Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Saugų seniūnijaSeniūnijos administracija 2022 m Savivaldybė Šilutės rajono savivaldybėCentras SaugosAdresas Mažosios Lie
Saugų seniūnija
| Saugų seniūnija | |
Seniūnijos administracija 2022 m. | |
| Savivaldybė | Šilutės rajono savivaldybė |
|---|---|
| Centras | Saugos |
| Adresas | Mažosios Lietuvos g. 4 |
| Seniūnas | Arvydas Stonis (2022) |
| Gyventojai (2021) | 2 758 |
| Plotas | 190 km² |
| Tankumas (2021) | 14,5 žm./km² |
| Gyvenvietės | 33 kaimai |
Saugų seniūnija – administracinis-teritorinis vienetas Šilutės rajono savivaldybės šiaurės vakaruose,Mažosios Lietuvos etnografiniame regione. Centras – Saugos.
Veikia vidurinė ir pagrindinė mokyklos, vaikų globos namai, lopšelis-darželis, seniūnija, 2 Romos katalikų ir 1 evangelikų liuteronų bažnyčios, 2 kaimo bendruomenės, 3 medicinos punktai, vaistinė, 2 paštai, 2 degalinės, 2 bibliotekos-filialai, girininkija, ugniagesių komanda, medienos išvežimo-miško ruošos punktas, medienos apdirbimo cechas, malūnas, lentpjūvė, paukštynas, pašarų gamybos ir mėsos apdirbimo įmonės, žirginio ir automobilių sporto klubai, automobilių kroso trasa, paminklų gamybos įmonė, keli barai, keli pieno surinkimo punktai, kelios parduotuvės. Verslas – žemės ūkio produktų gamyba, medienos apdirbimas, plėtojami ir netradiciniai verslai: kaimo turizmas, ekologinė daržininkystė ir kt.
Paveldas
Istoriniai ir architektūriniai paminklai: Bundalų kapinės (XIX amžius), Saugų evangelikų liuteronų bažnyčia (1857 m.), Saugų evangelikų liuteronų koplyčia, Saugų globos namų pastatai (statyti 1891, 1902, 1912 m.), Saugų malūnas-lentpjūvė (1908 m.) ir jo technologinė įranga, Kukorų gel. stoties pastatas, Sakūčių tiltas per Miniją (1887 m.), Stankaičių tiltas per Veiviržą (1930 m.), evangelikų liuteronų senosios kapinės (per 40).
Dailės paminklai – skulptūra „Tautos kančiai atminti“ (skulptorius J. Vertulis) ir kt.
Archeologijos paminklai – Stankaičių piliakalnis, Barvų (VII-XIII a.), Bundalų kapinės (XIX amžius), Bružų(X-XIII a.), Čiūtelių (XIII-XV a.), Mantvydų (IX a.), Miestalių, Šilininkų (II-III a.), Vilkyčių (II-XIII a.) kapinynai, Aukštumalos (Lapalių) senovės gyvenvietė.
Geografija
Seniūnija užima 18 966 ha plotą, ji ribojasi su Švėkšnos, Gardamo, Šilutės, Kintų (visos Šilutės rj. sav.), Priekulės, Agluonėnų (abi Klaipėdos rajonas) seniūnijomis. Pro seniūniją eina Klaipėdos–Tilžės geležinkelis, plentas 141 Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda , kelias 193 Kvėdarna–Švėkšna–Saugos , Sakūčiai–Žemaitkiemis| link Kintų.
Upės – Minija, Tenenys, Veiviržas, Aisė, Šiūšis. Yra ežerėlių, pelkių, daugybė kanalų. Miškai – Begėdžių, Joniškio, Norkaičių, Rudynų, Lapynų ir Stonaičių. Botaniniai draustiniai – Begėdžių ir Norkaičių (įkurti 1960 m.). Nemuno deltos regioniniam parkui priklauso dalis Vytulių kaimo. Naftos telkiniai – Vilkyčių (eksploatuojamas nuo 1990 m.), Sakūčių.
Istorija
Saugų seniūnijos šiaurinėje dalyje žmonės jau gyveno V–IV a. pr. m. e. I tūkstantmetyje gyventa visoje seniūnijos teritorijoje. Buvo šventvietė, kurios vietoje vėliau įsikūrė Alkos kaimas. Seniūnijos teritorija X–XIII a. priklausė Lamatai, XIII a. – 1525 m. – Kryžiuočių ordinui, 1525–1871 m. – Prūsijai, 1871–1920 m. – Vokietijos imperijai. Be to, ją yra valdžiusios Švedija (1628–1635 m.), Rusija (1757–1762 m.), Prancūzija (1920–1923 m.). Nuo Kryžiuočių ordino laikų pro Saugų seniūnijos teritoriją ėjo kelias iš Tilžės į Klaipėdą. XVIII a. įsteigtos pirmosios pradinės mokyklos Petreliuose (1736 m.), Kukoruose (1748 m.), Saugose (1750 m.).
Saugų seniūnijos teritorijos gyventojų svarbiausias verslas buvo žemdirbystė. XVI–XVII a. įsteigti dvarai, kuriuose baudžiauninkai atlikdavo lažą. 1807 m. panaikinta baudžiava, baudžiauninkai galėjo išsipirkti turėtą žemę. 1815 m. įkurita Verdainės parapijos Saugų filija, 1844 m. – Saugų parapija. Įsteigtos mokyklos Kebeliuose (1825 m.), Mantvyduose (1854 m.), Miestaliuose (1864 m.) ir kt. Miestalių pradinėje mokykloje mokiniai mokėsi 8 metus. 1853 m. nutiestas plentas Tilžė–Klaipėda, 1875 m. – Klaipėdos–Tilžės geležinkelis. Traksėdžiuose pastatyta kelio rinkliavos punktas, Kukoruose – Kukorų geležinkelio stotis.
Iki XVIII a. pradžios Saugų seniūnijos teritorija buvo lietuviška. Po 1709–1711 m. maro epidemijos ir rusų okupacijos (1763 m.) atvyko daug vokiečių. Nuo 1871 m. mokyklose ir viešame gyvenime varžoma lietuvių kalba. 1875 m. Saugose įsteigti vokiečių kalbos mokytojų kursai. 1905 m. Mantvyduose lietuvių gyveno 82 proc., Lankupiuose – 78 proc., Kukoruose – 69 proc., Kebeliuose 58 proc. Lietuvių tautinis judėjimas Saugų seniūnijos teritorijoje ėmė reikštis XX a. pradžioje. 1912–1914 m. Lankupiuose veikė Jaunimo organizacija (pirmininkas J. Kavolis), tarpukariu – „Santaros“ skyrius Lankupiuose, kultūros ir švietimo draugija „Žiedas“ Kukoruose.
XIX a. – XX a. 1-ojoje pusėje Saugų kraštas išsiskyrė malūnų įvairove – vėjų malūnai Berciškių (Mantvyduose net du), vandens malūnai (Aisėnų, Norkaičių), garinis malūnas Vilkyčiuose, motoriniai – Saugose, Žemaitkiemyje. Buvo plytinių, lentpjūvių, kalvių, užeigų. XIX a. pabaigoje Kukoruose buvo įrengta pieninė. XX a. pradžioje Kebelių, Lapynų, Sakūtėlių, Saugų valsčių centruose buvo įsteigtos pašto, telefono, telegrafo skyriai. Per Pirmąjį pasaulinį karą žuvusių Saugų parapijiečių pavardės (arti 200) surašytos evangelikų liuteronų bažnyčios prieangio sienoje.
1923–1939 m. Saugose veikė ūkininkų draugijos skyrius, 1934–1939 m. – žiemos žemės ūkio mokykla, nuo 1937 m. – pirmasis Klaipėdos krašte elektrinis inkubatorius. Daugiausia buvo smulkūs ūkiai (iki 12 ha), buvo ir stambių (50-80 ha) ir dvarų (300–400 ha). Buvo Aisėnų, Kukorų, Lapynų ir kiti dvarai. 1926–1939 m. Saugų seniūnijos teritorijoje be valdiškų pradinių mokyklų buvo Klaipėdos krašto mokyklų draugijos išlaikomos privačios lietuvių mokyklos Lankupiuose, Rudynuose, Saugose, Traksėdžiuose, Vilkyčiuose. 1938 m. jose mokėsi apie 200 mokinių. 1939 m. kovo 23 d. Klaipėdos kraštą užgrobus vokiečiams, buvo uždarytos lietuviškos mokyklos ir kitos lietuviškos įstaigos.
Po II pasaulinio karo iš esmės pasikeitė Saugų seniūnijos teritorijos gyventojų sudėtis. Prieš karą gyvenę vokiečiai ir dalis lietuvininkų, artėjant frontui, pasitraukė į Vakarus, dalį likusių Sovietų valdžia ištrėmė. Tuščiuose namuose apsigyveno atvykėliai iš gretimų Žemaitijos kaimų ir kitų Lietuvos vietovių. 1955 m. VFR pasirašius su Sovietų Sąjunga sutartį dėl buvusių Vokietijos piliečių išvykimo Vokietiją, ja pasinaudojo keliasdešimt Saugų seniūnijos teritorijoje gyvenusių gyventojų.
Buvusių mokyklų pastatuose įkurtos pradinės mokyklos, steigiami kolūkiai, bibliotekos, kultūros namai. 1947 m. Saugų evangelikų liuteronų bažnyčios koplyčioje įsikūrė katalikų bažnyčia. Vėliau, sustambinus ūkius, įkurti Saugų ir Veiviržo paukštininkystės tarybiniai ūkiai. Ūkių centrinėse gyvenvietėse – Saugose ir Vilkyčiuose – buvo apylinkių DŽDT VK, ūkių kontoros, pagrindinės mokyklos, felčerių-akušerių punktai, ryšių skyriai, kultūros namai, bibliotekos, maisto parduotuvės ir kt. 1990 m. Saugų tarybinis ūkis ir Veiviržo paukštininkystės tarybinis ūkis valdė atitinkamai 7823 ir 5807 ha žemės, turėjo 2772 ir 2396 galvijus, augino 978 ir 980 ha javų, 120 ir 50 ha bulvių. Saugų tarybinis ūkis dar turėjo 1887 kiaules, Veiviržo paukštininkystės tarybinis ūkis – veislinių triušių fermą ir 12 tūkstančių vištaičių, kuriuos tiekdavo vištų fermoms. Saugų tarybiniame ūkyje dirbo 516, Veiviržo paukštininkystės tarybiniame ūkyje – 750 darbuotojų. 1992 m. Saugų tarybinio ūkio pagrindu susikūrė 11 bendrovių, Veiviržo – 23 žemės ūkio bendrovės. Veikiančių šiuo metu teliko UAB „Vilkyčių paukštynas“.
1995 m. Saugų seniūnija įkurta vietoje Saugų apylinkės. Sumažėjus mokinių skaičiui, 2005 m. uždarytos ir .
| Seniūnijos istorija | ||||
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Gyvenvietės | |
| 1998 m. | 4414 | |||
| 2001-04 (Išsamiau) | 4204 | 33 kaimai, 2 kaimų dalys | ||
| 2004 m. | 4204 | |||
| 2009-09-01 (Išsamiau) | 33 kaimai | |||
| 2011 m. (Išsamiau) | 3419 | 33 kaimai | ||
| 2016-08-13 (Išsamiau) | 33 kaimai | |||
| 2021 m. (Išsamiau) | 2758 | 33 kaimai | ||
Seniūnai
- , 1995–2002 m.
- , 2002–2014 m.
- , nuo 2015 m. gruodžio
- , 2022 m.
Gyvenvietės
Seniūnijos gyvenvietės (sąrašas sudarytas 2022-01-31 „Registrų centro“ ir 2011–2021 m. gyventojų surašymų duomenimis):
| Gyvenvietė | Gyventojai (2021) | Gyventojai (2011) |
|---|---|---|
| Aisėnai, k. | 57 | 68 |
| Alka, k. | 47 | 70 |
| Barvai, k. | 42 | 48 |
| Begėdžiai, k. | 12 | 21 |
| Berciškė, k. | 35 | 75 |
| Bružai, k. | 24 | 26 |
| Bundalai, k. | 14 | |
| Čiūteliai, k. | 99 | 92 |
| Diegliai, k. | 19 | |
| Grynaičiai, k. | 8 | |
| Grumbliai, k. | 14 | |
| Kebeliai, k. | 14 | 34 |
| Kukorai, k. | 190 | 210 |
| Lankupiai, k. | 60 | 105 |
| Lapaliai, k. | 49 | 69 |
| Lapynai, k. | 41 | 88 |
| Lašai, k. | 11 | 16 |
| Mantvydai, k. | 48 | 66 |
| Medaliai, k. | 10 | 21 |
| Miestaliai, k. | 49 | 49 |
| Norkaičiai, k. | 8 | |
| Pangiriai, k. | 14 | |
| Petreliai, k. | 174 | 191 |
| Rudynai, k. | 12 | 20 |
| Sakūtėliai, k. | 141 | 226 |
| Saugos, k. | 654 | 763 |
| Stankaičiai, k. | 29 | 49 |
| Stonaičiai, k. | 10 | |
| Šilininkai, k. | 15 | 16 |
| Vilkyčiai, k. | 668 | 754 |
| Vilkmedžiai, k. | 62 | 61 |
| Vytuliai, k. | 39 | 49 |
| Žemaitkiemis, k. | 131 | 145 |
Seniūnaitijos
2009 m. įsteigtos 11 seniūnaitijų:
- Aisėnų seniūnaitija (163 gyv.) – Aisėnų k., Dieglių k., Stankaičių k., Stonaičių k., Šilininkų k.
- Berciškės seniūnaitija (149 gyv.) – Berciškės k., Norkaičių k., Saugų k.d.
- Kukorų seniūnaitija (306 gyv.) – Kukorų k., Mantvydų k.
- Lankupių seniūnaitija (180 gyv.) – Bundalų k., Lankupių k., Grumblių k.
- Lapynų seniūnaitija (329 gyv.) – Lapynų k., Bružų k., Lašų k., Medalių k., Miestalių k., Barvų k.
- Petrelių seniūnaitija (312 gyv.) – Petrelių k., Alkos k.
- Sakūtėlių seniūnaitija (330 gyv.) – Sakūtėlių k., Čiūtelių k.
- Saugų seniūnaitija (942 gyv.) – Saugų k.d.
- Vilkyčių seniūnaitija (911 gyv.) – Vilkyčių k., Pangirių k.
- Vilkmedžių seniūnaitija (145 gyv.) – Vilkmedžių k., Begėdžių k., Grynaičių k., Kebelių k.
- Žemaitkiemio seniūnaitija (327 gyv.) – Žemaitkiemio k., Vytulių k., Rudynų k., Lapalių k.
Žymūs žmonės
1861 m. kovo 18 d. Virkytų kaime gimė Jurgis Mikšas, „Aušros“ redaktorius ir steigėjas. Barvuose gimė teisininkas, Kanados lietuvių bendruomenės veikėjas Jonas Juškaitis, Begėdžiuose – dailininkė, pedagogė Ieva Labutytė, Saugose-dailininkė Albina Pauliukevičienė, Čiūteliuose – muzikologas Antanas Venckus, Kukoruose – tautodailininkė Rūta Emigart Čiuželienė, Norkaičiuose – kunigas, lietuvių raštijos darbuotojas Mykolas Gaidys, Vytuliuose – sporto meistras, sunkumo kilnojimo daugkartinis Lietuvos čempionas Benediktas Bagočius ir kt.
Alkos kaime 1954 m. gimė Viktoras Peteraitis LY1A, radijo mėgėjas – pasaulio, šešis kart Europos, 11 kartų Pabaltijo ir Lietuvos čempionas, pasaulio rekordininkas.
Petreliuose gyveno Klaipėdos krašto politinis veikėjas Augustas Baldžius, Vilkomedyje bibliofilas Jonas Birškus, Saugose gyvena 2005 metų Šilutės raj. sav. gražiausios sodybos šeimininkai Vida ir Saulius Vytuviai.
Šaltiniai
- Saugų seniūnijos kontaktai. Silute.lt (tikrinta 2022-06-02).
- Saugų seniūnija. Silute.lt (tikrinta 2022-06-02).
- Lietuvos etnografiniai regionai. – Žemėlapis, patvirtintas Etninės kultūros globos tarybos pirmininkės 2023 m. vasario 7 d. nutarimu TN-2.
- Šilutės kraštas (enciklopedinis žinynas). – Šilutė, „Prūsija“, 2000. ISBN 9986-798-05-1 // psl. 189
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Saugų seniūnija, Kas yra Saugų seniūnija? Ką reiškia Saugų seniūnija?
Saugu seniunijaSeniunijos administracija 2022 m Savivaldybe Silutes rajono savivaldybeCentras SaugosAdresas Mazosios Lietuvos g 4Seniunas Arvydas Stonis 2022 Gyventojai 2021 2 758Plotas 190 km Tankumas 2021 14 5 zm km Gyvenvietes 33 kaimai Saugu seniunija administracinis teritorinis vienetas Silutes rajono savivaldybes siaures vakaruose Mazosios Lietuvos etnografiniame regione Centras Saugos Veikia vidurine ir pagrindine mokyklos vaiku globos namai lopselis darzelis seniunija 2 Romos kataliku ir 1 evangeliku liuteronu baznycios 2 kaimo bendruomenes 3 medicinos punktai vaistine 2 pastai 2 degalines 2 bibliotekos filialai girininkija ugniagesiu komanda medienos isvezimo misko ruosos punktas medienos apdirbimo cechas malunas lentpjuve paukstynas pasaru gamybos ir mesos apdirbimo įmones zirginio ir automobiliu sporto klubai automobiliu kroso trasa paminklu gamybos įmone keli barai keli pieno surinkimo punktai kelios parduotuves Verslas zemes ukio produktu gamyba medienos apdirbimas pletojami ir netradiciniai verslai kaimo turizmas ekologine darzininkyste ir kt PaveldasIstoriniai ir architekturiniai paminklai Bundalu kapines XIX amzius Saugu evangeliku liuteronu baznycia 1857 m Saugu evangeliku liuteronu koplycia Saugu globos namu pastatai statyti 1891 1902 1912 m Saugu malunas lentpjuve 1908 m ir jo technologine įranga Kukoru gel stoties pastatas Sakuciu tiltas per Minija 1887 m Stankaiciu tiltas per Veivirza 1930 m evangeliku liuteronu senosios kapines per 40 Dailes paminklai skulptura Tautos kanciai atminti skulptorius J Vertulis ir kt Archeologijos paminklai Stankaiciu piliakalnis Barvu VII XIII a Bundalu kapines XIX amzius Bruzu X XIII a Ciuteliu XIII XV a Mantvydu IX a Miestaliu Silininku II III a Vilkyciu II XIII a kapinynai Aukstumalos Lapaliu senoves gyvenviete GeografijaSeniunija uzima 18 966 ha plota ji ribojasi su Sveksnos Gardamo Silutes Kintu visos Silutes rj sav Priekules Agluonenu abi Klaipedos rajonas seniunijomis Pro seniunija eina Klaipedos Tilzes gelezinkelis plentas 141 Kaunas Jurbarkas Silute Klaipeda kelias 193 Kvedarna Sveksna Saugos Sakuciai Zemaitkiemis link Kintu Upes Minija Tenenys Veivirzas Aise Siusis Yra ezereliu pelkiu daugybe kanalu Miskai Begedziu Joniskio Norkaiciu Rudynu Lapynu ir Stonaiciu Botaniniai draustiniai Begedziu ir Norkaiciu įkurti 1960 m Nemuno deltos regioniniam parkui priklauso dalis Vytuliu kaimo Naftos telkiniai Vilkyciu eksploatuojamas nuo 1990 m Sakuciu IstorijaSaugu seniunijos siaurineje dalyje zmones jau gyveno V IV a pr m e I tukstantmetyje gyventa visoje seniunijos teritorijoje Buvo sventviete kurios vietoje veliau įsikure Alkos kaimas Seniunijos teritorija X XIII a priklause Lamatai XIII a 1525 m Kryziuociu ordinui 1525 1871 m Prusijai 1871 1920 m Vokietijos imperijai Be to ja yra valdziusios Svedija 1628 1635 m Rusija 1757 1762 m Prancuzija 1920 1923 m Nuo Kryziuociu ordino laiku pro Saugu seniunijos teritorija ejo kelias is Tilzes į Klaipeda XVIII a įsteigtos pirmosios pradines mokyklos Petreliuose 1736 m Kukoruose 1748 m Saugose 1750 m Saugu seniunijos teritorijos gyventoju svarbiausias verslas buvo zemdirbyste XVI XVII a įsteigti dvarai kuriuose baudziauninkai atlikdavo laza 1807 m panaikinta baudziava baudziauninkai galejo issipirkti tureta zeme 1815 m įkurita Verdaines parapijos Saugu filija 1844 m Saugu parapija Įsteigtos mokyklos Kebeliuose 1825 m Mantvyduose 1854 m Miestaliuose 1864 m ir kt Miestaliu pradineje mokykloje mokiniai mokesi 8 metus 1853 m nutiestas plentas Tilze Klaipeda 1875 m Klaipedos Tilzes gelezinkelis Traksedziuose pastatyta kelio rinkliavos punktas Kukoruose Kukoru gelezinkelio stotis Iki XVIII a pradzios Saugu seniunijos teritorija buvo lietuviska Po 1709 1711 m maro epidemijos ir rusu okupacijos 1763 m atvyko daug vokieciu Nuo 1871 m mokyklose ir viesame gyvenime varzoma lietuviu kalba 1875 m Saugose įsteigti vokieciu kalbos mokytoju kursai 1905 m Mantvyduose lietuviu gyveno 82 proc Lankupiuose 78 proc Kukoruose 69 proc Kebeliuose 58 proc Lietuviu tautinis judejimas Saugu seniunijos teritorijoje eme reikstis XX a pradzioje 1912 1914 m Lankupiuose veike Jaunimo organizacija pirmininkas J Kavolis tarpukariu Santaros skyrius Lankupiuose kulturos ir svietimo draugija Ziedas Kukoruose XIX a XX a 1 ojoje puseje Saugu krastas issiskyre malunu įvairove veju malunai Berciskiu Mantvyduose net du vandens malunai Aisenu Norkaiciu garinis malunas Vilkyciuose motoriniai Saugose Zemaitkiemyje Buvo plytiniu lentpjuviu kalviu uzeigu XIX a pabaigoje Kukoruose buvo įrengta pienine XX a pradzioje Kebeliu Lapynu Sakuteliu Saugu valsciu centruose buvo įsteigtos pasto telefono telegrafo skyriai Per Pirmajį pasaulinį kara zuvusiu Saugu parapijieciu pavardes arti 200 surasytos evangeliku liuteronu baznycios prieangio sienoje 1923 1939 m Saugose veike ukininku draugijos skyrius 1934 1939 m ziemos zemes ukio mokykla nuo 1937 m pirmasis Klaipedos kraste elektrinis inkubatorius Daugiausia buvo smulkus ukiai iki 12 ha buvo ir stambiu 50 80 ha ir dvaru 300 400 ha Buvo Aisenu Kukoru Lapynu ir kiti dvarai 1926 1939 m Saugu seniunijos teritorijoje be valdisku pradiniu mokyklu buvo Klaipedos krasto mokyklu draugijos islaikomos privacios lietuviu mokyklos Lankupiuose Rudynuose Saugose Traksedziuose Vilkyciuose 1938 m jose mokesi apie 200 mokiniu 1939 m kovo 23 d Klaipedos krasta uzgrobus vokieciams buvo uzdarytos lietuviskos mokyklos ir kitos lietuviskos įstaigos Po II pasaulinio karo is esmes pasikeite Saugu seniunijos teritorijos gyventoju sudetis Pries kara gyvene vokieciai ir dalis lietuvininku artejant frontui pasitrauke į Vakarus dalį likusiu Sovietu valdzia istreme Tusciuose namuose apsigyveno atvykeliai is gretimu Zemaitijos kaimu ir kitu Lietuvos vietoviu 1955 m VFR pasirasius su Sovietu Sajunga sutartį del buvusiu Vokietijos pilieciu isvykimo Vokietija ja pasinaudojo keliasdesimt Saugu seniunijos teritorijoje gyvenusiu gyventoju Buvusiu mokyklu pastatuose įkurtos pradines mokyklos steigiami kolukiai bibliotekos kulturos namai 1947 m Saugu evangeliku liuteronu baznycios koplycioje įsikure kataliku baznycia Veliau sustambinus ukius įkurti Saugu ir Veivirzo paukstininkystes tarybiniai ukiai ukiu centrinese gyvenvietese Saugose ir Vilkyciuose buvo apylinkiu DZDT VK ukiu kontoros pagrindines mokyklos felceriu akuseriu punktai rysiu skyriai kulturos namai bibliotekos maisto parduotuves ir kt 1990 m Saugu tarybinis ukis ir Veivirzo paukstininkystes tarybinis ukis valde atitinkamai 7823 ir 5807 ha zemes turejo 2772 ir 2396 galvijus augino 978 ir 980 ha javu 120 ir 50 ha bulviu Saugu tarybinis ukis dar turejo 1887 kiaules Veivirzo paukstininkystes tarybinis ukis veisliniu triusiu ferma ir 12 tukstanciu vistaiciu kuriuos tiekdavo vistu fermoms Saugu tarybiniame ukyje dirbo 516 Veivirzo paukstininkystes tarybiniame ukyje 750 darbuotoju 1992 m Saugu tarybinio ukio pagrindu susikure 11 bendroviu Veivirzo 23 zemes ukio bendroves Veikianciu siuo metu teliko UAB Vilkyciu paukstynas 1995 m Saugu seniunija įkurta vietoje Saugu apylinkes Sumazejus mokiniu skaiciui 2005 m uzdarytos ir Seniunijos istorijaMetai Plotas km Gyventoju sk Gyvenvietes1998 m 44142001 04 Issamiau 4204 33 kaimai 2 kaimu dalys2004 m 42042009 09 01 Issamiau 33 kaimai2011 m Issamiau 3419 33 kaimai2016 08 13 Issamiau 33 kaimai2021 m Issamiau 2758 33 kaimaiSeniunai 1995 2002 m 2002 2014 m nuo 2015 m gruodzio 2022 m GyvenvietesSeniunijos gyvenvietes sarasas sudarytas 2022 01 31 Registru centro ir 2011 2021 m gyventoju surasymu duomenimis Gyvenviete Gyventojai 2021 Gyventojai 2011 Aisenai k 57 68Alka k 47 70Barvai k 42 48Begedziai k 12 21Berciske k 35 75Bruzai k 24 26Bundalai k 14Ciuteliai k 99 92Diegliai k 19Grynaiciai k 8Grumbliai k 14Kebeliai k 14 34Kukorai k 190 210Lankupiai k 60 105Lapaliai k 49 69Lapynai k 41 88Lasai k 11 16Mantvydai k 48 66Medaliai k 10 21Miestaliai k 49 49Norkaiciai k 8Pangiriai k 14Petreliai k 174 191Rudynai k 12 20Sakuteliai k 141 226Saugos k 654 763Stankaiciai k 29 49Stonaiciai k 10Silininkai k 15 16Vilkyciai k 668 754Vilkmedziai k 62 61Vytuliai k 39 49Zemaitkiemis k 131 145Seniunaitijos2009 m įsteigtos 11 seniunaitiju Aisenu seniunaitija 163 gyv Aisenu k Diegliu k Stankaiciu k Stonaiciu k Silininku k Berciskes seniunaitija 149 gyv Berciskes k Norkaiciu k Saugu k d Kukoru seniunaitija 306 gyv Kukoru k Mantvydu k Lankupiu seniunaitija 180 gyv Bundalu k Lankupiu k Grumbliu k Lapynu seniunaitija 329 gyv Lapynu k Bruzu k Lasu k Medaliu k Miestaliu k Barvu k Petreliu seniunaitija 312 gyv Petreliu k Alkos k Sakuteliu seniunaitija 330 gyv Sakuteliu k Ciuteliu k Saugu seniunaitija 942 gyv Saugu k d Vilkyciu seniunaitija 911 gyv Vilkyciu k Pangiriu k Vilkmedziu seniunaitija 145 gyv Vilkmedziu k Begedziu k Grynaiciu k Kebeliu k Zemaitkiemio seniunaitija 327 gyv Zemaitkiemio k Vytuliu k Rudynu k Lapaliu k Zymus zmones1861 m kovo 18 d Virkytu kaime gime Jurgis Miksas Ausros redaktorius ir steigejas Barvuose gime teisininkas Kanados lietuviu bendruomenes veikejas Jonas Juskaitis Begedziuose dailininke pedagoge Ieva Labutyte Saugose dailininke Albina Pauliukeviciene Ciuteliuose muzikologas Antanas Venckus Kukoruose tautodailininke Ruta Emigart Ciuzeliene Norkaiciuose kunigas lietuviu rastijos darbuotojas Mykolas Gaidys Vytuliuose sporto meistras sunkumo kilnojimo daugkartinis Lietuvos cempionas Benediktas Bagocius ir kt Alkos kaime 1954 m gime Viktoras Peteraitis LY1A radijo megejas pasaulio sesis kart Europos 11 kartu Pabaltijo ir Lietuvos cempionas pasaulio rekordininkas Petreliuose gyveno Klaipedos krasto politinis veikejas Augustas Baldzius Vilkomedyje bibliofilas Jonas Birskus Saugose gyvena 2005 metu Silutes raj sav graziausios sodybos seimininkai Vida ir Saulius Vytuviai SaltiniaiSaugu seniunijos kontaktai Silute lt tikrinta 2022 06 02 Saugu seniunija Silute lt tikrinta 2022 06 02 Lietuvos etnografiniai regionai Zemelapis patvirtintas Etnines kulturos globos tarybos pirmininkes 2023 m vasario 7 d nutarimu TN 2 Silutes krastas enciklopedinis zinynas Silute Prusija 2000 ISBN 9986 798 05 1 psl 189