Šventojo Martyno diena katalikų Šventojo Martyno vardo dienos šventė vykstanti lapkričio 11 d Etnografams Šv Martyno die
Šventojo Martyno diena

Šventojo Martyno diena – katalikų Šventojo Martyno vardo dienos šventė, vykstanti lapkričio 11 d. Etnografams Šv. Martyno diena žinoma labiau kaip paskutinė didesnė rudens šventė.
Vardas
Šv. Martynas – likimo ir orų pranašas. Jis – tai IV a. Prancūzijoje gyvenęs vyskupas, pasižymėjęs gailestingumo darbais, ypač neturtėlių šalpa. Paveiksluose vaizduojama, kad jis, dar būdamas kareiviu, nusivilkęs atiduoda elgetai savo apsiaustą.
Istorija
Ši diena skirta IV a. vyskupui Martynui prisiminti. Visai ne atsitiktinai 1483 m. lapkričio 10 d. Vokietijoje gimęs Bažnyčios reformatorius Martynas Liuteris gavo šio šventojo vardą.
Papročiai
Per Šv. Martyną sueidavo galutinis įvairių mokesčių sumokėjimo terminas. XVII a. palivarkai būdavo išnuomojami nuo Šv. Martyno iki kitų metų tos pačios dienos. Šiuo laiku Mažojoje Lietuvoje baigdavosi bernų ir mergų, t. y., žemės ūkio samdinių samdos laikas, su jais buvo atsiskaitoma. Etnokultūros paveldo raštuose minima, jog būtent šią dieną piemenys, nesulaukdami pirmojo sniego, vesdavę baltą ožį aplink baltą beržą, taip tikėdamiesi greičiau sulaukti ganiavos pabaigos.
Žemaitijoje šią dieną kiekvienuose namuose valgydavo keptą žąsį ir iš jos krūtinkaulio burdavo. Jeigu kaulas iš pradžių persišviečia grynas, baltas, o į galą nešvarus, tai žiemos pradžia bus šalta, o pabaiga nešalta ir atvirkščiai, jei prie galo grynai persišviečia, tada reikia laukti, kad ir žiemos pabaiga bus šalta. Seniau kaimo žmonės iš Šv. Martyno dienos orų spręsdavo, koks oras būsiąs per Kalėdas: „Jei Martynas su ledu, tai Kalėdos su bradu, jei Martynas su bradu, tai Kalėdos su ledu“, „Martyns ant ledo, Kalėdos ant vandenio“, „Jei per Martyną tauškės tai per Kalėdas pliauškės, jei per Kalėdas tauškės tai per Martyną pliauškės“. Tarta, jeigu lapkričio 11-ąją giedra, tai būsianti labai šalta žiema.
Taip pat skaitykite
Nuorodos
- Švento Martyno diena
- Šv. Martyno žąsis
Tradicinės Lietuvos krikščionių kalendorinės šventės | |
---|---|
Adventas · Kūčios · Kalėdos · Trys karaliai · Mėsiedas · Grabnyčios · Užgavėnės · Pelenų diena · Gavėnia · Verbų sekmadienis · Didžioji savaitė · Velykos · Atvelykis · Šeštinės · Sekminės · Devintinės · Žolinė · Vėlinės Svarbesnės šventųjų dienos: Kazimierinės (03.04) · Juozapinės (03.19) · Šv. Stanislovas (04.11) · Jurginės (04.23) · Joninės (06.24) · Petrinės ir Povilinės (06.29) · Šv. Rokas (08.16) · Šv. Baltramiejus (08.24) · Mykolinės (09.29) · Visi šventieji (11.01) · Šv. Martynas (11.11) | |
Tradicinės lietuvių šventės | |
Žiemos saulėgrįža · Kūčios · Pusiaužiemis · Užgavėnės · Rasos · Žolinė · Ilgės |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Šventojo Martyno diena, Kas yra Šventojo Martyno diena? Ką reiškia Šventojo Martyno diena?
Sventojo Martyno diena kataliku Sventojo Martyno vardo dienos svente vykstanti lapkricio 11 d Etnografams Sv Martyno diena zinoma labiau kaip paskutine didesne rudens svente Sename atviruke Sv Martino svente VokietijojeVardasSv Martynas likimo ir oru pranasas Jis tai IV a Prancuzijoje gyvenes vyskupas pasizymejes gailestingumo darbais ypac neturteliu salpa Paveiksluose vaizduojama kad jis dar budamas kareiviu nusivilkes atiduoda elgetai savo apsiausta IstorijaSi diena skirta IV a vyskupui Martynui prisiminti Visai ne atsitiktinai 1483 m lapkricio 10 d Vokietijoje gimes Baznycios reformatorius Martynas Liuteris gavo sio sventojo varda PaprociaiPer Sv Martyna sueidavo galutinis įvairiu mokesciu sumokejimo terminas XVII a palivarkai budavo isnuomojami nuo Sv Martyno iki kitu metu tos pacios dienos Siuo laiku Mazojoje Lietuvoje baigdavosi bernu ir mergu t y zemes ukio samdiniu samdos laikas su jais buvo atsiskaitoma Etnokulturos paveldo rastuose minima jog butent sia diena piemenys nesulaukdami pirmojo sniego vesdave balta ozį aplink balta berza taip tikedamiesi greiciau sulaukti ganiavos pabaigos Zemaitijoje sia diena kiekvienuose namuose valgydavo kepta zasį ir is jos krutinkaulio burdavo Jeigu kaulas is pradziu persisviecia grynas baltas o į gala nesvarus tai ziemos pradzia bus salta o pabaiga nesalta ir atvirksciai jei prie galo grynai persisviecia tada reikia laukti kad ir ziemos pabaiga bus salta Seniau kaimo zmones is Sv Martyno dienos oru spresdavo koks oras busias per Kaledas Jei Martynas su ledu tai Kaledos su bradu jei Martynas su bradu tai Kaledos su ledu Martyns ant ledo Kaledos ant vandenio Jei per Martyna tauskes tai per Kaledas pliauskes jei per Kaledas tauskes tai per Martyna pliauskes Tarta jeigu lapkricio 11 aja giedra tai busianti labai salta ziema Taip pat skaitykiteSv MartynasNuorodosVikiteka Sventojo Martyno diena vaizdine ir garsine medziagaSvento Martyno diena Sv Martyno zasisTradicines Lietuvos krikscioniu kalendorines sventesAdventas Kucios Kaledos Trys karaliai Mesiedas Grabnycios Uzgavenes Pelenu diena Gavenia Verbu sekmadienis Didzioji savaite Velykos Atvelykis Sestines Sekmines Devintines Zoline Velines Svarbesnes sventuju dienos Kazimierines 03 04 Juozapines 03 19 Sv Stanislovas 04 11 Jurgines 04 23 Jonines 06 24 Petrines ir Povilines 06 29 Sv Rokas 08 16 Sv Baltramiejus 08 24 Mykolines 09 29 Visi sventieji 11 01 Sv Martynas 11 11 Tradicines lietuviu sventesZiemos saulegrįza Kucios Pusiauziemis Uzgavenes Rasos Zoline Ilges