirtas į Aštuntąjį pėstininkų pulką. 1932 m. Bronius Aušrotas buvo perkeltas į karo aviaciją ir paskirtas į lakūnų kursus. Lietuvos saugumiečiai įsidėmėjo kaip viename baliuje jis užtraukė dainą ,,mūsų vadas Voldemaras su Smetona dažnai baras“. Dėl simpatijų voldemarininkams jam buvo pasiūlyta pasitraukti į atsargą. 1933 m. jis baigė aviacijos žvalgų kursus ir balandžio mėnesį pasitraukė iš kariuomenės.
1933–1937 m. dirbo Lietuvos banko Klaipėdos skyriuje. 1937–1940 m. tarnavo Kariuomenės štabo 2-ajame skyriuje (žvalgyba ir kontržvalgyba), rinko žinias apie Lenkijos kariuomenę Vilniaus krašte. 1939 m. kapitonas.
Antrasis pasaulinis karas (1939–1945)
1939 m. spalio 29 d. SSRS grąžinus Vilnių persikėlė į jį. Žvalgybos objektas – Raudonoji armija.
1940 m. birželio 25 d. pasitraukė į Vokietiją. 1940–1941 m. dirbo Vokietijos karinėje žvalgyboje. Jis dirbo priešlėktuvinės aviacijos majorui , jam iš Tilžės rinko žinias apie Sovietų Sąjungos kariškus aerodromus ir lėktuvus. Panašiai, iš Klaipėdos rinko ir iš Eitkūnų rinko Vytautas Reivytis. Bronius Aušrotas lankė trijų dienų žvalgybos kursus Karaliaučiuje. Abvere dirbdamas, B. Aušrotas artimai bendradarbiavo su Lietuvių aktyvistų fronto nariais. Jis pasirinko Johann Sprogies pavardę. Stanislovas Petrošius rašė Lietuvos vadavimo sąjungos valdybai,
"Aš vykau per sieną penkis kartus su įvairiais dokumentais bei planais ir visokiomis žiniomis apie Raudonųjų tvirtoves, žmonių kankynes ir viską perduodavau Tilžės Štabui – ponui Sprugiui ir Rėzleriui."
TSRS–Vokietijos karo pradžioje 1941 m. su vokiečių daliniais atvyko į Lietuvą.Lietuvių nacionalistų partijos narys. 1941 m. rugpjūčio 10 d. teisingumo generalinio tarėjo įsakymu buvo paskirtas laikinai eiti Kalėjimų departamento direktoriaus pareigas. Jas dirbo nuo 1941 m. rugpjūčio 15 d. iki 1942 m. spalio 15 d. Jam tekdavo,
"pasirašinėti raštus, pagal kuriuos departamento tarnautojai, jiems patiems prašant, būdavo perkeliami iš vieno kalėjimo į kitą, ar patvirtinti paaukštinimą nusipelnusių už gerą tarnybos atlikimą. Šiuos visus administracinius reikalus tekdavo savaitės bėgyje referuoti ministrui-tarėjui."
Jis 1941 m. lapkričio mėn. įsakė Ignui Vyliui atvykti kelioms dienoms į IX forto teritoriją palaikyti tvarką ir vykdyti apsaugą kol ten bus vykdomos žudynės, kuriose žuvo 10 000 žydų. Taip pat dirbo Lietuvos generalinės srities Vidaus reikalų vadybos Priverčiamojo darbo valdybos viršininku.1942–1944 m. toliau dirbo Abvere.
1944 m. karo korespondentų būrio prie vadas.
1944 m. pasitraukė į Vokietiją.
Emigracija
1945–1949 m. laikraščių „Karys“ ir „Lietuvių žodis“ redaktorius. 1949 m. emigravo į JAV. 1951–1973 m. dirbo JAV gynybos departamente Vašingtone. 1951 m. su S. Urbonu atgaivino žurnalo „Karys“ leidimą.
Lietuvoje bendradarbiavo žurnale „Lietuvos sparnai“, dienraštyje „Vakarai“, gyvendamas JAV bendradarbiavo laikraščiuose „Nepriklausoma Lietuva“, „Dirva“, „Draugas“.
Bibliografija
- Sunkių sprendimų metai. Čikaga, 1985 m.; 2 laida: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, Vilnius, 1990 m.
- Laisvės niekas nežadėjo. 1992 m.
Šaltiniai
- „„XXI amžiaus“ neperiodinis priedas apie lietuvių kovą už Nepriklausomybę. Vadai – iškilios asmenybės“. Suarchyvuotas originalas 2016-03-04. Nuoroda tikrinta 2012 m. spalio 1 d..
- Mano žygis. LYA. f.3377, a.55, b.18, l.47
- Stankeras, Petras (1998). „Ostlando ir Lietuvos generalinės srities civilinės ir karinės administracijos, kariuomenės, SS bei policijos vokiečių ir lietuvių svarbesnių pareigūnų trumpi biografijos duomenys“. Lietuvių policija 1941-1944 metais. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras. p. 212. ISBN 9986-757-17-7.
- „Arūnas Bubnys. Nežydų tautybės gyventojų kalinimas nacistiniuose kalėjimuose ir priverčiamojo darbo stovyklose Lietuvos generalinėje strityje (1941-1944)“ (PDF). Suarchyvuotas originalas (PDF) 2014-02-22. Nuoroda tikrinta 2012 m. spalio 1 d..
- Juozas Jankauskas. Bronius Aušrotas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 302 psl.
- Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 44 psl.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Bronius Aušrotas, Kas yra Bronius Aušrotas? Ką reiškia Bronius Aušrotas?
Bronius AusrotasGime 1909 m birzelio 25 d Majoriskiai Vilkaviskio valsciusMire 1993 m lapkricio 24 d 84 metai Junonos Bicas FloridaVeikla Lietuvos ir nacistines Vokietijos zvalgybininkas zurnalistasAlma mater Kauno karo mokykla Bronius Ausrotas 1909 m birzelio 25 d Majoriskiai Vilkaviskio valscius 1993 m lapkricio 24 d Junonos Bicas Florida Lietuvos ir nacistines Vokietijos zvalgybininkas kapitonas zurnalistas Biografija1930 m baige Kauno karo mokykla Paskirtas į Astuntajį pestininku pulka 1932 m Bronius Ausrotas buvo perkeltas į karo aviacija ir paskirtas į lakunu kursus Lietuvos saugumieciai įsidemejo kaip viename baliuje jis uztrauke daina musu vadas Voldemaras su Smetona daznai baras Del simpatiju voldemarininkams jam buvo pasiulyta pasitraukti į atsarga 1933 m jis baige aviacijos zvalgu kursus ir balandzio menesį pasitrauke is kariuomenes 1933 1937 m dirbo Lietuvos banko Klaipedos skyriuje 1937 1940 m tarnavo Kariuomenes stabo 2 ajame skyriuje zvalgyba ir kontrzvalgyba rinko zinias apie Lenkijos kariuomene Vilniaus kraste 1939 m kapitonas Antrasis pasaulinis karas 1939 1945 1939 m spalio 29 d SSRS grazinus Vilniu persikele į jį Zvalgybos objektas Raudonoji armija 1940 m birzelio 25 d pasitrauke į Vokietija 1940 1941 m dirbo Vokietijos karineje zvalgyboje Jis dirbo prieslektuvines aviacijos majorui jam is Tilzes rinko zinias apie Sovietu Sajungos kariskus aerodromus ir lektuvus Panasiai is Klaipedos rinko ir is Eitkunu rinko Vytautas Reivytis Bronius Ausrotas lanke triju dienu zvalgybos kursus Karaliauciuje Abvere dirbdamas B Ausrotas artimai bendradarbiavo su Lietuviu aktyvistu fronto nariais Jis pasirinko Johann Sprogies pavarde Stanislovas Petrosius rase Lietuvos vadavimo sajungos valdybai As vykau per siena penkis kartus su įvairiais dokumentais bei planais ir visokiomis ziniomis apie Raudonuju tvirtoves zmoniu kankynes ir viska perduodavau Tilzes Stabui ponui Sprugiui ir Rezleriui TSRS Vokietijos karo pradzioje 1941 m su vokieciu daliniais atvyko į Lietuva Lietuviu nacionalistu partijos narys 1941 m rugpjucio 10 d teisingumo generalinio tarejo įsakymu buvo paskirtas laikinai eiti Kalejimu departamento direktoriaus pareigas Jas dirbo nuo 1941 m rugpjucio 15 d iki 1942 m spalio 15 d Jam tekdavo pasirasineti rastus pagal kuriuos departamento tarnautojai jiems patiems prasant budavo perkeliami is vieno kalejimo į kita ar patvirtinti paaukstinima nusipelnusiu uz gera tarnybos atlikima Siuos visus administracinius reikalus tekdavo savaites begyje referuoti ministrui tarejui Jis 1941 m lapkricio men įsake Ignui Vyliui atvykti kelioms dienoms į IX forto teritorija palaikyti tvarka ir vykdyti apsauga kol ten bus vykdomos zudynes kuriose zuvo 10 000 zydu Taip pat dirbo Lietuvos generalines srities Vidaus reikalu vadybos Priverciamojo darbo valdybos virsininku 1942 1944 m toliau dirbo Abvere 1944 m karo korespondentu burio prie vadas 1944 m pasitrauke į Vokietija Emigracija 1945 1949 m laikrasciu Karys ir Lietuviu zodis redaktorius 1949 m emigravo į JAV 1951 1973 m dirbo JAV gynybos departamente Vasingtone 1951 m su S Urbonu atgaivino zurnalo Karys leidima Lietuvoje bendradarbiavo zurnale Lietuvos sparnai dienrastyje Vakarai gyvendamas JAV bendradarbiavo laikrasciuose Nepriklausoma Lietuva Dirva Draugas BibliografijaSunkiu sprendimu metai Cikaga 1985 m 2 laida Vyriausioji enciklopediju redakcija Vilnius 1990 m Laisves niekas nezadejo 1992 m Saltiniai XXI amziaus neperiodinis priedas apie lietuviu kova uz Nepriklausomybe Vadai iskilios asmenybes Suarchyvuotas originalas 2016 03 04 Nuoroda tikrinta 2012 m spalio 1 d Mano zygis LYA f 3377 a 55 b 18 l 47 Stankeras Petras 1998 Ostlando ir Lietuvos generalines srities civilines ir karines administracijos kariuomenes SS bei policijos vokieciu ir lietuviu svarbesniu pareigunu trumpi biografijos duomenys Lietuviu policija 1941 1944 metais Lietuvos gyventoju genocido ir rezistencijos tyrimo centras p 212 ISBN 9986 757 17 7 Arunas Bubnys Nezydu tautybes gyventoju kalinimas nacistiniuose kalejimuose ir priverciamojo darbo stovyklose Lietuvos generalineje strityje 1941 1944 PDF Suarchyvuotas originalas PDF 2014 02 22 Nuoroda tikrinta 2012 m spalio 1 d Juozas Jankauskas Bronius Ausrotas Visuotine lietuviu enciklopedija T II Arktis Beketas Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2002 302 psl Zurnalistikos enciklopedija Vilnius Pradai 1997 44 psl