Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Prožvaigždė masyvus dujų debesis esantis gravitacinio traukimosi būsenoje skendintis tankiame dujų ir dulkių apvalkale p
Prožvaigždė
Prožvaigždė – masyvus dujų debesis, esantis gravitacinio traukimosi būsenoje, skendintis tankiame dujų ir dulkių apvalkale, pradinė žvaigždės formavimosi stadija.
Prožvaigždės susidaro dideliuose molekuliniuose debesyse, esančiuose tarpžvaigždinėje terpėje. Iš pradžių debesyje atsiranda sutankėjimų, kurie tampa būsimų prožvaigždžių branduoliais, aplink juos kaupiasi medžiaga ir susiformuoja prožvaigždė. Kai tankus apvalkalas praretėja tiek, kad galima stebėti pakankamai spinduliuotės optiniame diapazone, sakoma kad ji tapo žvaigžde, esančia iki pagrindinės sekos. Šį pasikeitimą žymi stiprūs žvaigždžių vėjai. Vėliau ši žvaigždė evoliucionuoja į pagrindinės sekos objektą - centre prasideda vandenilio virtimo heliu branduolių sąlajos reakcijos.
Stebėjimais nustatyta, kad molekuliniai debesys visada būna pusiausvyros būsenoje - juos sudarančių molekulių šiluminė kinetinė energija atsveria gravitacijos energiją ir debesys nesitraukia. Tačiau ši pusiausvyra yra labai nestabili. Ją sutrikdyti gali, pavyzdžiui, netoliese sprogusios supernovos žybsnio energija, netolygus tankio pasiskirstymas galaktikoje arba prasilenkimas ar susidūrimas su kitu molekuliniu debesiu. Jei sutrikdymas pakankamai didelis, debesyje suardoma pusiausvyra ir jis ima trauktis.
Pirmas šį reiškinį detaliai aprašė britų fizikas Džeimsas Džinsas (James Jeans). Jis įrodė, kad, esant tinkamoms salygoms, debesis arba jo dalis ima trauktis. Taip pat Džinsas išvedė formulę debesies kritinės masės ir dydžio, kaip funkcijos nuo tankio ir temperatūros prieš pradedant trauktis, apskaičiavimui. Mažiausia masė, kurią turėdamas debesis jau gali trauktis, vadinama Džinso mase ir apskaičiuojama pagal tokią formulę:
n - dalelių koncentracija, m - vidutinė dalelės masė, T - temperatūra.
Fragmentacija
Žvaigždės dažniausiai formuojasi ne po vieną, o grupėmis - spiečiais. Taip yra dėl to, kad debesis traukiasi netolygiai. Molekuliniai debesys, kuriuose formuojasi žvaigždės, yra nehomogeniški, juose dalelės juda skirtingais greičiais. Turbulentiniai judėjimai debesyje sukelia smūgines bangas, dėl kurių susidaro didesnio tankio gumulai. Šis procesas vadinamas turbulentine fragmentacija arba tiesiog fragmentacija. Kai kurių gumulų masės viršija Džinso masę ir jie ima trauktis arba toliau fragmentuotis, suformuodami daugianares žvaigždes. Pradėjęs fragmentuotis, debesis skyla į vis daugiau gumulų, taip ir susiformuoja spiečiai su šimtais tūkstančių arba milijonais žvaigždžių.
Traukimosi sukeltas temperatūros augimas
Kai debesis traukiasi, jo temperatūra auga. Taip yra ne dėl branduolinių reakcijų, nes jos dar nevyksta. Temperatūros augimą sukelia gravitacinės sąveikos energijos virsmas šilumine kinetine energija. Kuo labiau debesis traukiasi, tuo labiau išauga jo temperatūra.
Po susidūrimo viena su kita dalelės dažnai lieka sužadintose būsenose, dėl ko jos spinduliuoja mikro ir infraraudonųjų bangų spinduliuotę (10 - 20 K temperatūroje). Didžioji dalis spinduliuotės palieka debesį, išsinešdama šiluminę energiją ir neleisdama temperatūrai pakilti per greitai.
Gumului traukiantis, jame didėja dalelių koncentracija ir spinduliuotei tampa vis sunkiau palikti debesį. Galiausiai jis tampa pernelyg tankus ir spinduliuotė nebegali ištrūkti. Tada temperatūra kyla daug greičiau.
Kai gumulas tampa toks tankus, kad infraraudonoji spinduliuotė nebegali iš jo ištrūkti, labai apsunkėja jo stebėjimas. Tada galima atlikti stebėjimus tik radijo bangų diapazone. Todėl šioje stadijoje žvaigždžių formavimose tyrimams reikalingi teoriniai ir kompiuteriniai modeliai.
Prožvaigždė tampa žvaigžde, kai baigiasi akrecijos procesas ir išsisklaido ją supantis medžiagos apvalkalas. Tada ji vadinama iki pagrindinės sekos žvaigžde ir jau turi savo vietą HR diagramoje ant žvaigždžių "gimimo" linijos. Galiausiai žvaigždėje ima vykti termobranduolinės reakcijos ir ji pasiekia pagrindinę seką.
Šaltiniai
- Larson, R.B. (2003), The physics of star formation, Reports on Progress in Physics, vol. 66, issue 10, pp. 1651–1697
Nuorodos
- Planet-Forming Disks Might Put Brakes On Stars
- Planets could put the brakes on young stars Lucy Sherriff (The Register)
- Why Fast-Spinning Young Stars Don't Fly Apart (SPACE.com)
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Prožvaigždė, Kas yra Prožvaigždė? Ką reiškia Prožvaigždė?
Prozvaigzde masyvus duju debesis esantis gravitacinio traukimosi busenoje skendintis tankiame duju ir dulkiu apvalkale pradine zvaigzdes formavimosi stadija RCW 38 zvaigzdziu spieciaus dalis aplink jauna masyvia zvaigzde IRS2 kuri is tiesu yra dvinare zvaigzde kurios abi komponentes vienodai masyvios Nuotrauka daryta su VLT Very Large Telescope NACO adaptyvine optika Siame regione taip pat daug prozvaigzdziu Prozvaigzdes susidaro dideliuose molekuliniuose debesyse esanciuose tarpzvaigzdineje terpeje Is pradziu debesyje atsiranda sutankejimu kurie tampa busimu prozvaigzdziu branduoliais aplink juos kaupiasi medziaga ir susiformuoja prozvaigzde Kai tankus apvalkalas prareteja tiek kad galima stebeti pakankamai spinduliuotes optiniame diapazone sakoma kad ji tapo zvaigzde esancia iki pagrindines sekos Sį pasikeitima zymi stiprus zvaigzdziu vejai Veliau si zvaigzde evoliucionuoja į pagrindines sekos objekta centre prasideda vandenilio virtimo heliu branduoliu salajos reakcijos Stebejimais nustatyta kad molekuliniai debesys visada buna pusiausvyros busenoje juos sudaranciu molekuliu silumine kinetine energija atsveria gravitacijos energija ir debesys nesitraukia Taciau si pusiausvyra yra labai nestabili Ja sutrikdyti gali pavyzdziui netoliese sprogusios supernovos zybsnio energija netolygus tankio pasiskirstymas galaktikoje arba prasilenkimas ar susidurimas su kitu molekuliniu debesiu Jei sutrikdymas pakankamai didelis debesyje suardoma pusiausvyra ir jis ima trauktis Pirmas sį reiskinį detaliai aprase britu fizikas Dzeimsas Dzinsas James Jeans Jis įrode kad esant tinkamoms salygoms debesis arba jo dalis ima trauktis Taip pat Dzinsas isvede formule debesies kritines mases ir dydzio kaip funkcijos nuo tankio ir temperaturos pries pradedant trauktis apskaiciavimui Maziausia mase kuria turedamas debesis jau gali trauktis vadinama Dzinso mase ir apskaiciuojama pagal tokia formule Mj 94 12pn 12 1m2 kTG 32 displaystyle M j frac 9 4 times left frac 1 2 pi n right frac 1 2 times frac 1 m 2 times left frac kT G right frac 3 2 n daleliu koncentracija m vidutine daleles mase T temperatura FragmentacijaZvaigzdes dazniausiai formuojasi ne po viena o grupemis spieciais Taip yra del to kad debesis traukiasi netolygiai Molekuliniai debesys kuriuose formuojasi zvaigzdes yra nehomogeniski juose daleles juda skirtingais greiciais Turbulentiniai judejimai debesyje sukelia smugines bangas del kuriu susidaro didesnio tankio gumulai Sis procesas vadinamas turbulentine fragmentacija arba tiesiog fragmentacija Kai kuriu gumulu mases virsija Dzinso mase ir jie ima trauktis arba toliau fragmentuotis suformuodami daugianares zvaigzdes Pradejes fragmentuotis debesis skyla į vis daugiau gumulu taip ir susiformuoja spieciai su simtais tukstanciu arba milijonais zvaigzdziu Traukimosi sukeltas temperaturos augimasKai debesis traukiasi jo temperatura auga Taip yra ne del branduoliniu reakciju nes jos dar nevyksta Temperaturos augima sukelia gravitacines saveikos energijos virsmas silumine kinetine energija Kuo labiau debesis traukiasi tuo labiau isauga jo temperatura Po susidurimo viena su kita daleles daznai lieka suzadintose busenose del ko jos spinduliuoja mikro ir infraraudonuju bangu spinduliuote 10 20 K temperaturoje Didzioji dalis spinduliuotes palieka debesį issinesdama silumine energija ir neleisdama temperaturai pakilti per greitai Gumului traukiantis jame dideja daleliu koncentracija ir spinduliuotei tampa vis sunkiau palikti debesį Galiausiai jis tampa pernelyg tankus ir spinduliuote nebegali istrukti Tada temperatura kyla daug greiciau Kai gumulas tampa toks tankus kad infraraudonoji spinduliuote nebegali is jo istrukti labai apsunkeja jo stebejimas Tada galima atlikti stebejimus tik radijo bangu diapazone Todel sioje stadijoje zvaigzdziu formavimose tyrimams reikalingi teoriniai ir kompiuteriniai modeliai Prozvaigzde tampa zvaigzde kai baigiasi akrecijos procesas ir issisklaido ja supantis medziagos apvalkalas Tada ji vadinama iki pagrindines sekos zvaigzde ir jau turi savo vieta HR diagramoje ant zvaigzdziu gimimo linijos Galiausiai zvaigzdeje ima vykti termobranduolines reakcijos ir ji pasiekia pagrindine seka SaltiniaiLarson R B 2003 The physics of star formation Reports on Progress in Physics vol 66 issue 10 pp 1651 1697NuorodosPlanet Forming Disks Might Put Brakes On Stars Planets could put the brakes on young stars Lucy Sherriff The Register Why Fast Spinning Young Stars Don t Fly Apart SPACE com