Azərbaycan  AzərbaycanDeutschland  DeutschlandLietuva  Lietuvaශ්‍රී ලංකාව  ශ්‍රී ලංකාවTürkiyə  Türkiyə
Pagalba
www.datawiki.lt-lt.nina.az
  • Pradžia

Lesoto kultūra Lesoto švietimo meno etninės kultūros ir kitos visuomenės veiklos visuma Lesoto gyventojaiŠvietimasBasutų

Lesoto kultūra

  • Pagrindinis puslapis
  • Lesoto kultūra
Lesoto kultūra
www.datawiki.lt-lt.nina.azhttps://www.datawiki.lt-lt.nina.az

Lesoto kultūra – Lesoto švietimo, meno, etninės kultūros ir kitos visuomenės veiklos visuma.

Švietimas

Pirmąsias mokyklas XIX a. pradžioje įsteigė prancūzų misionieriai. Iki 1989 m. reformos švietimą tvarkė misionieriai ir religinės organizacijos. 2000 m. įvestas nemokamas ir privalomas pradžios mokslas 6–13 m. vaikams. 90% mokyklų priklauso religinėms organizacijoms.

Pradžios mokykloje dėstoma pietų sotų, vidurinėje ir aukštojoje – anglų kalba. Švietimą tvarko Švietimo ir ugdymo ministerija. Nuo 1995 m. ikimokyklines įstaigas lanko 2–6 m. vaikai. Pradžios mokykla septynmetė. Baigusieji pradžios mokyklą gali mokytis vidurinėje arba profesinėje ir technikos mokykloje. Vidurinį mokslą sudaro trimetė žemesnioji (13–16 m. mokiniams) ir dvimetė aukštesnioji (16–18 m. mokiniams) vidurinės mokyklos.

2003 m. buvo 622 ikimokyklinės įstaigos, 1295 pradžios mokyklos (415 000 mokinių, 6580 mokytojų), 256 vidurinės mokyklos (93 010 mokinių, 3290 mokytojų), 21 profesinė ir technikos mokykla (1939 mokiniai, 165 mokytojai). Pradžios mokyklą lanko 74,2%, vidurinę mokyklą – 21,5% mokyklinio amžiaus vaikų. Nuo 1993 m. neįgalūs vaikai ugdomi specialiuose vaikų darželiuose ir mokomi specialiose mokyklose.

Baigus vidurinę mokyklą galima mokytis trimečiuose profesiniuose ir technikos institutuose (2003 m. veikė 6 institutai), trimetėse neuniversitetinėse (Nacionalinis mokytojų rengimo koledžas, Lerotolio politechnikos institutas) aukštosiose mokyklose ir Lesoto nacionaliniame universitete, įkurtame 1945 m. Maseru vietoje Katalikiškojo universitetinio koledžo, įkurto 1938 m. Universitete veikia Edukologijos, Humanitarinių mokslų, socialinių mokslų, Sveikatos, Teisės, žemės ūkio, Magistrantūros fakultetai (2003 m. lankė 2530 studentų).

Suaugusiųjų švietimo ir papildomojo ugdymo sistemą sudaro Lesoto atvirojo ir nuotolinio mokymo centras, Lesoto universiteto Neakivaizdinio skyriaus institutas. Moksliniai tyrimai atliekami aukštosiose mokyklose, Lesoto nacionalinio universiteto Pietų Afrikos tyrinėjimų institute.

Kultūros įstaigos

Lesote veikia:

  • Nacionalinis muziejus, įkurtas 1967 m. Maseru,
  • Morijos muziejus ir archyvas, įkurtas 1956 m.,
  • Lesoto nacionalinio universiteto T. Mofolo biblioteka, įkurta 1950; 2004 m. fonduose buvo 175 000 dokumentų,
  • Nacionalinė biblioteka, įkurta 1976 m.,
  • Nacionalinis archyvas, įkurtas 1958 m.

Architektūra

Lesoto kaimelių kompleksai tradiciškai formuojami ant kalvagūbrių. Nedideli nameliai juosia didelius galvijų aptvarus (kraalius). Iki XIX a. buvo statomi kupolo formos namai; jie mūryti iš akmenų arba medinis karkasas buvo užpildomas nendrėmis ir kanapėmis. XIX a. pradžioje pradėta statyti cilindro formos namus su kūgio formos stogeliu bei stačiakampius šiaudiniu stogu dengtus namus. Būdingas savitas dekoras (litema): namų vidinės bei išorinės sienos ištapytos ryškių spalvų geometriniais raštais, abstrakčiais motyvais.

Remiantis vakarietiškais architektūros stiliais statytos mokyklos, bažnyčios. Dabartiniuose miestuose statomi ir šiuolaikinės architektūros pastatai – įstaigų kompleksai, prekybos centrai, kt., ir tradiciniai litema dekoruoti namai iš smiltainio. Kai kuriuose pastatuose vakarietiški stiliai derinami su tradiciniais elementais (Protestantų bažnyčia, XX a. šeštas dešimtmetis, Lesoto amatų kooperatyvas, XX a. pabaiga, abu sostinėje Maseru).

Dailė

Išliko piešinių uolose, manoma, sukurtų bušmėnų. Plėtojamos tradicinės dailės šakos: kuriama keramika (indai, lėkštės, miniatiūrinės gyvūnų figūrėlės), papuošalai, muzikos instrumentai, drožinėjami ir raižomi namų apyvokos daiktai, audžiami kilimai. Dekorui būdingi apskritimai, animalistiniai motyvai (liūtai, krokodilai, begemotai). Apie 1930 m. pradėta plėtoti moherio kilimų audimo amatą ir pramonę. Jiems būdingos natūralios spalvos, geometriniai ornamentai, figūrinės kompozicijos, vaizduojančios tradicinį kaimo gyvenimą.

Gobelenų pramonės centrai yra Maseru ir . Tapyba atsirado XIX a. – XX a. sandūroje, veikiama misionierių F. Maederio ir F. Christolio kūrybos. XX a. ėmė rastis vietinių tapytojų (M. Motsusi, M. Mokitimi, Black Jesus, M. Masoabi, I.–M. Harrisas, kt.). Skulptūrai (dažniausiai kuriama keraminė) būdingi tradiciniai etniniai motyvai, religiniai siužetai. Žymesni skulptoriai – S. Mokanyane, T. Mohapi, M. Nthako.

Žiniasklaida

1862 m. leidyklą „Morija Sesuto Book Depot“ (leidžia religinę, edukacinę, filologijos literatūrą) įkūrė evangelikai, nuo 1933 m. Mazenode veikia katalikų leidykla „Mazenod Institute“; 2006 m.veikė 6 leidyklos.

Leidžiami keli žurnalai. Nuo 1863 m. leidžiamas dvisavaitinis evangelikų laikraščio „Leselinyana la Lesotho“ (Morija, pietų sotų kalba, kai kurie straipsniai – ir anglų kalba, 2006 m. tiražas 10 000]] m. egz.).

Svarbiausi savaitraščiai:

  • „Maeletsi oa Basotho“, nuo 1933 m., Mazenodas, katalikų, pietų sotų kalba, 20 000]] m. egz.),
  • „Lesotho Today / Lentsoe la Basotho“, nuo 1974 m., Komunikacijos, mokslo ir technikos ministerijos, pietų sotų kalba, 14 000]] m. egz.,
  • „The Mirror / Setsomi sa Litaba“, nuo 1986 m., anglų ir pietų sotų kalba, , 4000 egz.,
  • „MoAfrika“, nuo 1990 m., pietų sotų kalba, 5000 egz.,
  • „Public Eye“, nuo 1997 m., anglų ir pietų sotų kalba, 18 000]] m. egz., Maseru.

Radijas

Radijas veikia nuo 1964 m., televizijos – nuo 1988. Nacionalinė bendrovė „Lesotho National Broadcasting Service“ radijo ir televizijos programas transliuoja Pietų sotų ir anglų kalbomis. Yra 5 privačios radijo stotys. Maseru nuo 1985 m. veikia naujienų agentūra „Lesotho News Agency“ (LENA).

Šaltiniai

  1. Kotryna Džilavjanaitė. Lesoto kultūra. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 36-37 psl.
  2. Vytas Urbonas. Lesoto kultūra. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 37 psl.

Autorius: www.NiNa.Az

Išleidimo data: 30 Rug, 2025 / 10:27

vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Lesoto kultūra, Kas yra Lesoto kultūra? Ką reiškia Lesoto kultūra?

Lesoto kultura Lesoto svietimo meno etnines kulturos ir kitos visuomenes veiklos visuma Lesoto gyventojaiSvietimasBasutu moksleivis Pirmasias mokyklas XIX a pradzioje įsteige prancuzu misionieriai Iki 1989 m reformos svietima tvarke misionieriai ir religines organizacijos 2000 m įvestas nemokamas ir privalomas pradzios mokslas 6 13 m vaikams 90 mokyklu priklauso religinems organizacijoms Pradzios mokykloje destoma pietu sotu vidurineje ir aukstojoje anglu kalba Svietima tvarko Svietimo ir ugdymo ministerija Nuo 1995 m ikimokyklines įstaigas lanko 2 6 m vaikai Pradzios mokykla septynmete Baigusieji pradzios mokykla gali mokytis vidurineje arba profesineje ir technikos mokykloje Vidurinį moksla sudaro trimete zemesnioji 13 16 m mokiniams ir dvimete aukstesnioji 16 18 m mokiniams vidurines mokyklos 2003 m buvo 622 ikimokyklines įstaigos 1295 pradzios mokyklos 415 000 mokiniu 6580 mokytoju 256 vidurines mokyklos 93 010 mokiniu 3290 mokytoju 21 profesine ir technikos mokykla 1939 mokiniai 165 mokytojai Pradzios mokykla lanko 74 2 vidurine mokykla 21 5 mokyklinio amziaus vaiku Nuo 1993 m neįgalus vaikai ugdomi specialiuose vaiku darzeliuose ir mokomi specialiose mokyklose Baigus vidurine mokykla galima mokytis trimeciuose profesiniuose ir technikos institutuose 2003 m veike 6 institutai trimetese neuniversitetinese Nacionalinis mokytoju rengimo koledzas Lerotolio politechnikos institutas aukstosiose mokyklose ir Lesoto nacionaliniame universitete įkurtame 1945 m Maseru vietoje Katalikiskojo universitetinio koledzo įkurto 1938 m Universitete veikia Edukologijos Humanitariniu mokslu socialiniu mokslu Sveikatos Teises zemes ukio Magistranturos fakultetai 2003 m lanke 2530 studentu Suaugusiuju svietimo ir papildomojo ugdymo sistema sudaro Lesoto atvirojo ir nuotolinio mokymo centras Lesoto universiteto Neakivaizdinio skyriaus institutas Moksliniai tyrimai atliekami aukstosiose mokyklose Lesoto nacionalinio universiteto Pietu Afrikos tyrinejimu institute Kulturos įstaigosLesote veikia Nacionalinis muziejus įkurtas 1967 m Maseru Morijos muziejus ir archyvas įkurtas 1956 m Lesoto nacionalinio universiteto T Mofolo biblioteka įkurta 1950 2004 m fonduose buvo 175 000 dokumentu Nacionaline biblioteka įkurta 1976 m Nacionalinis archyvas įkurtas 1958 m ArchitekturaLesoto kaimasLesoto moterys tradiciniais drabuziais Lesoto kaimeliu kompleksai tradiciskai formuojami ant kalvagubriu Nedideli nameliai juosia didelius galviju aptvarus kraalius Iki XIX a buvo statomi kupolo formos namai jie muryti is akmenu arba medinis karkasas buvo uzpildomas nendremis ir kanapemis XIX a pradzioje pradeta statyti cilindro formos namus su kugio formos stogeliu bei staciakampius siaudiniu stogu dengtus namus Budingas savitas dekoras litema namu vidines bei isorines sienos istapytos ryskiu spalvu geometriniais rastais abstrakciais motyvais Remiantis vakarietiskais architekturos stiliais statytos mokyklos baznycios Dabartiniuose miestuose statomi ir siuolaikines architekturos pastatai įstaigu kompleksai prekybos centrai kt ir tradiciniai litema dekoruoti namai is smiltainio Kai kuriuose pastatuose vakarietiski stiliai derinami su tradiciniais elementais Protestantu baznycia XX a sestas desimtmetis Lesoto amatu kooperatyvas XX a pabaiga abu sostineje Maseru DaileIsliko piesiniu uolose manoma sukurtu busmenu Pletojamos tradicines dailes sakos kuriama keramika indai lekstes miniatiurines gyvunu figureles papuosalai muzikos instrumentai drozinejami ir raizomi namu apyvokos daiktai audziami kilimai Dekorui budingi apskritimai animalistiniai motyvai liutai krokodilai begemotai Apie 1930 m pradeta pletoti moherio kilimu audimo amata ir pramone Jiems budingos naturalios spalvos geometriniai ornamentai figurines kompozicijos vaizduojancios tradicinį kaimo gyvenima Gobelenu pramones centrai yra Maseru ir Tapyba atsirado XIX a XX a sanduroje veikiama misionieriu F Maederio ir F Christolio kurybos XX a eme rastis vietiniu tapytoju M Motsusi M Mokitimi Black Jesus M Masoabi I M Harrisas kt Skulpturai dazniausiai kuriama keramine budingi tradiciniai etniniai motyvai religiniai siuzetai Zymesni skulptoriai S Mokanyane T Mohapi M Nthako Ziniasklaida1862 m leidykla Morija Sesuto Book Depot leidzia religine edukacine filologijos literatura įkure evangelikai nuo 1933 m Mazenode veikia kataliku leidykla Mazenod Institute 2006 m veike 6 leidyklos Leidziami keli zurnalai Nuo 1863 m leidziamas dvisavaitinis evangeliku laikrascio Leselinyana la Lesotho Morija pietu sotu kalba kai kurie straipsniai ir anglu kalba 2006 m tirazas 10 000 m egz Svarbiausi savaitrasciai Maeletsi oa Basotho nuo 1933 m Mazenodas kataliku pietu sotu kalba 20 000 m egz Lesotho Today Lentsoe la Basotho nuo 1974 m Komunikacijos mokslo ir technikos ministerijos pietu sotu kalba 14 000 m egz The Mirror Setsomi sa Litaba nuo 1986 m anglu ir pietu sotu kalba 4000 egz MoAfrika nuo 1990 m pietu sotu kalba 5000 egz Public Eye nuo 1997 m anglu ir pietu sotu kalba 18 000 m egz Maseru RadijasRadijas veikia nuo 1964 m televizijos nuo 1988 Nacionaline bendrove Lesotho National Broadcasting Service radijo ir televizijos programas transliuoja Pietu sotu ir anglu kalbomis Yra 5 privacios radijo stotys Maseru nuo 1985 m veikia naujienu agentura Lesotho News Agency LENA SaltiniaiKotryna Dzilavjanaite Lesoto kultura Visuotine lietuviu enciklopedija T XIII Leo Magazyn Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2008 36 37 psl Vytas Urbonas Lesoto kultura Visuotine lietuviu enciklopedija T XIII Leo Magazyn Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2008 37 psl

Naujausi straipsniai
  • Rugpjūtis 16, 2025

    Geritas Berkheidė

  • Rugpjūtis 11, 2025

    Geratiškiai

  • Rugpjūtis 13, 2025

    Georgis Markovas

  • Rugpjūtis 16, 2025

    Geografų Draugijos ledynas

  • Rugpjūtis 12, 2025

    Genčų dvaras

www.NiNa.Az - Studija

    Susisiekite
    Kalbos
    Susisiekite su mumis
    DMCA Sitemap
    © 2019 nina.az - Visos teisės saugomos.
    Autorių teisės: Dadash Mammadov
    Nemokama svetainė, kurioje galima dalytis duomenimis ir failais iš viso pasaulio.
    Viršuje