Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
55 27 58 š pl 21 28 01 r ilg 55 4661056 š pl 21 4670254 r ilg 55 4661056 21 4670254 Saugų evangelikų liuteronų bažnyčiaT
Saugų evangelikų liuteronų bažnyčia
55°27′58″š. pl. 21°28′01″r. ilg. / 55.4661056°š. pl. 21.4670254°r. ilg.
| Saugų evangelikų liuteronų bažnyčia | |
|---|---|
| Tikėjimo srovė | liuteronai |
| Savivaldybė | Šilutės rajonas |
| Gyvenvietė | Saugos |
| Statybinė medžiaga | plytų mūras |
| Pastatyta | 1857 m. |
Saugų evangelikų liuteronų bažnyčia – evangelikų liuteronų bažnyčia Saugose, Šilutės rajone. Jos senajame šventoriuje įsikūrusi katalikiška Saugų Šv. Kazimiero bažnyčia.
Istorija
1854 m. rugpjūčio 30 d. kertinį akmenį pašventino jau antrasis filijos kunigas Kristupas Sturys (dirbo čia nuo 1849 iki 1864 m.). Stačiakampė, raudonų plytų su nedideliu bokšteliu aukšta masyvi bažnyčia buvo statoma trejus metus. Šventinimo iškilmės įvyko 1857 m. spalio 9 d. Vienos navos su apside, dailininko dekoruoti maldos namai turėjo sujungtą altorių – sakyklą, talpius kūrus, 14 registrų vargonus, vieną varpą. Tasai, sako, lyg suvokęs nelengvą parapijiečių gyvenimą, skambinamas vis kartojęs: “Prie Saugų daug vargų! Prie Saugų daug vargų!” Reikšminga, jog daugumą šios parapijos bažnyčios statybos išlaidų padengė Prūsijos karalystės iždas – statybos reikalais besirūpinusiems asmenims pavyko įtraukti ją į valstybės finansuojamų statinių sąrašą.
Bendruomenei, pasistačiusiai talpius maldos namus, vėliau priskirta dar keliolika kaimų, tad ją galiausiai sudarė 31 kaimo – Alkos, Aukštumalų, Barvų, Čiūtelių, Kukorų, Mantvydų, Norkaičių, Petrelių, Sakūčių, Vytulių, Žagatpurvių, Žemaitkiemio bei dar daugelio kitų – žmonės. Kunigui paskirta 150 margų (apie 37-38 ha) pievų bei dirbamos žemės. Nustatyta 750 markių metinė alga. Gyveno jis patogiame mūriniame name greta bažnyčios. Parapija tuo metu turėjo apie 4 300 narių. Paskesniais metais jų skaičius nedaug tekito: 1848 priskaičiuota 4 262 (lietuvininkų 2 976, arba 70 %), 1878 – 4 775 (liet. 3 500, arba 73 %), 1902 – apie 5 000 (liet. 3 200, arba 64 %). Po Pirmojo pasaulinio karo, 1921 m. jų buvo 5 500, tiek pat 1926, o štai po dešimties metų, 1936, jau tik 4 249.
Kunigai
Po kunigo K. Sturio čia dirbo Julius Passargė (nuo 1864 iki 1874 m.), Hermannas Carlas Grossas (1874–1875), Rudolfas Denukaitis (1875–1882) ir Kristupas Jurkšaitis (1882–1896). Pastarąjį itin dera išskirti. Kunigaudamas Saugose, K. Jurkšaitis įsigijo porą mažiukų poni, tuo stebindamas savo parapijiečius. Pasikinkęs juos į nedidelę brikelę, keliavo iš kaimo į kaimą, rinko tautosaką, gydė gyvulius ir žmones. Pats turėjo reikalingų vaistų. Sako, buvęs visai geras tiek sielos, tiek ir kūno gydytojas. Pinigų iš nieko neimdavo. Žmonės jį mylėjo, tačiau nestokojo ir nepatenkintų tokia dvasininko veikla, tad ilgainiui parapiją teko palikti.
Nuo 1897 m. Saugose kunigavo ne mažiau veiklus dvasininkas Johannes Kurtas Kalankė. Jis organizavo taupomųjų kasų ir paskolų draugiją, buvo jos pirmininkas, ėjo mokyklų inspektoriaus pareigas, 1909 m. išsikėlė į Piktupėnus, mat savo paaugusius vaikus norėjo leisti į Tilžės gimnaziją. Jį pakeitęs iš Rūgalių (netoli Kintų) kilęs Johannas Bartschas kunigavo iki 1913 m. Po to dirbo Ernstas Ribaitis (Ribbat) – nuo 1913 iki 1920 m., tada Martynas Laužemis (1921–1924; jis čia ir palaidotas), Hermannas Sargūnas (1924–1926). Tais pačiais 1926 m. atvykęs misijonierius Friedrichas Oksas pasišovė išnaikinti lietuvybę parapijoje. Žmonėms pasipriešinus, už šią veiklą 1934 m. iš Saugų išprašytas. Paskutinysis tarpukario laikotarpio Saugų parapijos kunigas Gottfriedas Tenikaitis 1944 m. pabaigoje kartu su dauguma savo bendruomenės žmonių pasitraukė į Vokietiją.
Dabartis
Karo viesulas bažnyčios pastatą kiek apgadino, bet žmonės nesunkiai jį vėl sutvarkė. Pamaldas ėmė organizuoti sakytojai A. Kybelka, J. Kuršis; oficialiai pokarinė Saugų parapija įregistruota 1948 m. rugpjūčio 27 d. Jos tarybą sudarė Martynas Dinius, Jonas Kavolis, Mėta Meizienė, Jonas Venckus ir kt. Būti tokių tarybų nariais tais laikais buvo pavojinga – galėjai užsitraukti valdžios nemalonę ir patekti į tremiamųjų sąrašą. Tačiau žmonės drįso.
Dabartinė Saugų parapija negausi, joje apie 100 žmonių. Pamaldas laiko kunigas Mindaugas Žilinskis.
Šaltiniai
- Albertas Juška, Mažosios Lietuvos Bažnyčia XVI–XX amžiuje, 1997 m.
- Saugų parapijos istorija (liuteronai.lt)
Nuorodos
- Saugų evangelikų liuteronų parapija (facebook.com)
- Saugų parapijos puslapis Archyvuota kopija 2007-09-27 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Saugų evangelikų liuteronų bažnyčia, Kas yra Saugų evangelikų liuteronų bažnyčia? Ką reiškia Saugų evangelikų liuteronų bažnyčia?
55 27 58 s pl 21 28 01 r ilg 55 4661056 s pl 21 4670254 r ilg 55 4661056 21 4670254 Saugu evangeliku liuteronu baznyciaTikejimo srove liuteronaiSavivaldybe Silutes rajonasGyvenviete SaugosStatybine medziaga plytu murasPastatyta 1857 m Baznycia 2013 m Saugu evangeliku liuteronu baznycia evangeliku liuteronu baznycia Saugose Silutes rajone Jos senajame sventoriuje įsikurusi katalikiska Saugu Sv Kazimiero baznycia Istorija1854 m rugpjucio 30 d kertinį akmenį pasventino jau antrasis filijos kunigas Kristupas Sturys dirbo cia nuo 1849 iki 1864 m Staciakampe raudonu plytu su nedideliu boksteliu auksta masyvi baznycia buvo statoma trejus metus Sventinimo iskilmes įvyko 1857 m spalio 9 d Vienos navos su apside dailininko dekoruoti maldos namai turejo sujungta altoriu sakykla talpius kurus 14 registru vargonus viena varpa Tasai sako lyg suvokes nelengva parapijieciu gyvenima skambinamas vis kartojes Prie Saugu daug vargu Prie Saugu daug vargu Reiksminga jog dauguma sios parapijos baznycios statybos islaidu padenge Prusijos karalystes izdas statybos reikalais besirupinusiems asmenims pavyko įtraukti ja į valstybes finansuojamu statiniu sarasa Bendruomenei pasistaciusiai talpius maldos namus veliau priskirta dar keliolika kaimu tad ja galiausiai sudare 31 kaimo Alkos Aukstumalu Barvu Ciuteliu Kukoru Mantvydu Norkaiciu Petreliu Sakuciu Vytuliu Zagatpurviu Zemaitkiemio bei dar daugelio kitu zmones Kunigui paskirta 150 margu apie 37 38 ha pievu bei dirbamos zemes Nustatyta 750 markiu metine alga Gyveno jis patogiame muriniame name greta baznycios Parapija tuo metu turejo apie 4 300 nariu Paskesniais metais ju skaicius nedaug tekito 1848 priskaiciuota 4 262 lietuvininku 2 976 arba 70 1878 4 775 liet 3 500 arba 73 1902 apie 5 000 liet 3 200 arba 64 Po Pirmojo pasaulinio karo 1921 m ju buvo 5 500 tiek pat 1926 o stai po desimties metu 1936 jau tik 4 249 KunigaiPo kunigo K Sturio cia dirbo Julius Passarge nuo 1864 iki 1874 m Hermannas Carlas Grossas 1874 1875 Rudolfas Denukaitis 1875 1882 ir Kristupas Jurksaitis 1882 1896 Pastarajį itin dera isskirti Kunigaudamas Saugose K Jurksaitis įsigijo pora maziuku poni tuo stebindamas savo parapijiecius Pasikinkes juos į nedidele brikele keliavo is kaimo į kaima rinko tautosaka gyde gyvulius ir zmones Pats turejo reikalingu vaistu Sako buves visai geras tiek sielos tiek ir kuno gydytojas Pinigu is nieko neimdavo Zmones jį mylejo taciau nestokojo ir nepatenkintu tokia dvasininko veikla tad ilgainiui parapija teko palikti Nuo 1897 m Saugose kunigavo ne maziau veiklus dvasininkas Johannes Kurtas Kalanke Jis organizavo taupomuju kasu ir paskolu draugija buvo jos pirmininkas ejo mokyklu inspektoriaus pareigas 1909 m issikele į Piktupenus mat savo paaugusius vaikus norejo leisti į Tilzes gimnazija Jį pakeites is Rugaliu netoli Kintu kiles Johannas Bartschas kunigavo iki 1913 m Po to dirbo Ernstas Ribaitis Ribbat nuo 1913 iki 1920 m tada Martynas Lauzemis 1921 1924 jis cia ir palaidotas Hermannas Sargunas 1924 1926 Tais paciais 1926 m atvykes misijonierius Friedrichas Oksas pasisove isnaikinti lietuvybe parapijoje Zmonems pasipriesinus uz sia veikla 1934 m is Saugu isprasytas Paskutinysis tarpukario laikotarpio Saugu parapijos kunigas Gottfriedas Tenikaitis 1944 m pabaigoje kartu su dauguma savo bendruomenes zmoniu pasitrauke į Vokietija DabartisKaro viesulas baznycios pastata kiek apgadino bet zmones nesunkiai jį vel sutvarke Pamaldas eme organizuoti sakytojai A Kybelka J Kursis oficialiai pokarine Saugu parapija įregistruota 1948 m rugpjucio 27 d Jos taryba sudare Martynas Dinius Jonas Kavolis Meta Meiziene Jonas Venckus ir kt Buti tokiu tarybu nariais tais laikais buvo pavojinga galejai uzsitraukti valdzios nemalone ir patekti į tremiamuju sarasa Taciau zmones drįso Dabartine Saugu parapija negausi joje apie 100 zmoniu Pamaldas laiko kunigas Mindaugas Zilinskis SaltiniaiAlbertas Juska Mazosios Lietuvos Baznycia XVI XX amziuje 1997 m Saugu parapijos istorija liuteronai lt NuorodosVikiteka Saugu evangeliku liuteronu baznycia vaizdine ir garsine medziagaSaugu evangeliku liuteronu parapija facebook com Saugu parapijos puslapis Archyvuota kopija 2007 09 27 is Wayback Machine projekto