Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Vladas DaumantasVladas Daumantas pirmasis Lietuvos ambasadorius Šveicarijoje 1919 Gimė 1885 m vasario 24 d Kražiai Rasei
Vladas Daumantas
| Vladas Daumantas | |
|---|---|
| Vladas Daumantas - pirmasis Lietuvos ambasadorius Šveicarijoje (1919) | |
| Gimė | 1885 m. vasario 24 d. Kražiai, Raseinių apskritis, Kauno gubernija |
| Mirė | 1977 m. liepos 7 d. (92 metai) Čikaga, Ilinojus, Jungtinės Amerikos Valstijos |
| Tėvai | Baltramiejus Dzimidavičius ir Barbora Penikaitė |
| Sutuoktinis (-ė) | Antanina Vaitkevičaitė |
| Veikla | Lietuvos diplomatas, bibliofilas, kolekcininkas |
| Alma mater | Fribūro universitetas |
| Parašas | |
Vladas Daumantas (iki 1915 m. Vladislovas Dzimidavičius, lenk. Władisław Dzimidowicz, 1885 m. vasario 24 d. Kražiai – 1977 m. liepos 7 d. Čikaga) – Lietuvos diplomatas, bibliofilas ir kolekcininkas.
Kilmė ir išsilavinimas
1885 m. Kražių parapijos bažnytinių gimimo metrikų knyga Vlado Daumanto tėvus – Baltramiejų ir Barborą Penikaitę Dzimidavičius vadina valstiečiais iš Kelmynų seniūnijos Šiluvos valsčiuje (Крестьянъ Шыдловской волости Кiельминскаго общества). Viktorija Dzimidaitė-Vavrik pasakoja, kad XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje Dzimidai iš Kelmynų ir Plekaičių, norintys kurti arba pabrėžti lenkiškąją tapatybę, save vadino Dzimidavičiais. Juozo Gabrio teiginį, kad V. Daumantas buvęs pusiau bajoriškos kilmės paremia žinia, jog apie 1912 m., mirus Baltramiejui Dzimidavičiui, našlę ir vaikų mokslus sulig ordinarija (išlaikymo sutartis, pasirašoma tarp tėvų ir vaikų) visapusiškai rėmė Plūščių dvarininkė P. Pšeciševskienė.
Kartu su V. Daumantu šeimoje augo sesuo dvynė Paulina Sofija, taip pat Gertrūda, Vincenta ir brolis Adolfas. Dzimidavičiai Kražiuose turėjo savo ūkį ir parduotuvę, o XX a. trečiame dešimtmetyje Barbora Dzimidavičienė rūpinosi namo Kražantės pakrantėje, Vytauto kalno papėdėje, statyba (dabartinis adresas – Medainės g. 37). Ar šioje vietoje kitados stovėjo gimtieji V. Daumanto namai, tiksliai nežinoma. Beje, ir gilioje senatvėje, gyvendamas Jungtinėse Amerikos Valstijose, V. Daumantas su įkvėpimu mėgdavo pasakoti apie Kražantėje paslėptą turtą, kurio paslaptį jis vienas težinąs.
1895 m. gruodžio 22 d. V. Daumantas Kražiuose su pagyrimu baigė dviklasę rusų administracijos mokyklą, toliau mokslą tęsė, spėjama, Palangos berniukų progimnazijoje ir Liepojos berniukų gimnazijoje; 1906–1911 m. mokėsi Kauno kunigų seminarijoje, o 1912 m. vasaros semestre V. Daumantas pradėjo mokslą katalikiškame Fribūro universitete (L'Université de Fribourg). Jo studijos Filosofijos fakultete tęsėsi iki 1916 m. žiemos semestro (imtinai), taip pat ir 1917 m. žiemos semestrą.
Klausiau filosofijos, istorijos, pagelbinių istorijos šakų (chronologija, numizmatika, paleografija) ir dailės meno istorijos, kurioj srytyj specijalizavaus. Daktaro laipsnį gauti disertaciją buvau pradėjęs rašyti apie Lietuvos baroką, bet, karui ištikus ir vokiečiams Lietuvą užėmus, pradėtą darbą dėl medegos stokos baigti, greitos karo pabaigos belaukiant, nepasisekė – vėliau rašė V. Daumantas savo autobiografijoje.
Akademinė lietuvių studentų draugija Rūta
1912 m. gegužės 5 d. V. Daumantas įstojo į akademinę Fribūro universiteto lietuvių studentų draugiją Rūta (Draugystę Lietuviškos Jaunuomenės Friburge), ėjo bibliotekininko pareigas (kningininkas kun. Dzimidaviče), o 1913 m. žiemos semestrą pradedant – lapkričio 30 d. susirinkime – buvo išrinktas jos pirmininku.Svarbiausioji „Rūtos“ veikimo dirva – tai paskaitos, kitaip tariant, siekis lavintis ir dirbti lietuviškoje dirvoje, prisilaikant visur katalikybės principų.
Pirmąjį 1914 m. žiemos semestro susirinkimą baigdamas pirmininkas V. Daumantas naujai išrinktai Draugijos valdybai palinkėjo vaisingai šiais metais pasidarbuoti, gaivinti ir laistyti Rūtos kerą naujais sumanymais. Netrukus, 1915 m. sausio 2 d. susirinkime paaiškėjo, kad tuo naujuoju Rūtos narių sumanymu taps įvairiapusiška veikla į Pirmojo pasaulinio karo verpetą pakliuvusios Lietuvos ir lietuvių tautos labui. Įgaliotoji komisija: Juozas Purickis, Vladas Daumantas ir Antanas Steponavičius (Steponaitis) parašė laišką J. Gabriui, kuris tuo metu Paryžiuje jau vadovavo Lietuvių informacijos biurui, ir pasiūlė savo pagalbą rengiant leidinį apie Lietuvą (anot A. Steponavičiaus – informacinę brošiūrą). 1915 m. kovo 7 d. Rūtos susirinkime jau buvo svarstoma politiškoji orientacija ir keliamas klausimas, kur lietuviams reikia prieglobos ieškoti? Tame pačiame susirinkime buvo sumanyta prancūzų ir vokiečių spaudoje parašyti apie Lietuvą: Prakilnus darbas ir visi jaučia to darbo reikalą, tik vargas, nieks iš mūsų nemoka gerai vienos ar kitos rašomosios kalbos. Manome parašyti kaip sugebėsime, o tik prieš spausdinant pasikviesti į pagelbą žinovą, kad šis išdailintų. Rašinyje atsižvelgti į du dalyku: užakcentuoti savo individualumą ir išreikšti, kad mes norime gyventi dalinant į dvi dalis: geografiškąją ir istoriškąją. Rašymo planą buvo pavesta parengti J. Purickiui ir V. Daumantui.
V. Daumantas turėjo daug naujų sumanymų: tų pačių metų birželio 13 d. Draugijos narius jis ragina stengties taisyklingai sava kalba kalbėti, kits kitą taisant; liepos 3 d. pasiūlo steigti Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti skyrių, o liepos 18-ąją, Draugijos susirinkime perskaitęs paskaitą Minčių žiupsnis, skiriamas visiems broliams Lietuviams, iškelia mintį pakeisti Rūtos pavadinimą į Lituania.
Prasidedant naujam mokslo metų semestrui, 1915 m. lapkričio 15 d., į Rūtos susirinkimą atvyko trys ištikimiausi Draugijos nariai: J. Purickis, V. Daumantas ir A. Steponavičius; pirmasis iš jų tapo Draugijos pirmininku, antrasis – sekretoriumi. Lapkričio 28-ąją jie tapo Lituania pavadintos akademinės draugijos ir Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti skyriaus nariais.
Atgimstančios Lietuvos politikas
Per Pirmąjį pasaulinį karą dalyvavo Lozanos (1916 m., 1918 m.), (1916 m., 1917 m.) ir (1916 m.) konferencijose. 1917 m. sausio 31 m. rengė pasaulinę Lietuvos dieną. Nukentėjusiųjų dėl karo šalpos komiteto ir Lietuvos informacinio biuro Lozanoje narys.
Lozanos lietuvių konferencijos įgaliotas V. Daumantas sukūrė valstybės herbą Vytį bei pašto ženklus, parengė Lietuvos žemėlapį (Carte de la Lituanie) su istorinėmis valstybės sienomis nuo karaliaus Mindaugo laikų; tai 3000 egz. tiražu Berne išspausdintas, 1:1 500 000 mastelio, puikios kokybės spalvotas žemėlapis su lietuviškais vietovardžiais. Jo pareikalavimas buvo toks didelis, kad tuoj reikėjo leisti antrą, o kiek vėliau ir trečią laidą. Šis žemėlapis vėliau figūravo visuose Versalio rūmų kambariuose Taikos tarybų metu. Jis prisidėjo prie to, kad Taikos konferencijos dalyviai pripažino didelę Lietuvą ir lenkam buvo daug darbo, kol ją apkarpė, – rašė savo prisiminimuose šių įvykių dalyvis Antanas Steponaitis.
Nuo 1918 m. rugsėjo V. Daumantas – įgaliotas Lietuvos Tarybos atstovas, o nuo 1919 m. sausio – pirmasis Lietuvos atstovas Šveicarijoje. 1919 m. balandžio – gegužės mėn. jis kaip Užsienio reikalų ministerijos atstovas dalyvavo Jurgio Šaulio vadovaujamos delegacijos derybose su Lenkija dėl Lietuvos Respublikos pripažinimo ir valstybinės sienų nustatymo. 1919 m. pabaigoje V. Daumantas iš politikos pasitraukė, bet iki 1921 m. gruodžio dar gyveno Šveicarijoje ir Vokietijoje.
Prisiekęs vertėjas, bibliofilas ir kolekcininkas
Nuo 1923 m. spalio V. Daumantas dirbo prancūzų kalbos stilistu Lietuvos Respublikos Finansų ministerijoje, o 1925 m. sausio 1 d. teisingumo ministras Antanas Tumėnas jam pavedė eiti Kauno apygardos teismo prisiekusiojo vertėjo pareigas (V. Daumantas mokėjo prancūzų, vokiečių, italų, rusų, lenkų, lotynų ir iš dalies – anglų kalbas).
V. Daumantas gyveno Kaune, įvairiose Aleksoto ir Naujamiesčio vietose, nuo 1933 m. sausio 1 d. – keturių kambarių bute Donelaičio g. 31 (dabar – 67). Šis butas, kurio šeimininkas buvo narys, su išmanymu ir aistra kaupiantis meno kūrinius bei knygas, amžininkų pasakojimu, priminė muziejų su puikiais taikomosios, vaizduojamosios dailės rinkiniais ir biblioteka. Pastarosios puošmena – renesansinio įrišimo Jono Bretkūno Postilė (1591).
1941 m. kovo 28 d. Teisingumo Liaudies Komisaro Povilo Pakarklio įsakymu Nr. 559 Vlado Daumanto įstaiga, šešiolika metų veikusi jo bute, buvo uždaryta, o jis pats tą pačią dieną iš prisiekusio vertėjo pareigų atleistas; liepos 30 d. Teisingumo ministras Mečislovas Mackevičius V. Daumantą sugrąžino į vertėjo pareigas, kurias jis ėjo iki pirmosios sovietinės okupacijos pradžios.
1944 m. liepą V. Daumantas daugelį meno vertybių patikėjo saugoti Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus darbuotojams, o pats, išgabendamas dvylika kitų vertybių dėžių, pasitraukė į Vokietiją. Nuo 1951 m. V. Daumantas gyveno Jungtinėse Amerikos Valstijose, Čikagoje; čia dirbo atsitiktinius valytojo, liftininko ir kitus darbus, o kompozitoriaus Vlado Jakubėno namų pusrūsyje, kuriame gyveno iki pat mirties 1977 m., kaupė knygas, žemėlapius ir meno kūrinius. Kai kurias vertybes iš V. Daumanto čia nupirko Kazys Varnelis ir 1998 m. atvežė į Lietuvą. Likusi naujosios V. Daumanto bibliotekos dalis po jo mirties pateko į aukcioną ir buvo išsklaidyta. Daugelis knygų iš Kaune likusios V. Daumanto bibliotekos (ji buvo nacionalizuota, vėliau įsakas atšauktas) per antrąją sovietinę okupaciją pateko į Lietuvos nacionalinę M. Mažvydo biblioteką, Vilniaus universiteto bibliotekos Retų spaudinių skyrių, Sankt Peterburgo, Maskvos bibliotekas.
V. Daumantas palaidotas Čikagoje (kapo Nr. K L17 B23E G3). Jo antkapį puošia tautinės juostos raštai, Vytis su ąžuolo šakomis, o užrašas skelbia: A † A Konsulas Vladas Daumantas 1885–1977 | Dieve, pasigailėk manęs.
Šaltiniai
- [Kražių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčios gimimo metrikų knyga. 1885–1890 m.] LVIA f. 1521 ap. 1 b. 2, lapas 4.
- Viktorija Dzimidaitė-Vavrik, g. 1927 m., kilusi iš Plekaičių k., Šiluvos prp., gyvenanti Bazilionuose, Šiaulių r. Pasakojimą įrašė: Marius Debesis, Aistė Petrauskienė ir Vykintas Vaitkevičius 2015 m. lapkričio 3 d.
- Gabrys-Paršaitis Juozas. Tautos sargyboj. Sudarytojas, įvado ir komentarų autorius Linas Saldukas. Vilnius, 2006, p. 117.
- Kazys Varnelis, g. 1917 m., kilęs iš Alsėdžių, Antrojo pasaulinio karo metais pasitraukęs į Vakarus, vėliau – į Jungtines Amerikos Valstijas, 1998 m. sugrįžęs gyventi į Lietuvą. Pasakojimą įrašė V. Vaitkevičius 2002 m. lapkričio 28 d.
- Štikonaitė Irena. Lietuvos kultūriniai ir akademiniai ryšiai su Šveicarija XVI–XX amžiuje, Archivum Lithuanicum Wiesbaden, 2004, t. 6, p. 228.
- [Kauno apygardos teismas. Daumantas-Dzimidavičius Vladas]. Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 478, ap. 1, b. 65, l. 1, 2, 6.
- [Lietuvių studentų draugovės Šveicarijoje „Rūta“ susirinkimų protokolų knyga iš 1909–1915 metų. Saugoma Kauno arkivyskupijos kurijos archyve, Nr. 365, kopija - Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyriuje, f. 196–209], protokolai Nr. 194, 200, 215, metinė ataskaita tarp 230 ir 231, protokolai Nr. 231, 236-238, 241, 245, 247, 248, 250, 251.
- Steponaitis Antanas. Atsiminimai 1914–1919. Lietuvių veikla Šveicarijoj Did. karo metu. Kaunas, 1940, p. 25, 176-177.
- Vaitkevičius Vykintas. Vladas Daumantas, Visuotinė lietuvių enciklopedija. Vilnius, 2003, t. 4, p. 534.
- Carte de La LITUANIAE Archyvuota kopija 2013-11-13 iš Wayback Machine projekto.
- Aleknavičienė Ona. „Nebibliografinė“ Jono Bretkūno Postilė (1591): Vlado Daumanto egzempliorius, Archivum Lithuanicum Wiesbaden, 2004, t. 6, 63–86.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Vladas Daumantas, Kas yra Vladas Daumantas? Ką reiškia Vladas Daumantas?
Vladas DaumantasVladas Daumantas pirmasis Lietuvos ambasadorius Sveicarijoje 1919 Gime 1885 m vasario 24 d Kraziai Raseiniu apskritis Kauno gubernijaMire 1977 m liepos 7 d 92 metai Cikaga Ilinojus Jungtines Amerikos ValstijosTevai Baltramiejus Dzimidavicius ir Barbora PenikaiteSutuoktinis e Antanina VaitkevicaiteVeikla Lietuvos diplomatas bibliofilas kolekcininkasAlma mater Friburo universitetasParasas Vladas Daumantas iki 1915 m Vladislovas Dzimidavicius lenk Wladislaw Dzimidowicz 1885 m vasario 24 d Kraziai 1977 m liepos 7 d Cikaga Lietuvos diplomatas bibliofilas ir kolekcininkas Kilme ir issilavinimas1885 m Kraziu parapijos baznytiniu gimimo metriku knyga Vlado Daumanto tevus Baltramieju ir Barbora Penikaite Dzimidavicius vadina valstieciais is Kelmynu seniunijos Siluvos valsciuje Krestyan Shydlovskoj volosti Kielminskago obshestva Viktorija Dzimidaite Vavrik pasakoja kad XIX a pabaigoje XX a pradzioje Dzimidai is Kelmynu ir Plekaiciu norintys kurti arba pabrezti lenkiskaja tapatybe save vadino Dzimidaviciais Juozo Gabrio teiginį kad V Daumantas buves pusiau bajoriskos kilmes paremia zinia jog apie 1912 m mirus Baltramiejui Dzimidaviciui nasle ir vaiku mokslus sulig ordinarija islaikymo sutartis pasirasoma tarp tevu ir vaiku visapusiskai reme Plusciu dvarininke P Psecisevskiene Kartu su V Daumantu seimoje augo sesuo dvyne Paulina Sofija taip pat Gertruda Vincenta ir brolis Adolfas Dzimidaviciai Kraziuose turejo savo ukį ir parduotuve o XX a treciame desimtmetyje Barbora Dzimidaviciene rupinosi namo Krazantes pakranteje Vytauto kalno papedeje statyba dabartinis adresas Medaines g 37 Ar sioje vietoje kitados stovejo gimtieji V Daumanto namai tiksliai nezinoma Beje ir gilioje senatveje gyvendamas Jungtinese Amerikos Valstijose V Daumantas su įkvepimu megdavo pasakoti apie Krazanteje paslepta turta kurio paslaptį jis vienas tezinas 1895 m gruodzio 22 d V Daumantas Kraziuose su pagyrimu baige dviklase rusu administracijos mokykla toliau moksla tese spejama Palangos berniuku progimnazijoje ir Liepojos berniuku gimnazijoje 1906 1911 m mokesi Kauno kunigu seminarijoje o 1912 m vasaros semestre V Daumantas pradejo moksla katalikiskame Friburo universitete L Universite de Fribourg Jo studijos Filosofijos fakultete tesesi iki 1916 m ziemos semestro imtinai taip pat ir 1917 m ziemos semestra Klausiau filosofijos istorijos pagelbiniu istorijos saku chronologija numizmatika paleografija ir dailes meno istorijos kurioj srytyj specijalizavaus Daktaro laipsnį gauti disertacija buvau pradejes rasyti apie Lietuvos baroka bet karui istikus ir vokieciams Lietuva uzemus pradeta darba del medegos stokos baigti greitos karo pabaigos belaukiant nepasiseke veliau rase V Daumantas savo autobiografijoje Akademine lietuviu studentu draugija Ruta1912 m geguzes 5 d V Daumantas įstojo į akademine Friburo universiteto lietuviu studentu draugija Ruta Draugyste Lietuviskos Jaunuomenes Friburge ejo bibliotekininko pareigas kningininkas kun Dzimidavice o 1913 m ziemos semestra pradedant lapkricio 30 d susirinkime buvo isrinktas jos pirmininku Svarbiausioji Rutos veikimo dirva tai paskaitos kitaip tariant siekis lavintis ir dirbti lietuviskoje dirvoje prisilaikant visur katalikybes principu Pirmajį 1914 m ziemos semestro susirinkima baigdamas pirmininkas V Daumantas naujai isrinktai Draugijos valdybai palinkejo vaisingai siais metais pasidarbuoti gaivinti ir laistyti Rutos kera naujais sumanymais Netrukus 1915 m sausio 2 d susirinkime paaiskejo kad tuo naujuoju Rutos nariu sumanymu taps įvairiapusiska veikla į Pirmojo pasaulinio karo verpeta pakliuvusios Lietuvos ir lietuviu tautos labui Įgaliotoji komisija Juozas Purickis Vladas Daumantas ir Antanas Steponavicius Steponaitis parase laiska J Gabriui kuris tuo metu Paryziuje jau vadovavo Lietuviu informacijos biurui ir pasiule savo pagalba rengiant leidinį apie Lietuva anot A Steponaviciaus informacine brosiura 1915 m kovo 7 d Rutos susirinkime jau buvo svarstoma politiskoji orientacija ir keliamas klausimas kur lietuviams reikia prieglobos ieskoti Tame paciame susirinkime buvo sumanyta prancuzu ir vokieciu spaudoje parasyti apie Lietuva Prakilnus darbas ir visi jaucia to darbo reikala tik vargas nieks is musu nemoka gerai vienos ar kitos rasomosios kalbos Manome parasyti kaip sugebesime o tik pries spausdinant pasikviesti į pagelba zinova kad sis isdailintu Rasinyje atsizvelgti į du dalyku uzakcentuoti savo individualuma ir isreiksti kad mes norime gyventi dalinant į dvi dalis geografiskaja ir istoriskaja Rasymo plana buvo pavesta parengti J Purickiui ir V Daumantui V Daumantas turejo daug nauju sumanymu tu paciu metu birzelio 13 d Draugijos narius jis ragina stengties taisyklingai sava kalba kalbeti kits kita taisant liepos 3 d pasiulo steigti Lietuviu draugijos nukentejusiems del karo selpti skyriu o liepos 18 aja Draugijos susirinkime perskaites paskaita Minciu ziupsnis skiriamas visiems broliams Lietuviams iskelia mintį pakeisti Rutos pavadinima į Lituania Prasidedant naujam mokslo metu semestrui 1915 m lapkricio 15 d į Rutos susirinkima atvyko trys istikimiausi Draugijos nariai J Purickis V Daumantas ir A Steponavicius pirmasis is ju tapo Draugijos pirmininku antrasis sekretoriumi Lapkricio 28 aja jie tapo Lituania pavadintos akademines draugijos ir Lietuviu draugijos nukentejusiems del karo selpti skyriaus nariais Atgimstancios Lietuvos politikasPer Pirmajį pasaulinį kara dalyvavo Lozanos 1916 m 1918 m 1916 m 1917 m ir 1916 m konferencijose 1917 m sausio 31 m renge pasauline Lietuvos diena Nukentejusiuju del karo salpos komiteto ir Lietuvos informacinio biuro Lozanoje narys Lozanos lietuviu konferencijos įgaliotas V Daumantas sukure valstybes herba Vytį bei pasto zenklus parenge Lietuvos zemelapį Carte de la Lituanie su istorinemis valstybes sienomis nuo karaliaus Mindaugo laiku tai 3000 egz tirazu Berne isspausdintas 1 1 500 000 mastelio puikios kokybes spalvotas zemelapis su lietuviskais vietovardziais Jo pareikalavimas buvo toks didelis kad tuoj reikejo leisti antra o kiek veliau ir trecia laida Sis zemelapis veliau figuravo visuose Versalio rumu kambariuose Taikos tarybu metu Jis prisidejo prie to kad Taikos konferencijos dalyviai pripazino didele Lietuva ir lenkam buvo daug darbo kol ja apkarpe rase savo prisiminimuose siu įvykiu dalyvis Antanas Steponaitis Nuo 1918 m rugsejo V Daumantas įgaliotas Lietuvos Tarybos atstovas o nuo 1919 m sausio pirmasis Lietuvos atstovas Sveicarijoje 1919 m balandzio geguzes men jis kaip Uzsienio reikalu ministerijos atstovas dalyvavo Jurgio Saulio vadovaujamos delegacijos derybose su Lenkija del Lietuvos Respublikos pripazinimo ir valstybines sienu nustatymo 1919 m pabaigoje V Daumantas is politikos pasitrauke bet iki 1921 m gruodzio dar gyveno Sveicarijoje ir Vokietijoje Prisiekes vertejas bibliofilas ir kolekcininkasNuo 1923 m spalio V Daumantas dirbo prancuzu kalbos stilistu Lietuvos Respublikos Finansu ministerijoje o 1925 m sausio 1 d teisingumo ministras Antanas Tumenas jam pavede eiti Kauno apygardos teismo prisiekusiojo vertejo pareigas V Daumantas mokejo prancuzu vokieciu italu rusu lenku lotynu ir is dalies anglu kalbas V Daumantas gyveno Kaune įvairiose Aleksoto ir Naujamiescio vietose nuo 1933 m sausio 1 d keturiu kambariu bute Donelaicio g 31 dabar 67 Sis butas kurio seimininkas buvo narys su ismanymu ir aistra kaupiantis meno kurinius bei knygas amzininku pasakojimu primine muzieju su puikiais taikomosios vaizduojamosios dailes rinkiniais ir biblioteka Pastarosios puosmena renesansinio įrisimo Jono Bretkuno Postile 1591 1941 m kovo 28 d Teisingumo Liaudies Komisaro Povilo Pakarklio įsakymu Nr 559 Vlado Daumanto įstaiga sesiolika metu veikusi jo bute buvo uzdaryta o jis pats ta pacia diena is prisiekusio vertejo pareigu atleistas liepos 30 d Teisingumo ministras Mecislovas Mackevicius V Daumanta sugrazino į vertejo pareigas kurias jis ejo iki pirmosios sovietines okupacijos pradzios 1944 m liepa V Daumantas daugelį meno vertybiu patikejo saugoti Nacionalinio M K Ciurlionio dailes muziejaus darbuotojams o pats isgabendamas dvylika kitu vertybiu deziu pasitrauke į Vokietija Nuo 1951 m V Daumantas gyveno Jungtinese Amerikos Valstijose Cikagoje cia dirbo atsitiktinius valytojo liftininko ir kitus darbus o kompozitoriaus Vlado Jakubeno namu pusrusyje kuriame gyveno iki pat mirties 1977 m kaupe knygas zemelapius ir meno kurinius Kai kurias vertybes is V Daumanto cia nupirko Kazys Varnelis ir 1998 m atveze į Lietuva Likusi naujosios V Daumanto bibliotekos dalis po jo mirties pateko į aukciona ir buvo issklaidyta Daugelis knygu is Kaune likusios V Daumanto bibliotekos ji buvo nacionalizuota veliau įsakas atsauktas per antraja sovietine okupacija pateko į Lietuvos nacionaline M Mazvydo biblioteka Vilniaus universiteto bibliotekos Retu spaudiniu skyriu Sankt Peterburgo Maskvos bibliotekas V Daumantas palaidotas Cikagoje kapo Nr K L17 B23E G3 Jo antkapį puosia tautines juostos rastai Vytis su azuolo sakomis o uzrasas skelbia A A Konsulas Vladas Daumantas 1885 1977 Dieve pasigailek manes Saltiniai Kraziu Svc Mergeles Marijos Nekaltojo Prasidejimo baznycios gimimo metriku knyga 1885 1890 m LVIA f 1521 ap 1 b 2 lapas 4 Viktorija Dzimidaite Vavrik g 1927 m kilusi is Plekaiciu k Siluvos prp gyvenanti Bazilionuose Siauliu r Pasakojima įrase Marius Debesis Aiste Petrauskiene ir Vykintas Vaitkevicius 2015 m lapkricio 3 d Gabrys Parsaitis Juozas Tautos sargyboj Sudarytojas įvado ir komentaru autorius Linas Saldukas Vilnius 2006 p 117 Kazys Varnelis g 1917 m kiles is Alsedziu Antrojo pasaulinio karo metais pasitraukes į Vakarus veliau į Jungtines Amerikos Valstijas 1998 m sugrįzes gyventi į Lietuva Pasakojima įrase V Vaitkevicius 2002 m lapkricio 28 d Stikonaite Irena Lietuvos kulturiniai ir akademiniai rysiai su Sveicarija XVI XX amziuje Archivum Lithuanicum Wiesbaden 2004 t 6 p 228 Kauno apygardos teismas Daumantas Dzimidavicius Vladas Lietuvos centrinis valstybes archyvas f 478 ap 1 b 65 l 1 2 6 Lietuviu studentu draugoves Sveicarijoje Ruta susirinkimu protokolu knyga is 1909 1915 metu Saugoma Kauno arkivyskupijos kurijos archyve Nr 365 kopija Vilniaus universiteto bibliotekos Rankrasciu skyriuje f 196 209 protokolai Nr 194 200 215 metine ataskaita tarp 230 ir 231 protokolai Nr 231 236 238 241 245 247 248 250 251 Steponaitis Antanas Atsiminimai 1914 1919 Lietuviu veikla Sveicarijoj Did karo metu Kaunas 1940 p 25 176 177 Vaitkevicius Vykintas Vladas Daumantas Visuotine lietuviu enciklopedija Vilnius 2003 t 4 p 534 Carte de La LITUANIAE Archyvuota kopija 2013 11 13 is Wayback Machine projekto Aleknaviciene Ona Nebibliografine Jono Bretkuno Postile 1591 Vlado Daumanto egzempliorius Archivum Lithuanicum Wiesbaden 2004 t 6 63 86