Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Stanislovas Kostka Čartoriskis
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Kunigaikštis Stanislovas Kostka Čartoriskis (m. 1766 m. balandžio 5 d. Varšuvoje) – ATR valstybinis veikėjas, Lietuvos didysis taurininkas, po to Karūnos didysis medžioklis (nuo 1742 m.), Lucko, Lipnicko ir Radošicko seniūnas. Šarvuotos vėliavos pulkininkas.
| Stanislovas Kostka Čartoriskis | |
|---|---|
| Čartoriskiai | |
| Čartoriskiai (herbas) | |
| Mirė | 1766 m. balandžio 5 d. |
| Tėvas | Juozapas Čartoriskis |
| Motina | Teresė Denhof |
| Žymūs apdovanojimai | |
Biografija
Korecko linijos magnatų Čartoriskių giminės atstovas, herbo „Pogonia“ savininkas. Lietuvos didžiojo vėliavininko, kunigaikščio Juozapo Čartoriskio (m. 1750) ir , Pamario vaivados dukters, vyresnysis sūnus.
Jo auklėtojas buvo ksiondzas - piaristas Mamčinskis. Dažniausiai jis gyveno netoli Krokuvos, bet dažnai buvo Liubline ir Varšuvoje valdymo pabaigoje. 1732 m. gruodį buvo išrinktas pasiuntiniu nuo Braclavo vaivadijos į seimą.
Lenkijos karaliaus Augusto III valdymo metu Stanislovas Kostka Čartoriskis užėmė Lietuvos didžiojo taurininko pareigybę, o 1742 m. gegužės 21 d. tapo Karūnos didžiuoju medžiokliu. 1743 m. – Vislicos pasiuntinys į seimą. 1752 m. gavo Lucko seniūno pareigybę. 1744 m. kovo 8 d. tapo Baltojo erelio ordino kavalieriumi.
Kunigaikštis Stanislovas Kostka Čartoriskis sirgo tuberkulioze.
1763 metų balandžio 25 d. atsisakė Lucko seniūno pareigų savo vyresnio sūnaus Juozapo Klemenso Čartoriskio naudai, bet tik tai ant popieriaus, o faktiškai vykdė tas pareigas iki savo mirties.
1763 metais po Lenkijos karaliaus Augusto III mirties kunigaikštis Stanislovas Kostka Čartoriskis buvo paskirtas ATR pasiuntiniu Prūsijos rūmuose Berlyne. Bandė pasiekti išrinkimą į seimą „savo“ pasiuntinius ir neleisti į seimą Voluinės vaivados Juozapo Kanto Osolinskio, „Familijos“ priešininko. 1764 metais pasirašė išrinkimą į Lenkijos karaliaus sostą Stanislovą Augustą Poniatovskį.
Karūnaciniame seime 1764 metais Stanislovas Kostka Čartoriskis buvo paskirtas pasiuntiniu deryboms su rusų ir prūsų pasiuntiniais. 1765 metų vasarį rimtai sirgo.
1766 metų balandžio 5 d., šeštadienį Stanislovas Kostka Čartoriskis mirė Varšuvoje. Balandžio 8 d. jį palaidojo bernardinų bažnyčioje Zebžydovo - Kalvarijoje.
Šeima
1736 metais Krokuvoje vedė Aną Rybinską (m. 1778), Kulmo vaivados ir Karūnos artilerijos generolo Jokūbo Zigmanto Rybinskio (m. 1725) dukterį. Vaikai:
- Juozapas Klemensas (1740–1810), Lietuvos didysis stalininkas, vaitas ir Lucko seniūnas
- (1741–1806)
Literatūra
- Encyklopedyja Powszechna" tom 6, rok wydania 1861, Warszawa, str.245-247
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Stanislovas Kostka Čartoriskis, Kas yra Stanislovas Kostka Čartoriskis? Ką reiškia Stanislovas Kostka Čartoriskis?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Kunigaikstis Stanislovas Kostka Cartoriskis m 1766 m balandzio 5 d Varsuvoje ATR valstybinis veikejas Lietuvos didysis taurininkas po to Karunos didysis medzioklis nuo 1742 m Lucko Lipnicko ir Radosicko seniunas Sarvuotos veliavos pulkininkas Stanislovas Kostka CartoriskisCartoriskiaiCartoriskiai herbas Mire 1766 m balandzio 5 d Tevas Juozapas CartoriskisMotina Terese DenhofZymus apdovanojimaiBaltojo erelio ordinasBiografijaKorecko linijos magnatu Cartoriskiu gimines atstovas herbo Pogonia savininkas Lietuvos didziojo veliavininko kunigaikscio Juozapo Cartoriskio m 1750 ir Pamario vaivados dukters vyresnysis sunus Jo aukletojas buvo ksiondzas piaristas Mamcinskis Dazniausiai jis gyveno netoli Krokuvos bet daznai buvo Liubline ir Varsuvoje valdymo pabaigoje 1732 m gruodį buvo isrinktas pasiuntiniu nuo Braclavo vaivadijos į seima Lenkijos karaliaus Augusto III valdymo metu Stanislovas Kostka Cartoriskis uzeme Lietuvos didziojo taurininko pareigybe o 1742 m geguzes 21 d tapo Karunos didziuoju medziokliu 1743 m Vislicos pasiuntinys į seima 1752 m gavo Lucko seniuno pareigybe 1744 m kovo 8 d tapo Baltojo erelio ordino kavalieriumi Kunigaikstis Stanislovas Kostka Cartoriskis sirgo tuberkulioze 1763 metu balandzio 25 d atsisake Lucko seniuno pareigu savo vyresnio sunaus Juozapo Klemenso Cartoriskio naudai bet tik tai ant popieriaus o faktiskai vykde tas pareigas iki savo mirties 1763 metais po Lenkijos karaliaus Augusto III mirties kunigaikstis Stanislovas Kostka Cartoriskis buvo paskirtas ATR pasiuntiniu Prusijos rumuose Berlyne Bande pasiekti isrinkima į seima savo pasiuntinius ir neleisti į seima Voluines vaivados Juozapo Kanto Osolinskio Familijos priesininko 1764 metais pasirase isrinkima į Lenkijos karaliaus sosta Stanislova Augusta Poniatovskį Karunaciniame seime 1764 metais Stanislovas Kostka Cartoriskis buvo paskirtas pasiuntiniu deryboms su rusu ir prusu pasiuntiniais 1765 metu vasarį rimtai sirgo 1766 metu balandzio 5 d sestadienį Stanislovas Kostka Cartoriskis mire Varsuvoje Balandzio 8 d jį palaidojo bernardinu baznycioje Zebzydovo Kalvarijoje Seima1736 metais Krokuvoje vede Ana Rybinska m 1778 Kulmo vaivados ir Karunos artilerijos generolo Jokubo Zigmanto Rybinskio m 1725 dukterį Vaikai Juozapas Klemensas 1740 1810 Lietuvos didysis stalininkas vaitas ir Lucko seniunas 1741 1806 LiteraturaEncyklopedyja Powszechna tom 6 rok wydania 1861 Warszawa str 245 247